Dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje šiandien ir rytoj

20180409_1004, _MG_3947

Seimo narė Aušrinė Armonaitė kartu su dirbtinio intelekto ekspertais ir vystytojais praėjusį pirmadienį kvietė visuomenę į atvirą dviejų dalių renginį ir diskusiją apie dirbtinį intelektą (DI) ir jo panaudojimo galimybes. DI siūlomi sprendimai pasaulyje įgauna pagreitį ir jau šiandien keičia daugelio kasdienybę. Lietuvos verslas ir mokslas taip pat vis sparčiau vysto dirbtinio intelekto įrankius, ieško naujų galimybių ir laužo nusistovėjusius standartus.

„Girdėdami žodžius „dirbtinis intelektas“ daugelis įsivaizduojame įvairius humanoidus ir robotus, kurie neretai kelia daugybę etinių klausimų. Vis dėlto, DI sprendimai jau šiandien veikia padėdami žmogui, o ne jį eliminuodami. Lietuvoje įmonės jau šiandien kuria įrankius, kurie keičia pasaulį ir padeda žmonėms geriau atlikti jų darbą – medicinoje, logistikoje, švietime ir kitur“,- sako parlamentarė A. Armonaitė.

20180409_1012, _G4A5437„Google“ atstovas viešajai politikai Tomas Gulbinas pristatė „Google“ misiją – susisteminti informaciją ir padaryti ją prieinamą pasauliui. Jo teigimu, DI bus aukščiausia „Google“ versija.

„DI terminas apibrėžia labai plačią sritį, dalis jos – negyvo daikto išmanumą ir mokymąsi. Dažnai yra painiojami du dalykai – DI kai kuriems žmonėms reiškia robotus, tačiau tai tėra programinė įranga. Teoriškai ir praktiškai įmanoma situacija, kad DI gali neturėti jokio fizinio kūno, o robotas – neturėti DI. Pirmiausia reikia suvokti, kad DI – tik priemonė, o ne tikslas. Tai – papildomas įrankis sudėtingų problemų sprendimui, DI – intelektualinės arklio jėgos, kurias mes įgauname“, – savo pranešime kalbėjo T. Gulbinas.

20180409_1037, _G4A5454„Oxipit“ bendraįkūrėjo ir vadovo Gediminas Pekšio įmonė kuria įrankį, kuris palengvintų radiologų darbą. Gydytojo-radiologo užduotis – aprašyti matomą vaizdą. Tokių gydytojų trūksta visoje Europos Sąjungoje (ES), pvz.: Didžiojoje Britanijoje trūksta 5 tūkst. radiologų – nėra paruošiama gydytojų, kurie galėtų tai daryti. Dėl to šias nuotraukas peržiūri seselės, kurios dėl žmogiškojo faktoriaus gali nepastebėti pakitimų.

„Bandome spręsti problemas radiologijoje DI pagalba. Krūtinės rentgenogramų analizė atima daugiausiai laiko, užima didžiausią gydytojo laiko dalį. Taip pat – tai gana nuobodi ir varginanti užduotis. Mūsų sukurta programa veikia DI pagalba, sugeba nustatyti pakitimus ir požymius tiksliai ir be klaidų. Programa nustato pakitimus tam tikrose vietose ir iš vizualių požymių milijoninėje duomenų bazėje atranda, pavyzdžiui, 10 panašiausių atvejų, kurie turi aprašytą ligos atvejo istoriją. Pagal ją galima taikyti gydymą, skirti tyrimus ir pan.“, – pasakojo G. Pekšys.

20180409_1058, _G4A5470UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainiaus Karkausko nuomone, robotus galima laikyti ketvirtąja pramonės revoliucija. „Rubedo sisemos“ orientuojasi į mobiliąją robotiką: skraidančius, antžeminius ir plaukiojančius robotus, o pagrindinis įmonės tikslas – sukurti tokią programinę įrangą, kad robotas galėtų suvokti aplinką ir atitinkamai adaptuoti savo elgesį: suvokti, interpretuoti ir tik po to veikti.

