Ką L. Graužinienė veikė liberalų lyderių susitikime Taline?

"Liberals in government" - taip vadinosi šis susitikimas Taline.
“Liberals in government“ – taip vadinosi šis susitikimas Taline.

Praėjusį trečiadienį Taline įvyko Europos šalių liberalių partijų lyderių susitikimas. Tokio susitikimo tikslas buvo sutelkti šiuo metu savo šalyse valdančiuosius liberalus. Susitikimo šeimininkas buvo Estijos ministras pirmininkas T. Roivas. Nors šiuo metu Lietuvoje valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje liberalų nėra, Lietuva ten turėjo savo atstovę. Darbo partijos pirmininkė  L. Graužinienė dalyvavo susitikime ir, atrodo, atstovavo liberalams.

Ne paslaptis, kad Darbo partija priklauso Europos mastu veikiančiai partijai ,,Liberalų ir demokratų aljansas už Europą“ (ALDE), o europarlamentaras V. Uspaskich yra ALDE frakcijos Europos Parlamente narys. Vis dėlto toks Darbo partijos pasirinkimas primena nesusipratimą.

Liberalioms idėjoms Lietuvoje atstovaujantis Liberalų sąjūdis dažnai susilaukia priekaištų (neretai iš tų pačių darbiečių) dėl mūsų siūlomų liberalių sprendimų, pavyzdžiui, socialinio draudimo, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir kitų reformų srityse. Iš tikrųjų juk liberalai ir liberalizmas Lietuvoje kartais yra nepopuliarūs, jie yra nuosekliausi populizmo ir nihilizmo priešnuodžiai.

Liberalais negali vadintis tie, kurie neturi jokios aiškios šalies raidos vizijos, jokių reformų plano, jokios svajonės, kokiu keliu šalis turėtų eiti. Jau nekalbu apie nuoširdų domėjimąsi ideologiniais principais ir jų išmanymą. Liberalais negali vadintis tie, kurių pagrindiniai tikslai politikoje yra du: pirmasis – būti, antrasis – išvengti teisėsaugos. Priminsiu, kad pagarba įstatymo viršenybei ir taisyklėms yra vienas pagrindinių liberalizmo principų.

Tačiau visai kas kita yra įvaizdžio ,,eksportas“ į užsienį. Politikos profesionalų, kurie dominuoja ES valstybių vyriausybėse, akyse vis dėlto norisi atrodyti padoriau. Atsiranda poreikis sukurti fasadą tokių savybių, kurių iš tiesų neturi. Norisi atrodyti moderniems, reformų siekiantiems profesionalams, kurie koja kojon žengia su XXI a. pokyčiais, pripažįsta ir gina rinkos ekonomikos principus bei palaiko žmogaus teises. Vakaruose norisi būti liberalais.

Taigi jeigu Briuselyje, Londone ir netgi Taline L. Graužinienė virsta liberale, lauksime liberalių reformų darbiečių vardu ir Lietuvoje.

Reklama

Dar viena studija atskleidė – esame versliausi Europoje

Neseniai pasirodžiusi Baltic International Centre for Economic Policy Studies atlikta verslumo studija parodė tai, ką per įvairius Europos Parlamento rinkimų debatus iki nugriuvimo aiškinau vėsaitėms, blinkevičiūtėms ir kitiems, kuriems neva rūpi darbo vietų kūrimas: Lietuvos žmonės yra verslūs, kuria ir nori turėti savo verslą, tačiau valstybės politika verslų (ypač naujų) atžvilgiu nėra draugiška.

Ši studija parodė, kad:

1. Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių iniciatyva ir ambicijos yra didžiausios Europoje (pirmas grafikas). Pilka kreivė atskleidžia, kad Lietuvoje naujų verslų savininkų reitingas yra didžiausias Europoje.

2. Latvijos moterys yra versliausios Europoje (antras grafikas). Net 10 proc. visų šalies moterų yra aktyvios pradedant verslą. Lietuvos skaičius nėra prastas – 8 proc. Esame penkti po Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rumunijos.

3. Vis dėlto Lietuvoje yra didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų, įsitraukusių į verslo pradžią. Tai reiškia, kad apskritai šalyje gyva verslumo dvasia, tačiau vyrai yra kur kas aktyvesni pradedant verslą (beveik 18 proc.) nei moterys (8 proc.)

Verslumas

Moterys ir vyrai

Nuoroda į studiją: http://www.biceps.org/assets/docs/gem/GEM2013_2014

Keletas minčių ties Talinu ir Seligeriu

Dalinuosi keletu minčių, kurios sukasi galvoje, apie rytdienos B. Obamos vizitą Taline bei V. Putino susitikimą su Rusijos jaunimu.

Tai, kad rytoj B. Obama lankosi Estijoje, yra labai gerai mums visiems. Tačiau mus, lietuvius, tikriausiai vis kamuoja klausimas – kodėl būtent į Estiją. Galbūt yra ir kitokių priežasčių, bet savomis akimis aš matau tris pagrindines (gal jos ką nors įkvėps):

  • Estijos Prezidento T. H. Ilveso lyderystė ir asmeninė iniciatyva.
  • Estija viena iš nedaugelio NATO valstybių ir vienintelė iš Baltijos šalių vykdo įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP krašto gynybai.
  • Estija užsienio politikoje nesimaivė, nesielgė dviprasmiškai, neignoravo JAV Prezidento kvietimų ir neužsiėmė akcentų perdėliojimu užsienio politikoje, kai karas atrodė toliau negu toli.

Bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis rytoj Taline, o poryt Velse, NATO viršūnių susitikime.Talinas

Tačiau kol kas kviečiu pasižiūrėti į tai, kas vyko prieš keletą dienų prie Seligero ežero, Rusijoje. Čia, kaip ir kasmet, buvo organizuojama jaunimo stovykla, kurioje viešėjo Prezidentas V. Putinas ir atsakinėjo į jaunimo klausimus. Apie šitą stovyklą jau esu rašiusi anksčiau, kai veikiau Europos Taryboje.

Apačioje galite susipažinti su V. Putino ir studentų diskusijos video. Dabartinių įvykių fone mes Rusiją įsivaizduojame, kaip agresyviai nusiteikusią šalį, kuri mus laiko vienu didžiausių savo priešų. Tai kontrastuoja su linksmais ir spalvingais jaunais žmonėmis, kuriuos galima išvysti šiame video. Jie, atrodo, visai nesiskiria nuo mūsų – uždavinėja jiems rūpimus klausimus, susijusius su jų universitetais, gyvenamais miestais, jų galimybėmis įgyvendinti savo idėjas. Visiškai tradicinė stovykla, nesiskirianti nuo visų kitų, kurios vyksta Lietuvoje ir į toliau į Vakarus.

Tačiau ilgainiui pastebi, kad šie jauni žmonės ir jų svečias dalykus mato kiek iš kitokios perspektyvos. Jaunimas dėkoja V. Putinui už tai, kad ,,padeda broliams slavams Ukrainoje“, jie jo klausia, ar Kazachstane tikėtinas Ukrainos scenarijus (V. Putinas atsargiai pradėjęs ir pagyręs Kazachstano Prezidentą staiga nepastebimai užsimena, kad Kazachstanas, kaip valstybė, netgi neegzistavo – tai vėliau suerzino N. Nazarbajevą), istorijos studentai sako, kad reikia ne tik žinoti tai, kas buvo praeityje, bet ir tai, kas bus ateityje, ir V. Putinui įteikia savo parašytą būsimą Rusijos istoriją 2014-2045 (deja, nežinome, kas joje rašoma). Tiesa, šiam Rusijos jaunimui – visai, kaip ir mums, – atrodo, kad Jungtinės Tautos yra neveiksnios, jiems taip pat įdomu, ar gali taip nutikti, kad istorija veikia ciklais ir kad karas gali pasikartoti.

 Ir štai, ką V. Putinas atsako:

  • Rusija yra toli nuo didelio masto karinio konflikto (suprask, į tokį nesivels)
  • Rusija yra didžiausia branduolinė šalis (suprask, kiti nenorės su ja prasidėti)
  • Istorija gali būti cikliška, kaip ir egzistuoja ciklai ekonomikoje (suprask, kad niekas neaišku dėl ateities)

Jaunimas gausiais aplodismentais sutinka daugelį V. Putino pasisakymų (pavyzdžiui, kad rusai tokia tauta, kurios niekas negąsdina), jie linksi ir pritaria savo prezidento argumentams, merginos užduodamos klausimą giria V. Putino megztinį ir išvaizdą.

Ši diskusija yra įdomi patirtis, padėsianti geriau suprasti, kaip mąsto ir kuo gyvena mūsų kaimynai rusai. Pažiūrėkite, vienoje ausinėje originali rusų kalba, kitoje – angliškas vertimas.

Baltijos keliui 25 – nepamirškime žiūrėti į priekį!

Baltijos kelias visada primins ne tik apie Baltijos žmonių laisvės troškimą, bet ir apie tai, kokia taiki, demokratiška ir vakarietiška yra šitų šalių prigimtis. Ne keiksmais ir ne peiliais, o dainomis žmonės susivienijo laisvei. Tai gera pamoka tiek dabar dėl nepriklausomybės kovojančioms šalims, tiek ir mums patiems savo viduje.

Kasmet minime Baltijos kelią ir juo didžiuojamės. Tačiau reikia žiūrėti į priekį, į tai, ar Baltijos žmonės yra vieningi, ar mus viso labo vienija bendra komunistinė praeitis. Šis regionas bus sėkmingas ir turtingas tik tada, kai kryptingai ir vieningai sieks to paties tikslo. Pasaulis mus mato, kaip labai panašias šalis, praktiškai vieną darinį, kurio atskiruose regionuose viskas skiriasi labai nežymiai.

Politika yra sudėtinga, todėl visada kils diskusijų dėl Rail Balticos, atominės elektrinės, LNG terminalų ir viso kito, kas daug kainuoja. Tai politikų ir derybininkų darbas. Tačiau žmonės, kurie prieš 25 m. sukūrė Baltijos kelią, galėtų būti draugiškesni vieni kitiems.

Baltijos šalys turėtų vystytis vieningai, derinti politines, kultūrines, ekonomines ir infrastruktūrines vizijas, o ne aklai varžytis, aiškindamiesi, kieno BVP vienam gyventojui maža dalele yra didesnis, kur mažiau savižudžių, ar – galiausiai – kur buvo Baltijos kelio pradžia – Vilniuje ar Taline.

Su gražia švente, nepamirškime žiūrėti į priekį!

Neregėta Lietuva