Aušrinė Armonaitė: „Svarbiausia išsaugoti liberalų politinį turinį“

Dariaus Tarasevičiaus interviu Lietuvos žiniose.

Politinę krizę išgyvenantis Liberalų sąjūdis gruodžio pradžioje vyksiančiame neeiliniame suvažiavime rinks lyderį ir partijos vadovus. Politikos užkulisiuose kaip nauja galima partijos lyderė minima Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko pavaduotoja, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja A. Armonaitė interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžia, kad liberalams šiandien svarbu išsaugoti politinį turinį, ir aiškina, kodėl LS neketina remti valdančiosios koalicijos parengto valstybės biudžeto. „Labai svarbu, kad sunkumai, kurie užklupo mūsų partiją, neužgožtų mūsų politinės veiklos – sprendimų, dėl kurių žmonės mumis tiki“, – teigė parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

Moterų laisvės mindomos Seime

– Kalbate apie liberalų politinį turinį. Ar su tuo susijusios jūsų pastarojo meto iniciatyvos – bausmių švelninimas atskiriant lengvųjų narkotikų turėjimą ir platinimą, vadinamųjų „Sodros“ lubų nustatymas, kiti projektai?

– Darome tai, kas numatyta mūsų programoje. Kalbant apie bausmes už lengvuosius narkotikus, padėtis yra labai bloga, tiesiog siaubinga. Nebegalima laukti, reikia taisyti padėtį, tai siūlėme daryti dar kovo mėnesį. Ketvirtadienį LS Seime pristatė savo darbotvarkę. Teikėme virtinę projektų. Labai kruopščiai juos rengėme, o projektą dėl pagalbinio apvaisinimo aptarėme ir su pacientais, ir su medikais. Tačiau valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neleido jo pristatyti. Mano kolegei Viktorijai Čmilytei neleido eiti į tribūną. Labai liūdna ir baisu dėl to, ką pasakė Povilas Urbšys (o juk jis yra valdančiosios partijos atstovas ir kertinė valdančiosios koalicijos figūra!): esą būtų geriau, jeigu nėščia moteris nepristatinėtų tokio projekto. Esame ant mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio slenksčio. Anuomet mūsų tėvams, tos valstybės kūrėjams, nekilo abejonių, kad moterys turi teisę balsuoti ir kandidatuoti. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio šalių, suteikusių moterims šias teises. Moterys nuo pat pirmųjų Seimų dalyvavo politikoje, tuo lenkėme daugelį Vakarų valstybių. Todėl dabar, 2017 metų pabaigoje, tokie valdančiosios partijos atstovo žodžiai skamba labai blogai, daug blogiau nei seksizmas.

Liberalų neištiks socdemų likimas

– LS rengiasi neeiliniam suvažiavimui. Kokie bus svarbiausi jo akcentai?

– Svarbiausia – susitelkti ir susitarti. Būta pamąstymų, kad galbūt reikėtų uždaryti LS, eiti su kita politine jėga, galbūt keisti pavadinimą… Taryba tarė savo žodį – dauguma mano, kad LS turi išlikti. Svarbu ir tai, kad naujasis partijos pirmininkas būtų visus telkianti figūra – juk turėjome visą atsistatydinimų grandinę.

– Tačiau tai, kas įvyko Vilniaus miesto tarybos LS frakcijoje, neveda susitelkimo link.

– Kai žmonės įkuria kitą frakciją, nematau galimybių jiems veikti partijoje. Nors matome, kad tai vyksta, pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų partijoje. Suprantu klausimo esmę, bet tai, kas įvyko Vilniaus tarybos LS frakcijoje, nėra labai reikšminga nacionaliniu požiūriu, žvelgiant į partijos artimiausio dešimtmečio perspektyvą. Labai gaila, kad taip įvyko. Deja, turėjome sustabdyti tų žmonių narystę LS.

– Tačiau žvelgiant į tai, kas skelbiama viešojoje erdvėje, atrodo, kad sostinės meras Remigijus Šimašius pralaimi. Kalbu apie sprendimus dėl valdančiosios koalicijos išardymo Vilniuje, dėl savivaldybės administracijos vadovės atleidimo.