„Roboto kūrimas susideda iš trijų etapų. Pirmiausia sukuriama kompiuterinio matymo sistema, kurios metu naudojamas optinis matymas. Viduje yra galingas procesorius, kuris mato trimatį vaizdą. DI gebėjimas klasifikuoti ir atpažinti objektus, žmones, matuoti atstumus priklauso nuo to, kaip ir iš kokių duomenų jis bus apmokomas. Taip pat galima pasitelkti autonomijos variklį – programinę įrangą, kuri vykdo misijas: važiuoti iš taško A į B ir C ir grįžti atgal, atpažinti visas kliūtis ir jas sėkmingai apvažiuoti. Tokie robotai gali ne tik judėti, bet ir skristi, plaukti, viską daro automatiškai, žmogui nebereikia jo valdyti. Tokių robotų pagalba žmonės gali atsisakyti rutininių darbų. Reikia pažymėti, kad nėra atsisakoma žmogaus darbo – jis tiesiog palengvinamas“, – įžvalgomis dalijosi D. Karkauskas.

20180409_1122, _MG_3992Prie diskusijos prisijungė Ūkio viceministras Gintaras Vilda ir „Infobalt Lietuva“ vadovas Paulius Vertelka. G. Vilda teigė, kad Ūkio ministerija su „Infobalt“ prieš keletą metų pradėjo kalbėti apie industrijas, kurios kuria kietąjį produktą (robotus) ir minkštąjį produktą (programinę įrangą).

„Mums, kaip politikams, belieka šalinti kliūtis ir sukurti paskatas, kad judėjimas vyktų greičiau. Vieną iš pagrindinių užduočių išskirčiau valstybės informacinių technologijų (IT) konsolidavimą vienoje ministerijoje. Dabar keturios skirtingos ministerijos yra pasidalinusios IT sektoriaus politikos valdymą, dėl to ji kurį laiką buvo pasidaręs sunkiai prieinamas. Planuojame skaitmeninimui skirti 80 mln. eurų“, – žadėjo G. Vilda.

20180409_1136, _MG_4009.jpg„Infobalt Lietuva“ vadovas pažymėjo, kad pagrindiniai du dėmenys, kurie varžo DI plėtrą ir vystymą Lietuvoje yra duomenų prieinamumas ir specialistų trūkumas. „Būtent šiose srityse matome daugiausia įmonių ir valstybinio sektoriaus bendro darbo atveriant duomenis“, – akcentavo jis.

Parlamentarės A. Armonaitės nuomone, didesnis dėmesys švietimo kokybei, atviri valstybės valdomi duomenys, pažangių sprendimų įsigijimai per viešuosius pirkimus ir politinė lyderystė skaitmeninės ekonomikos srityje leistų Lietuvai pasiekti proveržį ir tapti šalimi, kuri sparčiau žengia į priekį.

Reklama

Ligoninių vaistinės padidins valstybės išlaidas, bet vaistų neatpigins

30171562_10156391714429445_4021014929459378385_o

Valdantieji imasi iniciatyvos steigti ligoninės vaistines, kurios turėtų sveikatos įstaigas aprūpinti vaistais bei galėtų vaistus parduoti fiziniams asmenims, kitaip tariant – pradėtų dalyvauti vaistinių versle.

Pagrindinis argumentas, kurį girdime viešojoje erdvėje – naujas rinkos žaidėjas turėtų atpiginti vaistų kainas. Vis dėlto, vaistų kainos šiandien yra reguliuojamos valstybės vaistų kainynuose, o rinkoje tokie nauji valstybiniai žaidėjai veiktų turėdami nesąžiningą pranašumą – galimybę naudoti valstybės finansuojamų ligoninių resursus vaistinių verslui.

Valstybinės įstaigos – ligoninės – prisiima sau nebūdingas prekybos vaistais komercines funkcijas, o tai sukuria prielaidas ligoninių vadovybei didinti veiklos išlaidas ir rūpintis pirmiausiai ne pacientų gydymu ar ligoninės valdymu, bet užsiimti verslu visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas leido gydymo įstaigoms įsigyti vaistus ne tik lietuviškose pakuotėse. Tai įstaigoms leis sutaupyti bent kelias dešimtis tūkstančių eurų per metus. Tačiau iki šiol galiojanti tvarka reikalauja, kad vaistinėse parduodamų vaistų pakuotės ir toliau būtų paženklintos būtinai lietuvių kalba.

