7 darbo Seime prioritetai

Labai dažnai ,,Žinau ką renku“ platformoje ir socialiniuose tinkluose gaunu klausimą, koks bus pirmas darbas ar pirmieji darbai, kurių imčiausi Seime. Esu paskelbusi tris gan plačius prioritetus, kuriems skirčiau daug dėmesio – mažesnė biurokratija, draugiška aplinka verslui, rūpestinga bendruomenė. Tačiau tai bendros kryptys, tad apgalvojau 7 labai konkrečius darbus, kurių būtų galima imtis Seime.

Žinoma, kai kuriems klausimams įgyvendinti prireiks visų keturių metų, kai kuriuos išspręsime greičiau. Mano veikla taip pat labai priklausys nuo to, kuriame komitete dirbčiau. O Lazdynų apygardai, kuriai atstovauju, skirčiau ypatinga dėmesį. Vis dėlto šios temos yra principinės man asmeniškai svarbios temos, kurių įgyvendinimui skirčiau dėmesio bet kuriuo atveju.

1. Draugiška verslo priežiūra: mažiau perteklinių reguliavimų ir baudų – daugiau sėkmingų verslų. Lietuvoje kasmet gimsta apie 40 tūkst. naujų verslų. Politikai ir biurokratija turi netrukdyti jiems skleistis ir išgyventi. Čia ypatingai daug gali Vyriausybė ir realus pokytis įmanomas ne po vieno kokio nors sprendimo, bet nuolat skiriant dėmesį verslo priežiūros pertvarkai. Seime taip pat reikalinga lyderystė, įgyvendinant parlamentinę kontrolę bei įgyvendinant funkcijų ir institucijų konsolidavimą, kas yra ypatingai didelis iššūkis visoms valdžioms.

2. O% pelno mokesčio tarifas įmonėms, investuojančioms į plėtrą. Ne viena politinė partija turi tai savo programoje, todėl, tikėtina, pavyks priimti šį sprendimą naujoje kadencijoje. Tai verslui atrištų rankas drąsiau investuoti į naujas technologijas, darbo vietas ir sparčiau plėstis.

3. Neformalaus ugdymo krepšelio plėtra. Net ir būdami opozicijoje liberalai pasiekė, kad būtų įvestas 15 EUR per mėnesį neformalaus ugdymo krepšelis. Tai lėmė, kad šiais metais net 52% Lietuvos vaikų lanko įvairius būrelius (prieš krepšelio įvedimą 2014 m. būrelius lankė 29% vaikų). Turime suteikti galimybę daugiau vaikų pasinaudoti krepšeliu – ir ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą. Taip pasieksime, kad vaikai leistų laiką prasmingai, lavintų savo gebėjimus, augtų pilietiški, kritiški ir aktyvūs.

4. Nediskriminuojantis partnerystės įstatymas. Atėjo laikas Lietuvoje priimti civilinės partnerystės įstatymą, kuris partnerystės galimybę įteisintų ne tik mišrioms, bet ir tos pačios lyties poroms. Juk šeima visada buvo svarbiausia vertybė. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net ir priėmus civilinės partnerystės įstatymą, homofobija ir neapykanta visuomenėje neišnyks. Todėl čia yra esminis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.

5. Veiksminga patyčių ir savižudybių prevencija. Pastaraisiais metais Lietuvoje buriasi nevyriausybininkų, visuomenininkų, sprendimų priėmėjų judėjimas, ieškantis sprendimų mūsų visuomenės skaudžiausioms problemoms – patyčioms, neapykantai, savižudybėms. Pamažu matome pokyčius Kupiškyje ir Vilniuje, tačiau turime pasiekti daugiau nacionaliniu mastu.

Didelė dalis darbo šiose srityse tenka savivaldai ir Vyriausybei, tačiau Seime taip pat reikalingas dėmesys ir lyderystė. Atsakingos institucijos turi jausti politinę valią, turime joms suteikti žinias ir įrankius prevencijos įgyvendinimui bei nuolatinei stebėsenai. Turime suprasti, kad ,,gera mokykla“ – tai ne tik ta mokykla, kurioje gerai išlaikomi egzaminai. Tai mokykla, kurioje mūsų vaikai jaučiasi gerai ir gali būti savimi.