– Merai pirmą kartą išrinkti tiesiogiai, jie turi daugiau galių. Kita vertus, opozicijoje veikiančios frakcijos (ar kartais net ir valdančiojoje koalicijoje), nėra suinteresuotos, kad merui sektųsi. Priešingai, stengiamasi išryškinti tai, kas jam nesiseka, arba kurti tokias situacijas. Tai naujas politinis žanras. Kai kuriose kitose savivaldybėse padėtis dar sudėtingesnė nei Vilniuje. Tačiau valstybės mastu to nematome. Vilniaus taryba yra po didinamuoju stiklu, daug atidžiau stebime, kas joje vyksta.

– Bet susitarimas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš esmės prieštarauja LS tapatybei.

– Kalbant apie naują Vilniaus miesto valdančiąją koaliciją, norėčiau priminti, kad daug kas yra dirbę su LLRA-KŠS: ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), ir kiti. Dėl to nei džiaugiuosi, nei esu pernelyg nusivylusi. Juk galime susitarti, kai, pavyzdžiui, mieste reikia išasfaltuoti gatvę. Tai politinis kompromisas. Tikiuosi, kad meras esminiais klausimais nenusileis, ir liberalios darbotvarkės bus laikomasi, net ir esant naujiems koalicijos partneriams.

– Nesibaiminate, kad LS suvažiavimo metu iškils visi tie niuansai, ir liberalus ištiks socialdemokratų likimas?

– Nemanau. Žinoma, LSDP yra tradicinė partija, tad visus nustebino tai, kas joje įvyko. Bet LS tokių ženklų nematyti. Pastaruoju metu nuolat renkasi LS valdyba, taryba – jaučiame, kad visi norime susitelkimo. Neprognozuoju skilimo nei partijoje, nei frakcijoje Seime. Esama žmonių, kurie LS vėliavą neša jau 20 metų, ir sunku net įsivaizduoti, kad būtų kaip nors kitaip.

Rinkimų kampanijos nepradėjo 

– Liberalų aplinkoje kalbama, kad būsite naujoji partijos pirmininkė. Ar kandidatuosite?

– Kandidatūras kelia partijos skyriai. Mano kandidatūra kol kas neiškelta, o jei bus iškelta, svarstysiu. Nuoširdžiai sakau, kad nesu sau atsakiusi į šį klausimą. Juk ir neplanavome gruodžio mėnesį rengti suvažiavimo bei organizuoti pirmininko rinkimų. Tai netikėtai spartūs procesai. Norėčiau daugiau dėmesio skirti Seimui, suteikti jo darbui daugiau turinio, t. y. teikti daugiau pasiūlymų.

– Vis dėlto viešojoje erdvėje tapote itin matoma – nuolat pristatote įvairius liberalų projektus, iniciatyvas. Natūralu, kad tai skatina tokius gandus.

– Galbūt. Tačiau svarbu ne vien atsakinėti į televizijos žurnalistų klausimus. Svarbu važiuoti per Lietuvą, organizuoti kampaniją, o aš to kol kas nedarau. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas bus kiti kandidatai. Galbūt mes susitelksime į vieną. Tokiu sunkiu metu nesinori pyktis, skaldyti partiją. Todėl svarbiausia – įsitikinti, kas šiuo metu galėtų geriausiai atstovauti LS. Taip pat reikia patirties bei išminties. Aš Seime dirbu pirmus metus ir turiu šiek tiek patirties savivaldoje.

Prieš prabylant pabūklams turi kalbėti diplomatai

– Grįžkime prie Seimo reikalų. Ar LS parems kitų metų biudžeto projektą?