Atsisakius tokio reguliavimo būtų sukurta daugiau prielaidų pigesniems vaistams: Lietuvos rinka taptų atviresnė vaistams iš didesne rinka ir pigesniais medikamentais pasižyminčios Lenkijos. Žinoma, vartojimo instrukcijos turėtų ir toliau būti verčiamos į lietuvių kalbą, kad pirkėjai būtų informuoti apie vaistų poveikį.

Valdančiųjų noras leisti steigti ligoninėms vaistines yra de facto valstybinių vaistinių tinklo įgyvendinimas. Tokios vaistinės nesumažins vaistų kainų, nepagerins vaistų prieinamumo, o tik sukurs prielaidas didesniam išlaidavimui ir mažesniam skaidrumui.

 

Laužyti tylą yra prasminga

29598182_10156355903109445_7124063075015576129_n

Šių metų Oskarų įteikimo ceremonijos vedėjas komikas Jimmy Kimmel ironizavo, kad visiems susitelkus ir įveikus seksualinio priekabiavimo problemą darbo vietoje, moterims beliks susitvarkyti su seksualiniu priekabiavimu visur kitur.

Ir jis yra teisus. Pastaruoju metu daug diskutuojama, kas yra #metoo atvejai ir kas nėra: ar nepageidaujamas elgesys ir seksualinis priekabiavimas ne darbo ir studijų vietoje patenka į #metoo judėjimo lauką, ar ne?

Mano nuomone, nėra vieno vienintelio apibrėžimo, kas patenka ir kas nepatenka į #metoo ir, ko gero, tai neturėtų būti pagrindinis mūsų diskusijų objektas. Viskas, apie ką šiuo metu taip gausiai diskutuoja Lietuva ir pasaulis #metoo šviesoje, iš esmės kyla iš vis dar giliai glūdinčio požiūrio į moterį ir jos vaidmenį.

Nereikia net seksualinio priekabiavimo ar prievartos temos – būkime atviri, daugelis moterų yra susidūrusios su situacijomis, kai netiesiogiai, nebyliai ir kartais net nesąmoningai, tarp eilučių joms yra pademonstruojama, kad jos iki galo nėra lygiavertis, savarankiškas ir autonomiškas asmuo.

Simboliška, kad šiemet sukanka šimtmetis, kai Lietuva viena pirmųjų šalių pasaulyje pripažino moterų politines teises, o mūsų beatsikuriančios valstybės tėvai kūrėjai ir visuomenės veikėjai siekė kuo geresnio moterų švietimo bei įtraukimo į kultūrinį gyvenimą.

Nors tarpukario Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime būta ryškių moterų, tokių, kaip Felicija Bortkevičienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir kitų, tačiau Lietuvos tarpukario visuomenė didele dalimi išliko stipriai patriarchalinė.

Net ir šviesiausiems mūsų valstybės protams moterų įtraukimas pirmiausiai buvo svarbus dėl išsilavinusių šeimos moterų – žmonų ir mamų – ugdymo. Sovietų Sąjungoje buvo tik pagilinti stereotipai apie moterų vaidmenį – melžėjų, mezgėjų, namų šeimininkių.

Turint galvoje visą šią požiūrio į moteris istorinę eigą, nereikėtų stebėtis, kad šiandien #metoo merginų ir moterų pasakojimai bei liudijimai yra sutinkami sudėtingai. Daugelis negaili kritikos: ,,Kas jos tokios, kad kalba? Ko pačios lenda?”

Visa tai, kas dabar vyksta – viešos istorijos ir liudijimai – iš tikrųjų stoja prieš ilgus metus gilintus stereotipus ir prietarus, o kartais ir toleruotus (ar iki šiol toleruojamus?) priekabiavimo ar net prievartos „papročius“.

