Eitynių išvakarėse. Ko trūksta, kad turėtume civilinę partnerystę?

Esame įpratę žmogaus teisių klausimus svarstyti ideologinėje ir teisinėje šviesoje. Šiandien tarptautinėje žmogaus teisių konferencijoje į lyčiai neutralų civilinės partnerystės įteisinimo klausimą pamėginau pažvelgti iš politikos analizės perspektyvos.

Čia man į pagalbą atėjo P. Sabatier ir H. Jenkins-Smith palaikymo koalicijų teorinis pagrindas. Viešąją erdvę nesunku susikirstyti dvi ,,palaikymo koalicijas“ – koaliciją A, kuri pasako už partnerystės įteisinimą, ir koaliciją B, kuri yra prieš.

Koalicijoje A matome liberalų ir socialdemokratų politikus, tokias nevyriausybines organizacijas, kaip Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žmogaus teisių centras, LGL, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunimo linija ir kt. Taip pat didėja visuomenės autoritetų palaikymas – čia ir Andrius Tapinas, ir Paulius Ambrazevičius, ir Vaidas Jacob Baumila, kiti. Šia tema nemažai kalba ir užsienio valstybių diplomatai Lietuvoje. Taigi turime nemažą ir įvairią koaliciją.

Koalicijoje B matome didelę dalį Tėvynės sąjungos narių, taip pat partiją ,,Tvarka ir teisingumas“, dalį ,,Darbo partijos“ veikėjų. Galima, be abejo, išskirti mažus, bet garsiai rėkiančius nacionalistus. Juos priskirčiau nevyriausybininkų ,,krepšeliui“ :).

Abi šios koalicijos nėra viduje gerai koordinuotos, tačiau jų veikėjams būdingi panašūs įsitikinimai, resursai ir (iš dalies) strategijos.

Tam, kad būtų įmanomas bent šioks toks dialogas tarp dviejų skirtingų palaikymo koalicijų yra labai svarbus politikos brokerio vaidmuo. Paprastai tai gali būti aukštas pareigas ir autoritetą turintis telkiantis lyderis, pavyzdžiui, prezidentas, premjeras ar parlamento pirmininkas.

Kas reikalinga, kad civilinė partnerystė taptų realybe?

1. Turime dar labiau išplėsti palaikymo koaliciją A. Reikia įtraukti daugiau politikų iš liberalų ir socialdemokratų gretų, taip pat reikia labiau įtraukti pavienius koalicijos B partijų narius. Štai Tėvynės sąjungoje, akivaizdu, tolerantiškai pozicijai yra tikrai nemažai potencialo, kaip, manau, ir ,,Darbo partijoje“.

2. Reikia labiau derinti veiksmus koalicijos A viduje. Mes dalijamės panašiais įsitikinimais, turime resursų, tačiau strategija galėtų būti kur kas aiškesnė ir nuoseklesnė.

3. Mums reikia daugiau diskusijos su koalicija B. Nesakau, kad su populistais, bet, kaip jau minėjau, su dalimi atvirai mąstančių tų partijų ir organizacijų narių.

4. Mums ypatingai reikalingas politikos brokeris, nes kol kas nei viena aukšta institucija neaptaria šios temos apskritai.

Estijos pavyzdys parodė, kad balsavimo parlamente metu visose partijose buvo įvairių nuomonių ir balsavimas iš esmės vyko ne pagal frakcijų sutarimus, o laisvai. Tai dar labiau sustiprina argumentą, kad turime kalbėtis su koalicijos B veikėjais.

Manau, kad Lietuvoje partnerystės įteisinimo reiks laukti ne taip jau ilgai, galbūt 5-erius ar 6-erius metus. Vis dėlto turime atminti, kad homofobija su tuo nepasibaigs. Taigi visuomenės autoritetų ir nevyriausybininkų vaidmuo čia yra gyvybiškai svarbus.

Ką nuveikėme Vilniaus gyventojų aptarnavimo srityje?

Ronaldas Reiganas yra pasakęs, kad siaubingiausi žodžiai anglų kalboje yra šie: ,,aš iš Vyriausybės ir esu čia tam, kad jums padėčiau“ (angl. I‘m from the government and I‘m here to help). Asmens laisvę nuo valstybės kišimosi palaikęs JAV prezidentas buvo ironiškas ir atsargus. Dar atsargesni yra Lietuvos piliečiai, kurių pasitikėjimas valstybės institucijomis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Šiame straipsnyje dalinuosi mūsų pastangomis susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą Vilniaus miesto administracijos teikiamomis paslaugomis. Taigi kokie pokyčiai įvyko Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų aptarnavimo srityje per pastarąjį pusmetį?

  1. Gyventojų aptarnavimas keturiomis kalbomis

Per metus Vilniaus miesto savivaldybėje apsilanko daugiau nei 120 tūkstančių gyventojų, o kiekvieną dieną čia vidutiniškai kreipiasi po 500 žmonių. Pradėję darbus Vilniaus miesto savivaldybėje iškart pamatėme, kad sostinės savivaldybė turi būti draugiškesnė kitakalbiams – ne tik užsieniečiams, bet ir vietiniams Vilniaus gyventojams.

SCreenTaigi jau nuo vasaros vidurio Vilniaus savivaldybės pirmame aukšte atvykę žmonės yra aptarnaujami keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Žinoma, kad oficialūs susirašinėjimai, kita korespondencija ir procedūros toliau atliekami valstybine lietuvių kalba, tačiau keturių kalbų aptarnavimas pirmame savivaldybės aukšte gyventojams leidžia geriau suprasti procedūras bei saugiau jaustis viešojo administravimo labirintuose.