– Tokį, koks dabar pristatytas, nematau galimybių remti. Nebent būtų atsižvelgta į mūsų pasiūlymus. Tačiau į juos kol kas neatsižvelgiama. Vakar pristatėme projektą dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų – atrodytų, pats metas apie tai kalbėti. Bet pranešta, kad Vyriausybė tikriausiai kitąmet teiks savo projektą. Nematau prielaidų, kaip šis biudžetas padės vidurinei klasei, žmonėms, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir kurių sumokami mokesčiai sudaro didžiąją dalį mūsų valstybės biudžeto. Gydytojai ir mokytojai sumoka labai daug mokesčių, jų pastangomis finansuojamos viešosios paslaugos. Tačiau jokių pastangų nededama jiems padėti, net priešingai – tėvams, kurie augina vaikus, naikinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Kitas dalykas, vieni dirba ir sumoka daug mokesčių, kiti – labai mažai, pavyzdžiui, ūkininkai. Ar ir jie neturėtų prisidėti prie valstybės paslaugų finansavimo, nes irgi jomis naudojasi? Žemės ūkis yra trečia ar ketvirta sritis pagal asignavimus. Aišku, tai susiję ir su ES išmokomis. Didiname krašto apsaugos sistemos finansavimą, ir tai yra labai gerai. Tačiau Užsienio reikalų ministerijai, palyginti su žemės ūkiu, finansuoti skiriami tiesiog skatikai. Man atrodo, kad krašto apsauga ir diplomatija turi žengti koja kojon, nes prieš prabylant pabūklams reikia diplomatų išminties ir kompetencijos. Planuojant biudžetus trejiems metams numatomi preliminarūs skaičiai, bet čia taip pat nematau ambicijų investuoti į kompetencijas, investuoti į tokias sritis, kad Lietuva taptų reikšmingesnė tarptautinėje arenoje.

– Taigi jūsų neįtikina premjero ir finansų ministro pažadai, kad kiti metai bus skiriami skurdui bei atskirčiai mažinti, o vėliau imsimės vidurinės klasės?

– Dabar labai populiaru kalbėti apie skurdą. Regis, kalbant apie skurdą pagrindinė problema yra ta, kad vien ieškome priežasčių, kodėl turtingi žmonės yra turtingi. Tačiau nesistengiame suprasti, kodėl neturtingi žmonės gyvena skurde, ir nesistengiame jiems padėti. Man atrodo, sustiprinę vidurinę klasę ir pasistengę, kad kuo daugiau žmonių jai priklausytų, spręstume skurdo problemą. Dabartinė skurdo mažinimo programa yra labai primityvi: bus dalijami pinigai, kartais visai ne tiems, kam reikėtų, – pavyzdžiui, vaiko pinigai.

– Ar valdančioji koalicija kreipėsi į LS dėl kokių nors įstatymo projektų paramos?

– Mums buvo sakyta, kad valdantieji galbūt tikėtųsi paramos biudžetui. Mums rūpi valstybės reikalai, tad prasmingus sprendimus remiame. Yra buvę ir paradoksalių situacijų, kai, pavyzdžiui, ministrės Seimui pateiktai švietimo reformai oponavo ją delegavusi partija, o mes palaikėme. Kitas dalykas yra bendradarbiavimo atmosfera, ji dabar apnuodyta. Seime susiduriame su valdančiųjų arogancija, ypač liberalų atžvilgiu. Suprantu, kad mūsų ir jų pažiūros radikaliai skiriasi, tačiau manau, kad turėtume elgtis kaip kolegos, o ne kaip raganų medžiotojai.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/ausrine-armonaite-svarbiausia-issaugoti-liberalu-politini-turini-/254131/
© Lietuvos žinios

Reklama

A. Armonaitė paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto pranešėja

Š. m. spalio 5-10 d. vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje buvo aukštai įvertinta aktyvi Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos veikla. Delegacijos narė liberalė A. Armonaitė tapo Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja. „Mūsų kaimynystėje energetika yra neatsiejama nuo geopolitikos. Šalia Europos Sąjungos sienos auga Astravo atominė elektrinė, Baltijos jūroje planuojamas vystyti „Nord Stream 2” projektas. Turime kurti atsparią ir konkurencingą energetikos sistemą. Šias ir kitas temas planuoju NATO parlamentarams atskleisti savo pranešime”, – sako A. Armonaitė.