Mes, liberalūs politikai ar žmogaus teisių entuziastai, dažnai džiaugiamės tokiais liudijimais ir sakome, kad jie keičia visuomenę. Vis dėlto viešai kalbėti nėra nei pareiga, nei prievolė. Sprendimas pasakoti savo išgyvenimus yra individualus. Reikia daug drąsos tai padaryti.

Tačiau laužyti tylą yra prasminga. Tai prisideda prie visame pasaulyje vykstančio milžiniško lūžio. Kiekviena individuali istorija ir liudijimas yra žingsnis į priekį, griaunantis prietarus ir stereotipus, keičiantis moterų ir merginų gyvenimą. Tokia drąsa kuria prielaidas tikrai atvirai ir lygiavertei visuomenei.

 

A. Armonaitė: abortų uždraudimas paskatins moteris ieškoti neprofesionalios pagalbos

Priėmus įstatymo pataisas, kurios atlikti abortus leistų tik dviem išimtiniais atvejais, moterys arba bus verčiamos gimdyti, arba nutraukti nėštumą bandys nelegaliais būdais, kas netgi gali kelti riziką gyvybei. Taip LRT RADIJUI sakė Seimo opozicijos atstovė Aušrinė Armonaitė. Vis dėlto šių pataisų autorius Seimo narys Zbignevas Jedinskis įsitikinęs, kad tokiu būdu vaikai bus apsaugoti nuo smurto, o moterys gimdyti verčiamos nebus.

Nutraukti nėštumą leistų tik esant vienai iš dviejų išlygų

Anot Z. Jedinskio, pirmą kartą abortus draudžiantis projektas buvo pasiūlytas dar 2007 m. Paskutinis siūlymas pateiktas 2013 m. gegužės mėnesį.

Kaip teigė opozicijos atstovė Seimo narė A. Armonaitė, šį įstatymo projektą dabartinis parlamentas paveldėjo iš ankstesnės kadencijos Seimo: „Kartais apie tai [siūlomas pataisas] būdavo kalbama garsiau, kartais tyliau. Kadangi ši tema yra didelė aktualija Lenkijoje ir Europoje (nes reaguojama į tai, kas vyksta Lenkijoje), mes irgi, žinoma, žiūrime, kas pirmiausia darosi mūsų kieme, o mūsų kieme draudimai tampa mada.“

Jos tvirtinimu, abortas yra didelis asmeninis iššūkis ir niekas Lietuvoje nenori, kad abortai būtų daromi dažniau. Tačiau būtent dėl to, sakė A. Armonaitė, būtina daryti viską, kad žmonės priimtų atsakingus sprendimus ir turėtų lengvai prieinamą informaciją.

„Mes nenorime, kad būtų daug atsitiktinių nėštumų, kurie baigtųsi abortais. Tačiau, kai kalbame apie tai, kaip vis dėlto sumažinti abortų skaičių, kalbame apie draudimą, o ne, pavyzdžiui, apie lytinį švietimą mokyklose, kuris šiuo metu nevyksta“, – akcentavo Seimo narė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė taip pat abejoja pateiktu įstatymo projekto efektyvumu. Pasak jos, santykiniai atliktų abortų skaičiai mažėja nežymiai, o tai rodo, kad yra ir bus poreikis atlikti tokias operacijas.

„Negalime tikėtis, kad staiga dėl kažkokių priežasčių aborto niekam nereikės. Visą laiką bus moterų, kurioms reikės aborto“, – sakė E. Kuliešytė. Ji svarstė, kad toks abortus draudžiantis įstatymas, kuriame taikomos vos dvi išlygos, iš viso neturėjo būti pateiktas.

Pagal pateiktą projektą, nėštumą nutraukti būtų leista, jei nėštumas yra smurto pasekmė arba jei nėštumo tęsimas, gimdymas gali pakenkti moters sveikatai ar gyvybei. Pagal šiuo metu Lenkijoje galiojantį įstatymą, galimos trys išlygos – dvi paminėtosios ir atvejai, kai kūdikis gali gimti negyvas ar turėti negalią.

Anot E. Kuliešytės, žinant ne tik moterų, bet visos Lenkijos visuomenės nepasitenkinimą galiojančia tvarka, Lietuvoje net neturėtų būti siūlomas toks įstatymas.

