Lenkija tampa kanapių produktų čempione. Ar taps Lietuva?

48136644408_bcfc3f2a29_o

Lenkija žingsnis po žingsnio tampa maisto papildų ir kitų gaminių iš kanapių čempione. Tai galima nesunkiai pajusti Varšuvoje, kur ant kiekvieno kampo sutiksi po kanapinę parduotuvę.

Tai ne linksmųjų pyragėlių kavinės ir ne vaistinės – tai maisto papildų parduotuvės, kurios laisvai prekiauja ne tik kanabidiolio (dar vadinamais CBD) aliejais ir e. skysčiais, bet ir kitais kanapių produktais, kuriuos jau galima laikyti gyvenimo būdo gaminiais – nuo kojinių iki saldainių. Čia nepardavinėjami produktai su psichoaktyvia medžiaga tetrahidrokanabinoliu (THC).

Tyrimai rodo, kad CBD aliejus yra veiksmingas pagalbininkas įvairių sveikatos sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Jis mažina uždegimus ir pykinimus, stiprina imunitetą onkologiniams ligoniams, ypač per ir po chemoterapijos. Padeda gydyti migreną, padeda pagerinti miego kokybę, veiksmingas mažinant nerimą, streso, depresijos sutrikimus. Gali padėti gydant Alzhaimerį ir Parkinsoną. Naudojamas Autizmo sutrikimų turintiems žmonėms. Gali sumažinti diabeto simptomus, alkoholizmo simptomus, mažina epilepsijos priepuolių dažnumą.

Taigi Lenkijoje yra galimas ne tik pluoštinių kanapių auginimas, bet ir jų produktų su CBD gamyba. Tad nenuostabu, kad Lietuvos žmones pasiekiantys maisto papildai dažniausiai būna būtent iš Lenkijos.  

Lietuvos Seimo komitetuose kelią skinasi du įstatymo projektai, galintys leisti šią pluoštinių kanapių produkciją ir Lietuvoje. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ir Aurelijus Veryga nesiveržia rodyti lyderystės, o juk būtent ministro įsakymuose yra nugulęs šios medžiagos draudimas.

Kol Lietuvoje gamyba neleidžiama, viskas, kas vyksta su kūną veikiančio CBD prekyba, priklauso nuo kontroliuojančių institucijų geranoriškumo. Leidžiama parduoti tuos papildus, kurie yra patikrinti ir notifikuoti pagal Europos Sąjungos maisto papildų sąrašą. Tačiau esant valiai ir norui – kabinėjimuisi ribų nėra: nuo ženklinimo iki kaltinimų kontrabanda ar neleistinų medžiagų platinimu. Paradoksalu, kad viešai keliant klausimą, kas legalu ir kas ne – viskas tampa nelegalu.

Nauja Europos Komisija čia irgi galėtų pridėti ranką ir parodyti lyderystę laužiant ledą užšalusioje sistemoje. CBD buvo įtrauktas į ES „naujo maisto“ (angl. novel food) katalogą, kaip neva tai praeityje nevartotas ir nežinomas produktas.

Gaila, kad už sveikatą ir šiuos sprendimus Europos Komisijoje atsakingas Lietuvos komisaras Vytenis Andriukaitis nepasidomėjo, jog dar tarpukario Lietuvoje ir Vilniaus universitete Lenkijos okupacijos metais iš kanapių buvo gaminami ekstraktai ir vykdomi tyrimai. ES teisė CBD produktų nedraudžia, tačiau ir kol kas neįtraukia į „naujo maisto“ reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas galima, ir kas ne.

Lenkijos valdančiosios daugumos politika yra tikras įkvėpimas Lietuvą valdantiems valstiečiams. Čia ir noras pareguliuoti žiniasklaidą, ir lenkų pavyzdžiu įvesti vaiko pinigai, ir dažni šalies vadovų vizitai. Tačiau į priekį Lietuvą galinčios išvesti temos, nesiimama. 

O juk aiškiai sutvarkius teisinę bazę, leidus gamybą ir pardavimus, laimėtų ne tik Lietuvos žmonės, kuriems tokie preparatai reikalingi. Atsiranda erdvė ir naujos galimybės investicijoms, naujoms darbo vietoms, ir mūsų taip mylimam žemės ūkiui bei regioninei politikai.

Dabartinės Lenkijos valdžios liberalumu neapkaltinsi. Jeigu socialkonservatyvios politinės jėgos valdoma Lenkija gali, vadinasi gali ir Lietuva. Tik būtų gerai, kad šįkart neapsikrikštytume paskutiniai.