Parlamentarė rengs pranešimą apie energetikos saugumo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje.

2018 m. kovo 23-24 d. Lietuvoje vyks Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis.

Pasitikėkime aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių sąmoningumu

Liberalai nuotrauka.

Seimas dar vasaros pradžioje priėmė griežtą sprendimą, draudžiantį visiems asmenims iki 20-ies metų įsigyti alkoholinius gėrimus. Tai reiškia, kad toks ribojimas galios ir pilnamečiams – aštuoniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliams. Vis dėlto, tikiu, kad erdvės kompromisui dar yra: praėjusią savaitę užregistravau įstatymo projektą, kuriuo siūlau palikti galimybę aštuoniolikmečiams ir devyniolikmečiams įsigyti silpnų alkoholinių gėrimų, tai yra, alaus arba šampano.

Neabejoju, kad alkoholio kontrolės politika pirmiausiai privalo užkardyti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugelis nepilnamečių žino, kaip ir kur nelegaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Vis dėlto tai dar anaiptol nereiškia, kad Lietuvos jaunimas turi problemų su alkoholizmu.

To paties Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimas vartoja alkoholinius gėrimus bene mažiausiai Europoje. 2015-aisiais Lietuva kartu su Suomija, Norvegija, Islandija, Estija, Švedija rikiavosi vartojimo statistikos pabaigoje.

Kaip bebūtų, visi sutariame, kad pati veiksmingiausia alkoholio prevencijos priemonė jaunimui yra didesnis moksleivių užimtumas po pamokų. Būreliai ir nevyriausybinės organizacijos siūlo prasmingas veiklas tobulėjant ir mažina poreikį ieškoti pasilinksminimo alkoholio draugijoje.

Taigi, gerai, kad Seimas vieningai pritarė mano inicijuotam nutarimui ir pakvietė Vyriausybę kitų metų biudžeto projekte skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo krepšeliui. Tai reiškia, kad daugiau vaikų ir jaunimo galės lankyti popamokinius būrelius ar nevyriausybines organizacijas, pasinaudojant maždaug 15 eurų krepšeliu. Nors šiemet Vyriausybė susvyravo ir finansavimas buvo pertrauktas, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Finansų ministerija kitiems metams jau ieško reikalingų resursų.

Tačiau sugrįžkime prie draudimų pilnamečiams. Draudimas įsigyti alkoholinius gėrimus pilnamečiams iki dvidešimties, deja, prilygina juos kūdikiams, vaikams ir paaugliams, už kuriuos pagal įstatymus yra atsakingi jų tėvai. Toks įstatyme nustatytas absoliutus draudimas kelia painiavą ir, esu tikra, baigsis ne viena kuriozine situacija. Šis draudimas iš tiesų įpareigoja verslą tapti globėjais ir rūpintis, kad 18 ar 19 metų žmogus oficialaus priėmimo metu, parodos atidaryme, spektaklio ar kino premjeroje, mugėje, koncerte ar bet kuriame kitame renginyje nepaimtų į rankas alaus, vyno ar šampano taurės.

Civilinis veiksnumas asmeniui priskiriamas, kai jam sueina pilnametystė, t.y., 18 metų. Nuo šio momento asmuo tampa atsakingas už savo veiksmus, gali sudaryti santuoką, turi rinkimų teisę, gali būti šaukiamas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pats sprendžia mokytis ar ne, gali lošti azartinius lošimus, įsigyti tabako gaminių ir rūkyti, įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų šaunamuosius ginklus, įgyti teisę vairuoti, šis asmuo net gali gaminti alkoholinius gėrimus ir juos realizuoti. Tačiau pagal naują amžiaus reguliavimą negalės jų įsigyti.

Toks reguliavimas padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose.

Gali kilti klausimas, kodėl siūlau galimybę įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas yra iki 13 laipsnių. Dar priiminėjant Seime alkoholio draudimų paketą amžiaus ribojimas atrodė nelogiškiausias ir mažiausiai argumentų turintis draudimas. Tačiau balsų dauguma sprendimas buvo priimtas ir turime ieškoti kompromisų.