Vis dėlto Z. Jedinskis tvirtino, kad dar 2013 m., kai Lietuvoje jau buvo pateiktas dabar svarstomas projektas, Europos Parlamento Moters teisių ir lyčių lygybės komitetas pateikė rezoliuciją – Europos Sąjungos šalims būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias abortams dėl socialinių ir ekonominių priežasčių.

„Būtent tai ir numato mūsų projektas, – tikino Z. Jedinskis. – Jis nėra visiškai draudžiantis, nors toks manymas yra. Mūsų projektas numato išlygas […]. Kas liečia argumentą, jog prieš abortų uždraudimą protestuoja daug vyrų, tai aš pasakysiu taip – vyrai (tai nebūtų paslaptis), jeigu ne priverčia, tai prašo moters, kad ji atliktų nėštumo nutraukimo operaciją, nes nori išvengti atsakomybės.“

Paklaustas, kuo remiasi, tvirtindamas, jog vyrai prašo nutraukti nėštumą, Z. Jedinskis argumentų pateikti vis dėlto nesugebėjo. „Tokios apklausos galbūt ir nebuvo, bet čia turbūt ne paslaptis. Tai ne tik mano nuomonė. Jums tai gali paliudyti labai daug moterų, tokių vaizdelių ir internete yra pilna“, – bandė argumentuoti Seimo narys.

Prieštarauja, kad abortų uždraudimas moteris verstų gimdyti

E. Kuliešytės pastebėjimu, nors abortų klausimas yra susijęs su žmogaus teisėmis, paprastai bandoma nukreipti temą imant diskutuoti apie tai, ar abortą reikėtų laikyti žudymu, ar embrioną reikėtų laikyti žmogumi.

„Iš tikrųjų turime kalbėti apie tai, kodėl tai moters teisė. Drįsčiau truputį suabejoti, kad Europos Parlamentas skatino priimti minėtus įstatymus […], nes tarptautinės organizacijos, Europos Sąjungos organizacijos, Europos Komisija, žmogaus teisių organizacijos iš tikrųjų elgiasi atvirkščiai – skatina legalizuoti nėštumo nutraukimą visose šalyse, skatina gerbti moters pasirinkimo teisę, daryti taip, kad abortas būtų kuo saugesnis, nes tik nelegalus abortas yra nesaugus, keliantis grėsmę moters sveikatai ir gyvybei“, – pabrėžė E. Kuliešytė.

Jos teigimu, Žmogaus teisių teismas Strasbūre, nagrinėdamas kelias bylas, nurodė – žmogaus teisės taikomos gimusiam žmogui, o ne embrionui. Anot E. Kuliešytės, bandymas priversti moterį gimdyti pažeidžia jos teises. Be to, jai neturėtų būti privaloma atskleisti priežasčių, kodėl norima atlikti nėštumo nutraukimą.

„Kodėl norite reguliuoti, ką moteriai daryti su savo nėštumu? Pavyzdžiui, ji galėjo nežinoti, kad yra nėščia ir vartoti alkoholį. Galbūt ji tai darė visą nėštumo laikotarpį. Kai sužinojo, tada pradėjo gailėtis ir bijoti dėl rizikos vaisiaus sveikatai ir gyvybei. Ji galėjo būti netgi turėti priklausomybę, pavyzdžiui, nuo narkotinių medžiagų, ir dėl to norėti nutraukti nėštumą. Galbūt ji vartoja vaistus nuo kokios nors ligos, kurie nesuderinami su nėštumu. Galbūt ji buvo smurto auka, galbūt smurto pasekmėje tas nėštumas atsirado ir ji nenori to smurtautojo vaiko“, – nurodė E. Kuliešytė.

Vis dėlto abortus draudžiantį įstatymą Z. Jedinskis vertina kaip smurto prieš vaikus įstatymo tąsą. Pasak politiko, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad prieš vaiką negalima naudoti fizinio ar kitokio smurto, o abortas, teigė Z. Jedinskis, yra viena iš smurto rūšių.