6. Medicininių kanapių legalizavimas – kad sergantys galėtų gydytis Lietuvoje. Kol kas tai tabu tema Lietuvoje, o taip būti neturėtų. Epilepsija serga 5 žmonės iš 1000, apie 90 tūkstančių žmonių serga vėžiu. Kai kurių gydymui yra reikalingos medicininės kanapės, tačiau gydytis galimybių Lietuvoje nėra, reikia rinktis valstybes, kuriose tai legalu. Turime siekti, kad kanapės medicininiais tikslais bei moksliniams tyrimams būtų įteisintos. Turime kelti diskusijas dėl kanapių kontrolės politikos apskritai.

7. Dviguba pilietybė – kad Lietuva būtų arčiau savų. Daugelis politinių partijų pripažįsta, kad atėjo laikas dvigubai pilietybei. Tai tampa dar aktualiau ,,Brexit“ kontekste – juk gyvenimus Didžiojoje Britanijoje kuria tūkstančiai mūsų žmonių. Vis dėlto dviguba pilietybė reikalinga ne tik lietuviams ir lietuvių kilmės žmonėms, gyvenantiems užsienyje, bet ir užsieniečiams, jau gyvenantiems ir kuriantiems čia, Lietuvoje.

Jeigu pavyktų pasiekti sutarimą tarp kitų kolegų per ketverius metus įmanoma priimti ne tik sprendimus, bet ir pasiekti įgyvendinimą. Kai pradėsime darbus Seime, netruks ateiti 2017-ieji. Manau, tokių prioritetų nusipelnė šio laikmečio Lietuvos žmonės :).

Seimo rinkimai. Kaip ir kodėl?

Visu greičiu įsisuko Seimo rinkimų kova, kuri yra tikras iššūkis tiek man asmeniškai, tiek ir liberalams. Šiuose rinkimuose keliu sau vienintelį tikslą – pasiekti Seimo narės mandatą. Nors liberalams dabar nelengva, Lietuvai yra aktuali nuosekli dešiniojo liberalizmo pozicija ekonomikoje, žmogaus teisių srityje, valstybės valdyme, švietime, sveikatoje, socialiniuose reikaluose. Užtenka būti ,,vėluojančia Estija“.

Seimo narės darbą regiu, kaip prasmingą ir atsakingą veiklą, atstovaujant žmonėms, priimant svarbius sprendimus, turinčius įtakos Lietuvos raidai. Pagrindinį dėmesį skiriu šioms 3 (gana plačioms) sritims:

  • Mažesnei biurokratijai: mandagiai, skaidriai ir greitai veikiančioms valstybės institucijoms, kurios dirba dėl žmonių, o ne dėl biurokratijos. [Esu šiek tiek apie tai rašiusi anksčiau čia, o apie tai, ką jau nuveikėme ir veikiame Vilniuje – čia ir čia].
  • Draugiškai verslo aplinkai: turime leisti skleistis darbščių ir kūrybiškų žmonių iniciatyvoms, neapkraudami jų didele mokesčių našta ir pertekliniais reguliavimais. [Apie tai jau esu šiek tiek rašiusi taip pat].
  • Rūpestingai bendruomenei: vaikų ugdymas turi būti grįstas kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir gera emocine aplinka, turime daugiau dėmesio skirti veiksmingai savižudybių prevencijai, gerbti ir puoselėti įvairovę.

Asmeniškai prisidėjau prie liberalų programos rengimo, konkrečiai – rengiant viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos, ūkio ir verslo priežiūros dalis, taip pat dalyvaujant diskusijose dėl visų kitų dalių. Su programa galima susipažinti čia

Nepaisant pasitikėjimo krizės, kurią išgyvename, liberalai buvo ir liks priešnuodis populizmui. Esu įsitikinusi, kad mūsų šalyje įmanoma padori politika, kad čia galima nuveikti prasmingų darbų, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos toks, koks jis yra.

Taigi man labai reikalingas Jūsų balsas spalio 9 dieną :).

Kaip balsuoti?