Šiuo metu įstatymas numato, kad būtent tokio stiprumo alkoholį galima pardavinėti ir demonstruoti parodose. Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas taip pat nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių, Švedijoje – 3,5 laipsnių.

Esu pasiruošusi kalbėtis ir įsiklausyti į kitų pasiūlymus dėl alkoholio stiprumo, jeigu tokių bus. Svarbiausia, kad Seimas parodytų jaunimui, jog pasitiki jų sąmoningumu, sveiku protu ir atsakomybe.

A. Armonaitė siūlo švelninti alkoholio draudimus dėl amžiaus

Liberalė Aušrinė Armonaitė siūlo švelninti nuo kitų metų įsigaliosiantį alkoholio kontrolės įstatymą ir Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo pilnametystės sulaukusiems asmenims suteikti teisę įsigyti silpnuosius (iki 13 laipsnių) alkoholinius gėrimus.

„Veiksminga alkoholio prevencija turi būti grįsta pirmiausiai ne draudimais, o jaunų žmonių užimtumo ir laisvalaikio skatinimu. Tuo tarpu nustatytas amžiaus ribojimas yra neproporcingas ir demonstruoja Seimo nepasitikėjimą pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais“, – sako Seimo narė.

Dar vasarą Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotus teisės akto pakeitimus, numatančius, kad jaunesni nei 20 metų asmenys negali nei įsigyti, nei vartoti, nei turėti jokių alkoholinių gėrimų. Parlamentarė įžvelgia ir daugybę kitų pavojų.

„Įsigaliosiantis amžiaus reguliavimas neabejotinai padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių jaunuolių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose“, – teigia liberalė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, priimtas alkoholio kontrolės įstatymas yra bene griežčiausias visoje Europos Sąjungoje. „Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis taip pat yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių“, – pavyzdžius vardija A Armonaitė.

Jei Seimas pritartų parlamentarės pasiūlymui, sulaukę pilnametystės jaunuoliai galėtų įsigyti silpnojo alkoholio, t.y. alaus ar šampano.

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė liberalės Aušrinės Armonaitės iniciatyvai 2018-aisiais skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo būrelių plėtrai. Priimtu nutarimu siekiama užtikrinti kokybiškesnį vaikų užimtumą, plečiant būrelių įvairovę ir didinant jų prieinamumą.

,,Nors Vyriausybė savo prioritetuose yra numačiusi neformalaus ugdymo plėtrą, šiais metais kai kuriose savivaldybėse programa nutrūko dėl lėšų stygiaus, ilgą laiką buvo apskritai neaišku, koks likimas laukia krepšelio. Daug kas žodžiais išsako palaikymą kokybiškam ir prasmingam vaikų laisvalaikiui, atėjo laikais tai parodyti konkrečiais darbais, suteikiant daugiau galimybių vaikams prasmingai leisti laisvalaikį ir ugdytis”, – teigė A. Armonaitė.

Nutarimu Seimas siūlo Vyriausybei ne tik skirti 11 mln. eurų 2018 m. biudžete krepšeliui, bet ir numatyti papildomas galimybes vaikams lankyti būrelius vasaros atostogų metu, taip pat gauti krepšelį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

A. Armonaitė teigė, kad prasmingas vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas yra svarbi geros emocinės aplinkos ir priklausomybių prevencijos sudedamoji dalis. ,,Matome, kad krepšelis pasiteisino ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur pastebimas ženklus vaikų, lankančių būrelius, augimas, taigi turime daugiau investuoti į pasiteisinusias priemones”, – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiuo metu bendrai NVŠ programose dalyvauja 55 procentai Lietuvos vaikų. Siekiama, kad iki 2020 neformaliajame švietime dalyvautų 75 procentai mokinių. Pastaraisiais metais finansavimas NVŠ krepšeliui mažėjo: 2016 metais NVŠ krepšeliui skirta 9,72 mln. eurų, o patvirtintame 2017 metų valstybės biudžete skirta 7,125 mln. eurų.