„Tai [smurtas prieš vaikus – LRT.lt] draudžiama įstatymu, už kurį balsavo beveik visas Seimas (taip pat ir mūsų kolegos). Mūsų įstatymo projektas numato uždrausti vieną iš žiauriausių smurto formų prieš vaiką – žudymą. […] Žmogaus gyvybė, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, yra ginama nuo dvyliktos savaitės nuo nėštumo pradžios. Tai yra 84 dienos. Kuo skiriasi tas vaisius 85 dieną, kai jau negalima žudyti, ir 84? Visiškai niekuo, tai yra akivaizdu“, – tikino Z. Jedinskis.

Jis taip pat nesutiko, kad aborto uždraudimas verstų moteris gimdyti. „Jūs sakote, kad mes norime priversti moterį gimdyti. Ne, mes tik norime uždrausti žudyti. Suprantate kame reikalas, aš pasisakau už žudymo uždraudimą“, – teigė Z. Jedinskis. Į pastabą, kad tokiu atveju moteris ir yra priverčiama gimdyti, Z. Jedinskis neatsakė.

Kitokios nuomonės laikėsi Seimo opozicijos atstovė A. Armonaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad, pagal statistiką, apie 100 tūkst. moterų iš Lenkijos atlikti aborto vyksta į kitas šalis. Dar dalis moterų nėštumo nutraukimo procedūras pasirenka atlikti nelegaliai.

„Ar mes norime kažkokios ne mokslu ir legalia medicina grįstos praktikos? Ar mes norime nelegalių buitinių nėštumo nutraukimų mūsų šalyje? Aš nenorėčiau. Norėčiau, kad tai atliktų aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Labai klaidinga sakyti, kad mes esame už abortus. Niekas nėra už abortus. Jeigu žmonės galėtų, niekas jų ir nesidarytų“, – tvirtino A. Armonaitė.

Jai antrino E. Kuliešytė. Anot jos, šioje srityje dirbantys specialistai Lenkijoje pastebi, kad išlyga nutraukti nėštumą, jei jis atsirado dėl patirto seksualinio smurto, moterys dažniausiai net nepasinaudoja. Kadangi abortas atliekamas remiantis ne laisvu moters pasirinkimu, o esant tam tikroms aplinkybėms, moteris pirmiausia turi įrodyti, kad buvo išprievartauta.

„Matydamos, kaip ilgai tai trunka ir nenorėdamos patirti pažeminimo, nenorėdamos iš naujo pasakoti apie tą įvykį, jos ieško nelegalių kelių ir yra tarp tų 200 tūkst. moterų, kurios nelegaliai nutraukia nėštumą“, – sakė E. Kuliešytė.

Šaltinis: LRT radijos laida „LRT Aktualijų studija“

(http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/207588/a-armonaite-abortu-uzdraudimas-paskatins-moteris-ieskoti-neprofesionalios-pagalbos)

Greičiau ratifikuokime prekybos susitarimą su Kanada

Kanados ir Europos Sąjungos prekybos susitarimass copyy

Praėjusių metų rudenį pradėtas laikinai taikyti Kanados ir Europos Sąjungos ekonomikos ir prekybos susitarimas iki šiol nėra ratifikuotas Lietuvoje. Priežastis formali – sutarties iki šiol nėra apsvarstęs papildomas Seimo Sveikatos reikalų komitetas. 

Projektas Seimui pateiktas dar praėjusių metų birželį, jį jau patvirtino papildomas Kaimo reikalų komitetas, pagrindinis Užsienio reikalų komitetas surengė dvejus klausymus, tačiau nepriėmė sprendimo, nes laukia Sveikatos komiteto išvados. Pastarasis jau devynis mėnesius neranda tam laiko ir klausimo niekada nebuvo įsitraukęs į darbotvarkę.

Tiesa, laiko atsirasdavo, pavyzdžiui, nutarimui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Komisijos diskusijoms skirtam dokumentui dėl globalizacijos suvaldymo. Deja, prekybos susitarimas – svarbus Lietuvos ekonomikai ir politiniam bendradarbiavimui dokumentas – nugulė komiteto stalčiuje.

Kodėl šis susitarimas yra svarbus ir reikalingas?

