Rinkimai Lenkijoje ir Ukrainoje

LenkijaVakar dienos įvykiai svarbūs Lenkijai ir Ukrainai, kuriose vyko parlamento (Lenkija) ir vietos (Ukraina) rinkimai. Savaip istoriniai abiems šioms valstybėms. Lenkijoje pirmą kartą nuo 1989 m. Vyriausybei suformuoti gali pakakti vienos partijos, Ukrainoje – demokratinės santvarkos išbandymai, sunkiai besiskinantys kelią tarp oligarchinių ir kailį išvertusių Regionų partijos palikuonių.

Nustebino kai kurie Lietuvos politikai, teigiantys, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai išrinkus ,,Teisę ir teisingumą“ neabejotinai pagerės. Sunkiai įsivaizduoju radikalią dešinės partiją neeskaluojant mažumų klausimų Lenkijoje ir Lietuvoje. Taip pat yra nemažai teigiančių, jog Lenkijoje kairės nebeliko. Išties kairiosios partijos absoliučiai nusilpusios, bet esu tikra, kad sulig ,,Teise ir teisingumu“ matysime daug kairuoliškos ekonominės politikos.

Kai politiniame lauke tik tokios alternatyvos, iki šiol manau, kad Lenkijai ir toliau reikėjo laikytis Piliečių platformos. Tačiau žmonėms nusibosta tie patys veidai ir skandalai, kurių pastaruoju metu netrūko. Aštuonerius metus valdė Piliečių platforma, laikas suteikti galimybę pasireikšti ir kitiems :).

Lietuvai Lenkijos rinkimai svarbūs ne vien tik dėl dvišalių santykių. Lenkiškos politikos ,,mados“ neabejotinai pasireikš ir artėjančiuose mūsų Seimo rinkimuose. Tokios partijos, kaip ,,Tvarka ir teisingumas“, be abejo, ,,nusirašys“ visuomenės gąsdinimą imigrantais ir tautininkiškų aistrų kurstymą. Gerai, kad Lietuvoje daugiau tvirtos optimistinės alternatyvos :). 

Reklama

Keletas minčių ties Talinu ir Seligeriu

Dalinuosi keletu minčių, kurios sukasi galvoje, apie rytdienos B. Obamos vizitą Taline bei V. Putino susitikimą su Rusijos jaunimu.

Tai, kad rytoj B. Obama lankosi Estijoje, yra labai gerai mums visiems. Tačiau mus, lietuvius, tikriausiai vis kamuoja klausimas – kodėl būtent į Estiją. Galbūt yra ir kitokių priežasčių, bet savomis akimis aš matau tris pagrindines (gal jos ką nors įkvėps):

  • Estijos Prezidento T. H. Ilveso lyderystė ir asmeninė iniciatyva.
  • Estija viena iš nedaugelio NATO valstybių ir vienintelė iš Baltijos šalių vykdo įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP krašto gynybai.
  • Estija užsienio politikoje nesimaivė, nesielgė dviprasmiškai, neignoravo JAV Prezidento kvietimų ir neužsiėmė akcentų perdėliojimu užsienio politikoje, kai karas atrodė toliau negu toli.

Bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis rytoj Taline, o poryt Velse, NATO viršūnių susitikime.Talinas

Tačiau kol kas kviečiu pasižiūrėti į tai, kas vyko prieš keletą dienų prie Seligero ežero, Rusijoje. Čia, kaip ir kasmet, buvo organizuojama jaunimo stovykla, kurioje viešėjo Prezidentas V. Putinas ir atsakinėjo į jaunimo klausimus. Apie šitą stovyklą jau esu rašiusi anksčiau, kai veikiau Europos Taryboje.

Apačioje galite susipažinti su V. Putino ir studentų diskusijos video. Dabartinių įvykių fone mes Rusiją įsivaizduojame, kaip agresyviai nusiteikusią šalį, kuri mus laiko vienu didžiausių savo priešų. Tai kontrastuoja su linksmais ir spalvingais jaunais žmonėmis, kuriuos galima išvysti šiame video. Jie, atrodo, visai nesiskiria nuo mūsų – uždavinėja jiems rūpimus klausimus, susijusius su jų universitetais, gyvenamais miestais, jų galimybėmis įgyvendinti savo idėjas. Visiškai tradicinė stovykla, nesiskirianti nuo visų kitų, kurios vyksta Lietuvoje ir į toliau į Vakarus.