Seimo rinkimuose Jums išduos 2 rinkimų biuletenius. Vienas yra skirtas vienmandatei apygardai, kurioje gyvenate, kitas – daugiamandatės rinkimuose visoje Lietuvoje.

Visoje Lietuvoje už mane galima balsuoti pažyminti Liberalų sąjūdį (nr. 7) ir mano numerį sąraše – nr. 19.

daugiamandates-pavyzdys-22

Savo kandidatūrą taip pat keliu Lazdynų vienmandatėje apygardoje, taigi Lazdynų ir Vilkpėdės gyventojai už mane gali balsuoti kitame biuletenyje pažymėję mano pavardę.

vienmandates-pavyzdys

Jeigu spalio 9 dieną, sekmadienį, negalėsite dalyvauti, žinokite, kad vyksta išankstinis balsavimas Jūsų savivaldybėje. Spalio 5 ir 6 dienomis galite ateiti ir atiduoti savo balsą. Daugiau info – vrk.lt

Beje, kodėl Lietuvai reikia liberalų, esu rašiusi dar 2014-aisiais. Iš esmės niekas nepasikeitė.

Trys užmiršti dalykai svarbūs verslui

Garsių verslo vardų investicijų atitraukimas iš Lietuvos praėjusią savaitę sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Kiekvienu atveju tokius įmonių strateginius sprendimus galėjo nulemti kiek skirtingas kompleksas priežasčių. Vis dėlto, akivaizdu, kad Lietuvos reguliavimo aplinka galėtų būti draugiškesnė tiek dideliems verslo vardams, tiek mažoms įmonėms.

Šiandien populiaru kalbėti apie pasenusį darbo kodeksą ir neefektyvią socialinio draudimo sistemą, kurie apsunkina spartesnę verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir atlyginimų augimą. Vis dėlto yra dar bent trys dalykai, kuriuos turėtume pasiekti verslo sąlygų gerinimo srityje.

1. Iš esmės keisti priežiūros institucijų požiūrį į verslą

Šiandien Lietuvoje veikia 68 institucijos, kurios vienaip ar kitaip atlieka verslo priežiūrą. Tarp jų yra gerai žinomos didelės agentūros tokios, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė darbo inspekcija, tačiau yra ir mažesnių agentūrų, reguliuojančių konkrečią verslo veiklos sritį.

Liberalams dirbant Vyriausybėje buvo pradėta įgyvendinti verslo priežiūros institucijų pertvarka. Reforma siekė sumažinti naštą verslui ir žmonėms, buvo siekiama mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Dešiniuosius pakeitusi A. Butkevičiaus Vyriausybė taip pat nenubraukė šių tikslų, tačiau proveržio pertvarkoje jiems pasiekti nepavyko.

Pradedantys verslininkai vis dar skundžiasi, kad užuot konsultuodami, kaip pažeidimų nepadaryti, priežiūros inspektoriai a priori ateina fiksuoti pažeidimų ir verslą vertina tik kaip pažeidimų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, pirmaisiais verslo veiklos metais iš tiesų dalis institucijų pradedančio verslo nebaudžia. Tačiau jau antraisiais metais verslininkai yra nubaudžiami ir už pirmuosius. O tai juk yra tikra reformos keltų tikslų pornografija.

Taigi turime grįžti prie verslo priežiūros institucijų pertvarkos, iš esmės keičiant požiūrį į verslą ir į institucijų veiklos misiją. Ne užfiksuotų pažeidimų skaičius, o pažeidimų sumažinimas bendromis jėgomis turi tapti visų priežiūros agentūrų veiklos standartu. Būtina sustiprinti institucijų tarpusavio bendravimo tinklą, pagaliau suformuoti vientisą požiūrį į verslą ir vieningas procedūras, sukurti atvirą bendravimą. Valdantieji turi prisiimti lyderystę ieškant politinio susitarimo dėl priežiūros institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo, ko deja, per pastaruosius ketverius metus neišvydome.

2. Supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procedūras 

Net ir įgyvendinus pirmąjį punktą, verslininkams (ypač pradedantiems) gali būti sunku atitikti įvairius reikalavimus, kurių yra gerokai per daug. Visi, kurie, pavyzdžiui, bandė atidaryti lauko kavinę, gerai žino, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti – tiek valstybės institucijose, tiek ir savivaldoje.