Kiekvienas jaunas žmogus gali padėti sergančiam kraujo vėžiu

Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių, šimtui iš jų prireikia kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais kovojant su šia nuožmia, bet įveikiama liga.

Pirma, vis dar su užsienio valstybėmis palyginti negausus negiminingų kaulų  čiulpų donorų registras, antra – sveikatos sistemos finansavimas, nekompensuojant inovatyviausių ir veiksmingiausių vaistų. Tačiau visa tai galima pakeisti.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. galimų donorų. Šie žmonės yra didvyriai, tačiau tai gerokai per mažai norint laiku surasti tinkamą donorą sergantiems pacientams.

Mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų (donoru tapti iki 56-erių). Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo ir bendruomeniškumo klausimas.

Pati į tai dėmesį atkreipiau tik šią vasarą, kai įsirašiau į registrą. Tai padaryti galima labai nesunkiai – šiais laikais nereikia net duoti kraujo, tiesiog atvykus į Santaros klinikas Vilniuje (ar kitas klinikas Lietuvoje) suteikti savo žando ląstelių mėginį. Iš 500 donorų, tinkamas pasitaiko 1, taigi tikimybė tapti donoru nėra labai didelė. Vis dėlto pasiryžus donorystei – laikini nepatogumai yra nesunkiai įveikiami, kai žinai, kad gali padėti kitam žmogui išgyventi.

Mūsų negiminingų kaulų čiulpų donorų registras yra kur kas mažesnis nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Ką jau kalbėti apie kai kurias nedideles, bet išties gausius registrus turinčias šalis – Kiprą, Portugaliją, Izraelį. Kipro 1,2 mln. gyventojų registre yra virš 166 tūkst. donorų, Portugalijos 10 mln. gyventojų – beveik 400 tūkst. donorų, Izraelio 8 mln. gyventojų – 1 milijono donorų.

Kol kas maždaug 80 proc. negiminingų donorų Lietuvos pacientams atsiranda užsienyje. Nacionalinio negiminingų kaulų  čiulpų donorų registro plėtra yra svarbi, nes greičiau radus donorą Lietuvoje, būtų taupomas svarbus laikas rengiantis transplantacijai, be to, tai leidžia  greičiau rasti genetiškai artimesnį donorą.

Medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams. Šiandien gydytojai negali paskirti veiksmingiausių vaistų, nes šie nėra kompensuojami valstybės. 

Tai susiję tiek su didesnio finansavimo poreikiu, tiek ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika bei prioritetais. Vadovaujantis pirmiausiai pacientų interesai, SAM turėtų išnaudoti visas derybų priemones siekiant mažesnės vaistų kainos, diegti inovatyvius vaistų kompensavimo metodus bei intensyviau skatinti mokslinius klinikinius tyrimus.

Aušrinė Armonaitė Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė

Ką klimato aktyvistė Greta Thunberg rastų Lietuvoje?

Pilietybe-41.jpg

Pastarąją savaitę internetuose karaliauja šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg. Ji kviečia pasaulio valstybių sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį į klimato kaitą.

Vieni Gretą dievina ir dalijasi jos pasakytomis kalbomis, kiti gi kritikuoja ir varo atgal į mokyklą. Bet abejingų Greta nepalieka.

Šiemet britų tyrimų centro „GreenMatch“ atliktas tyrimas skelbia, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra labiausiai klimato kaitos paliestos Europos valstybės. Besikeičianti temperatūra ir didėjantis kritulių kiekis jau šiandien ryškiai jaučiamas mūsų šalyje. Tai turės vis didesnės įtakos mūsų ekonomikai, ūkiui ir kasdienybei.

Dalijuosi 5 punktais, ką gi rastų Greta Thunberg Lietuvos valstiečių ir žaliųjų klimato politikoje:

  1. Žaliaisiais pasivadinusios partijos vadovas – didžiausios agropramonės įmonių grupės Lietuvoje, veikiančios agrocheminio aptarnavimo srityje, pardavinėjančios trąšas ir pesticidus, savininkas.
  2. Tas pats lyderis vairuoja amerikietišką Cadillac Escalade, kuris 100 km suvartoja nuo 11,1 iki 16,4 litrų degalų.
  3. Praėjusiais metais pritrūkus lėšų biudžete mokytojams, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kultūros darbuotojams atlyginimai buvo pakelti lėšas nukirpus nuo Klimato kaitos programos.
  4. Mūsų Baltijos jūra – viena užterščiausių pasaulyje ir Lietuvos politikoje girdime 0 idėjų, kaip tą kartu su savo kaimynais aplink Baltijos jūrą keisime.
  5. Valdantieji labai susirūpinę miškų kirtimais, bet nieko nekeičia, kai dalis miškų savininkų privalo iškirsti natūraliai besiplečiantį mišką, kad negautų baudos iš Nacionalinės žemės tarnybos už blogą agrarinę būklę.