Nors ankstesnėse kadencijose tautinėms bendrijoms ir mažumoms atstovaujančios partijos Vilniuje turėjo galimybę pasireikšti, atviro ir draugiško aptarnavimo sistema kitakalbiams įdiegta tik pastaruoju metu, miestą valdant merui liberalui.

  1. Supaprastintos procedūros išduodant renginių ir išorinės reklamos leidimus

Paprastai Vilniuje per metus yra išduodama daugiau nei 900 leidimų įvairiems renginiams. Dėl jų sprendimus priima speciali komisija. Jau nuo vasaros pradžios daliai renginių Vilniaus mieste leidimų nebereikia. Jeigu renginio metu yra netrukdomas eismas, nevyksta prekyba, netrikdomas miesto gyventojų poilsis, pakanka pateikti nustatytos formos pranešimą apie organizuojamą renginį ne vėliau, kaip prieš 3 dienas iki jo pradžios.

Išduodant išorinės reklamos leidimus kartais užtrunkame pernelyg daug laiko, o tai įmonėms kainuoja ne tik kantrybę, bet ir laiką, ir pinigus. Kaip ir renginių atveju, sprendimus dėl išorinės reklamos priima speciali komisija. Dažnai gyventojai apie komisijos sprendimus sužinodavo tik kitą savaitę po jos susitikimo. Nuo šiol apie komisijos sprendimą bus informuojama tą pačią savaitę, o netolimoje ateityje ši informacija taip pat bus prieinama Vilniaus miesto puslapyje internete. Šioje srityje yra ir daugiau tobulintinų procedūrų, kurias sprendžiame.

  1. Mažiau biurokratijos lauko prekyboje

Tikriausiai dažnas pastebėjote tiek Vilniaus centre, tiek kitose vietose gėlėmis ar vaisiais prekiaujančius senjorus ar moksleivius. Tokia prekyba Vilniuje galėjo būti vykdoma tik su leidimu,  kuris kainavo 10,50 € mėnesiui arba 4,1 € dienai. Žinoma, kad didelė dalis tokios prekybos vyko be leidimų, o taip pat tam nepritaikytose ir neleistinose vietose.

Spalį miesto taryba priėmė sprendimą, leidžiantį senjorams, moksleiviams ir studentams, neįgaliesiems bei registruotiems Darbo biržoje savo užaugintomis gėlėmis, uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiauti be leidimo iš anksto patvirtintose vietose. Analogiška tvarka galios ir sendaikčiais prekiaujantiems ,,blusturgiams“. Prekybos vietų sąrašas yra rengiamas, atsižvelgiant į gyventojų, seniūnijų ir administracijos rekomendacijas, o realiai tvarka turėtų pradėti veikti pavasarį. 

  1. Nuoseklus gyventojų atsiliepimų apie paslaugas nagrinėjimas, atsiskaitant tiesiogiai merui

Jeigu teko naudotis Vilniaus miesto savivaldybės teikiamomis paslaugomis (pavyzdžiui, turėjote gauti leidimą renginiui ar reklamai), žinote, kad yra galimybė įvertinti paslaugos atlikimo kokybę bei palikti atsiliepimą apie paslaugą. Pradėjus darbus Vilniaus miesto taryboje nustebome, kad tokiu būdu kaupiami atsiliepimai nebuvo atskirai nagrinėjami. Galbūt dėl to turėjome nedaug sistemingo grįžtamojo ryšio su paslaugų vartotojais.

Jau nuo šios vasaros Vilniaus miesto administracijoje pradėjo veikti vidinė elektroninė sistema,  kiekvieną gyventojo atsiliepimą apie paslaugą perduodanti atsakingo padalinio darbuotojams. Savo ruožtu, administracija atsižvelgdama į atsiliepimą gali pašalinti trūkumus. Kiekvieną mėnesį atsiliepimai ir tolesni administracijos veiksmai yra pateikiami asmeniškai merui.  Taigi nuo šiol Vilniuje gyventojų išsakyta nuomonė apie paslaugas nenueis veltui. Priešingai, tai mums padės aptikti egzistuojančias problemas ir jas iš karto taisyti.

Vilnius yra sparčiausiai augantis Baltijos valstybių miestas, čia vis daugiau judesio, daugiau iniciatyvos ir veiksmo. Tampame vis labiau gyvybingi ir konkurencingi, tačiau tai taip pat kelia iššūkių valdant miestą. Kiekviena gyventojų patirtis, turint reikalų su miesto administracijos paslaugomis, yra įdomi, o kiekvienas sunkumas gali būti išspręstas. Problemas Vilniuje galima registruoti mobilios programėlės ,,Tvarkau Vilnių“ pagalba, o atsiliepimus apie paslaugas pateikti elektroniniu būdu užsakius paslaugą arba užpildžius nedidelę formą prie aptarnavusio langelio savivaldybės pirmame aukšte. Aušrinė Armonaitė

Apie įvairovę

Pasirodė antrasis mano video klipas, kuriame kalbu apie įvairovę ir kaip yra svarbu ją gerbti. Valdžiai atėjo laikas nustoti kištis į žmonių asmeninius gyvenimus, o mes turime vertinti žmones pagal jų darbus ir poelgius, o ne tai, kuo jie skiriasi nuo mūsų.

Liberalų sąjūdžio numeris 1, mano numeris liberalų sąraše – 8.