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybėje dirbame tam, kad paslaugos verslui ir gyventojams būtų greitesnės ir paprastesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybė savo paslaugas teikė vidutiniškai 7 dienomis greičiau nei metais prieš tai. Leidimai lauko reklamai 2015-aisiais išduoti vidutiniškai 15 dienų greičiau nei 2014 m. Teritorijų planavimo dokumentai 2015 m. buvo įregistruojami net 24 dienomis greičiau nei 2014 metais. O formalių leidimų renginiams, jeigu jais nestabdomas eismas ir neprekiaujama alkoholiu, išvis atsisakėme.  Vis dėlto dar daug darbų reikia nuveikti čia, vietos lygmenyje.

Tuo tarpu verslą prižiūrinčios nacionalinės agentūros yra pavaldžios skirtingoms ministerijoms, todėl ir situacija jose yra pakankamai skirtinga, nes priklauso nuo ministerijos vadovybės požiūrio. Pagaliau, kai kurios agentūros yra tokios stiprios, jog netgi sunku pasakyti, kokiam ministrui yra formaliai pavaldžios. Tai geriausiai išryškėjo ,,Judex“ koldūnų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atveju.

Taigi norint pasiekti esminį pokytį supaprastinant verslo reguliavimą ir pagreitinant procedūras nacionaliniu mastu reikia aiškios Vyriausybės vadovo lyderystės reikalaujant kiekvienoje institucijoje peržiūrėti reikalavimus, juos paverčiant paprastesniais, labiau atitinkančiais XXI amžiaus realijas. Tai, kaip keičiasi institucijų veikla, geriausiai atskleistų grįžtamojo ryšio vertinimas – kai klientai, šiuo atveju verslas, būtų periodiškai apklausiami apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas.

3. Neapmokestinti reinvestuojamo pelno 

Anksčiau įvardinti du punktai reikalauja didelio politikų ir tarnautojų įsitraukimo bei nuolatinio dėmesio reformos įgyvendinimui, tuo tarpu trečiasis gali būti įgyvendintas pakeitus įstatymą Seime ir gerai pasiruošus jo įgyvendinimui Finansų ministerijoje.

Šiuo metu įmonės uždirbto pelno, nepaskirstytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai plėtoti Lietuvoje yra apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tuo tarpu Estijoje taikomas 0 tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms yra sunkiau investuoti į plėtrą, tobulesnes technologijas nei kaimyninėje šalyje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti įmonių investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti naujas darbo vietas reikalinga atisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo. Taigi turime pasiekti, kad įmonių pelnas apmokestinamas būtų tik jį išsimokant. Tokie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų lengviau pritraukti užsienio investicijas, diegti inovacijas, plėstis ir didinti atlyginimus.

***

Lietuvoje gyvena daug iniciatyvių ir darbščių žmonių, kurie nebijo imtis verslo. Štai Eurostato duomenimis, Lietuvoje kasmet įsteigiama apie 40 tūkst. naujų įmonių. Tuo tarpu Latvijoje apie 15 tūkst. Estijoje – 8 tūkst. Iš tikrųjų Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Turint elektroninį parašą, tai paprasta padaryti per keletą dienų keleto kompiuterio klavišų pagalba. Visai kas kita yra vystyti veiklą, kurti naujas darbo vietas, plėstis ar tiesiog išgyventi.

Verslo sąlygų gerinimas turi tapti naujo Seimo ir Vyriausybės prioritetu. Suprantu, kad ,,Judex“ koldūnų fone apie verslo priežiūros supaprastinimą kalbėti yra nepopuliaru. Galbūt todėl nei viena kita partija apie tai ir nekalba. Vis dėlto valstybė neturėtų mušti sąžiningų darbščių žmonių dėl keleto galimai piktnaudžiaujančių. Politikų ir valstybės tarnautojų užduotis yra sukurti tokias taisykles, kurios būtų suprantamos, taikomos visiems vienodai ir paprasčiausiai netrukdytų įgyvendinti idėjų.