Pirma, dėl didesnių galimybių Lietuvos eksportui. Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą. 80 proc. iš jų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Susitarimas suteikia daugiau galimybių Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią didele perkamąja galia pasižyminčią šalį.

Ekspertų skaičiavimais Lietuvos eksportuotojai iš muitų liberalizavimo sutaupys virš 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Kanados paslaugų rinka taip pat taps atvira ir prieinama Lietuvos įmonėms, mūsų įmonės galės dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos verslui ypatingai svarbios naujos trečiųjų šalių rinkos, turint galvoje prekybos su Rusijos Federacija apribojimus.

Antra, Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams iš Kanados dėl susitarime numatyto skaidraus, aiškaus ir nuspėjamo teisinio investicijų ir jų apsaugos reglamentavimo. Investicijų skatinimo ir jų apsaugos susitarimai ar tokios nuostatos laisvosios prekybos susitarimuose yra skirti būtent investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui.

Trečia, nemažiau už aukščiau įvardintus ekonominius argumentus, svarbus yra geopolitinis argumentas. Kanada yra aktyvi Vidurio ir Rytų Europos saugumo architektūros dalyvė. NATO batalionas, vadovaujamas Kanados, saugo Baltijos jūros krantus Latvijoje, Kanados kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, kariuomenės mokymuose Ukrainoje, oro policijos misijoje Rumunijoje.

Kanada visada buvo nuosekli, svarbi ir patikima Lietuvos ir Baltijos valstybių partnerė, didelė mūsų šalies euroatlantinės integracijos advokatė. Taigi turime tęsti šiuos santykius stiprinančias iniciatyvas, neįpinant jų į biurokratines ir procedūrines pinkles.

Beje, svarbu paminėti, kad CETA susitarimas nepakeičia ES taikomų visuomenės sveikatos apsaugos, maisto saugos ar kitų vartotojų apsaugai aktualių standartų. CETA patvirtina, kad ES galiojantys standartai nebus keičiami, o tų standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į ES rinką. Susitarimas su Kanada niekaip nepaveiks ES galiojančios GMO saugumo vertinimo ir registravimo tvarkos.

Kodėl Sveikatos komitetas ,,stabdo”?

Sunku pasakyti, kokios yra tikrosios priežastys, tačiau anksčiau viešojoje erdvėje girdėjome paaiškinimus, jog komitetui reikia laiko įsigilinti į susitarimą. Tačiau jo svarstymas niekada nebuvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę!

Vėliau išgirdome paaiškinimą, kad komitetas lauks Europos Teisingumo Teismo išvados dėl Belgijos Karalystės kreipimosi. Tai, deja, skamba, kaip manipuliavimas informacija, nes Belgijos kreipimasis absoliučiai nėra susijęs su sveikatos sritimi. Belgija 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į ETT prašydama įvertinti CETA teisinį investicijų (!) ir jų apsaugos reglamentavimą.

Atsižvelgiant į Teismo praktiką, bylos nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus. Toks komiteto paaiškinimas neva reikia laukti ETT sprendimo absoliučiai nėra pagrįstas ir tik patvirtina abejones, ar šiame komitete nėra bandoma pristabdyti susitarimo ratifikavimą. Galbūt tai neturėtų per daug stebinti, nes būtent valstiečių europarlamentaras buvo aktyvus šios sutarties priešininkas Europos Parlamente.

Daugumos ES šalių parlamentai jau yra pradėję ratifikavimo procedūras. Sutartį jau ratifikavo Latvija (lygiai prieš metus), Danija, Ispanija, Kroatija, Portugalija. Šiemet tai ketina padaryti Prancūzija ir kitos ES valstybės.

Mes Lietuvoje turime daug ko pasimokyti iš Kanados, kuri pastaruoju metu vaidina vis svarbesnį vaidmenį globalioje ekonomikos ir geopolitinio saugumo architektūroje. Kanados ir ES prekybos sutartis turi ir simbolinę reikšmę laikais, kai izoliacinės uždarumo nuotaikos tampa madingos net atviriausiose pasaulio ekonomikose, turinčiose tvirtas liberalios demokratijos tradicijas.