Tačiau ilgainiui pastebi, kad šie jauni žmonės ir jų svečias dalykus mato kiek iš kitokios perspektyvos. Jaunimas dėkoja V. Putinui už tai, kad ,,padeda broliams slavams Ukrainoje“, jie jo klausia, ar Kazachstane tikėtinas Ukrainos scenarijus (V. Putinas atsargiai pradėjęs ir pagyręs Kazachstano Prezidentą staiga nepastebimai užsimena, kad Kazachstanas, kaip valstybė, netgi neegzistavo – tai vėliau suerzino N. Nazarbajevą), istorijos studentai sako, kad reikia ne tik žinoti tai, kas buvo praeityje, bet ir tai, kas bus ateityje, ir V. Putinui įteikia savo parašytą būsimą Rusijos istoriją 2014-2045 (deja, nežinome, kas joje rašoma). Tiesa, šiam Rusijos jaunimui – visai, kaip ir mums, – atrodo, kad Jungtinės Tautos yra neveiksnios, jiems taip pat įdomu, ar gali taip nutikti, kad istorija veikia ciklais ir kad karas gali pasikartoti.

 Ir štai, ką V. Putinas atsako:

  • Rusija yra toli nuo didelio masto karinio konflikto (suprask, į tokį nesivels)
  • Rusija yra didžiausia branduolinė šalis (suprask, kiti nenorės su ja prasidėti)
  • Istorija gali būti cikliška, kaip ir egzistuoja ciklai ekonomikoje (suprask, kad niekas neaišku dėl ateities)

Jaunimas gausiais aplodismentais sutinka daugelį V. Putino pasisakymų (pavyzdžiui, kad rusai tokia tauta, kurios niekas negąsdina), jie linksi ir pritaria savo prezidento argumentams, merginos užduodamos klausimą giria V. Putino megztinį ir išvaizdą.

Ši diskusija yra įdomi patirtis, padėsianti geriau suprasti, kaip mąsto ir kuo gyvena mūsų kaimynai rusai. Pažiūrėkite, vienoje ausinėje originali rusų kalba, kitoje – angliškas vertimas.

Šiandien Donetskas, rytoj Praha

Paskutinę vasaros dieną praleidome proteste prie Rusijos ambasados. Žinoma, žudymo mašina negirdi taikos šauksmo, tačiau ukrainiečiams moralinis palaikymas yra svarbus. Mes savo Nepriklausomybės aušroje gaudėme kiekvieną žinutę iš užsienio, taigi šiandien turime dalintis savo palaikymu.

Kai kurie draugai vis klausia, tai ar bus karas? O jis jau vyksta, pats tikriausias ir žiauriausias. Jis klastingas, nes yra oficialiai nepaskelbtas, todėl tą gerai planuotą ir organizuotą invaziją (kuriai reikėjo tik preteksto) kai kas drįsta vadinti ,,įsiveržimu“ (angl. incursion).

Atplėšus pusę Ukrainos, reikės kovoti dėl pusės Europos. Gerai David Hume yra rašęs, kad retai visa laisvė prarandama iš karto. Šiandien Donetskas, rytoj Kijevas, poryt Lvovas, o tada jau Talinas, Vilnius, Varšuva, Praha.

Protestas 2014

 

Apie politikus ir karą

Politiko dalia man atrodo labai įdomi ir prasminga. Turi viziją ir tikslą, atstovauji savo žmonėms, kiekvieną dieną dirbi, kad tavo šalyje būtų geriau, kad valstybė veiktų efektyviau, imiesi reformų ir sieki pokyčių. Dirbi tam, kad galėtumei didžiuotis savo šalimi, o šalis galėtų didžiuotis tavimi. Tačiau ateina karas.

Gali būti geras vadybininkas ir oratorius, tačiau turi būti labai psichologiškai tvirtas, turi surasti vidinių jėgų atsakyti už žmonių gyvybes, siųsti savo žmones į frontą, mirčiai į nasrus. Nei reformos, nei investicijos, nei mokesčiai, niekas tau nerūpi, nes turi neprarasti šalies.

Nepavydžiu politikams.

Ir koks pabaisa turi būti, kad siųstum savo žmones pulti kitos šalies? Kam pradėti brolžudišką karą? Jeigu dar manote, kad velnias neegzistuoja, jis egzistuoja, jis yra Vladimiras Putinas.

Prisiminiau Outkast “Mutron Angel“ dainą, joje yra žodžiai: Bold ass soldiers marching out for war / No idea what we in for.
Skiriu Rusijos kariams.