Kreivų veidrodžių karalystės sąrašą galima tęsti. Ir akivaizdu, kad žalioji darbotvarkė turi atsidurti ant visų partijų lyderių stalo. Kad moksleiviams nereikėtų bėgti iš pamokų ir rėkti konferencijose ant politikų. Nors suprantu, kad tai jiems visai smagu ir tam aš šiek tiek pati tyliai simpatizuoju.

Seimas spręs, ar atsisakyti draudimo prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė šiandien Seimui teikia alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose.

Seimo narės teigimu, tai pertekliniai draudimai, kurie turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui, menkins Lietuvos patrauklumą turizmo srityje, be to, tai nespręs esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Kavinės toli gražu nėra tos vietos, kuriose alkoholio yra suvartojama daugiausiai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Girdžiu nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau matau, kaip manipuliuojama šiuo argumentu. Pirma, žmonės, kurie šiemet nuskendo pajūryje, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Antra, absoliuti dauguma nuskendusiųjų – skendo ežeruose, prie kurių nėra tokių kavinių. Trečia, nors skęstantieji dažnai būna apsvaigę, gelbėtojų teigimu, alkoholį jie vartojo ne lauko ar paplūdimio kavinėse, o tiesiog atsinešė arba atėjo apsvaigę.“ – teigė A. Armonaitė.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose. Ministrui reikėtų susirūpinti problemos esmė, o ne kosmetika“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje tokių kavinių daugiausiai – 37 paplūdimių ir lauko kavinių, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Aušrinė Armonaitė. Ar ši vasara buvo paskutinė, kai lankėtės lauko ir paplūdimio kavinėse?

Į pabaigą keliaujanti vasara yra paskutinė, kai galite pakelti savo mėgstamo gėrimo taurę kai kuriose lauko kavinėse ir paplūdimiuose. Jau kitais metais įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, nutolusiose nuo jos daugiau nei 40 metrų bei paplūdimiuose.

Jeigu anksčiau priimti apribojimai dėl reklamos, prekybos laiko ir net amžiaus dar galėjo rasti atramos tarptautinėje praktikoje ar Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse jau primena islamo valstybes.

Jau dabar aišku, kad tai palies smulkų ir vidutinį kavinių verslą bei pakenks Lietuvos vasaros turizmo industrijai. Viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja, kad dėl tokio draudimo gali užsidaryti apie 150 prekybos vietų. Dalis lauko kavinių savininkų informavo, jog planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Trumpai pasiteiravau keleto savivaldybių, kaip paveiks jas minėti draudimai. Palangoje tokių lauko ir paplūdimių kavinių daugiausiai – 37, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Žinoma, kad konkursinių lauko kavinių ir prekybos vietų taip pat yra Kaune, Trakuose, Druskininkuose ir kitose turizmo pamėgtose Lietuvos vietose. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, draudimas taip pat reiškia, kad nuo kitų metų nebus galima prekiauti karštu vynu kalėdiniame miestelyje Vilniaus Katedros aikštėje.

Mano požiūriu, tai neproporcingas draudimas, todėl užregistravau įstatymo projektą ir siūlau jo atsisakyti. Iš pasisakymų viešojoje erdvėje suprantu, kad premjeras S. Skvernelis yra linkęs įsiklausyti į sveiko proto balsą. Tačiau jo nepalaiko bendražygiai R. Karbauskis ir A. Veryga.

Užuot fanatiškai svaigę apie tai, kad reikia leisti draudimams įsigalioti ir veikti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai turėtų susirūpinti tiesiai po jų nosimi esančia problema.

Norintis gydytis priklausomybę žmogus Lietuvoje vis dar turi laukti ilgas eiles, čia stringa greitai prieinamas priklausomybės gydymas. Dalis žmonių tai daro privačiai, tačiau toli gražu ne visi tai gali sau leisti. O juk priklausomybe sergančių žmonių motyvacija, žinome, dažnai svyruoja. Būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami tiesiog namuose, bet ne lauko kavinėje.