Medikai sveikatos sistemos šešėlyje

48886145562_7e5bd9ddde_o

Didelis krūvis ir įtampa, psichologinis smurtas darbe, veiksmingos emocinės ir psichologinės pagalbos stoka – tai Lietuvos medikų realybė, į kurią dėmesį Lietuva atkreipė tik sumokėjus didžiausią kainą – savo noru iš gyvenimo pasitraukus jaunam gydytojui.

Dažnas apie tai žino ir yra patyręs (ne tik sveikatos, bet ir švietimo įstaigose), bet priima tai, kaip natūralų „paprotį“, su kuriuo gyvenome ir ilgai gyvensime. Tačiau šiandien mes gyvename kitame laikmetyje – tie žmonės, kurie gelbsti mūsų gyvybes ir rūpinasi mūsų sveikata, neturėtų būti sveikatos sistemos paraštėje.

5 dalykai, kuriuos būtina keisti:

  1. Sveikatos įstaigoms turėtų vadovauti pirmiausiai geri vadybininkai

Kažkodėl priimta, kad būtinai medikas turi būti sveikatos įstaigos vadovas. Vadovai-medikai ne visada daug dėmesio skiria vadybai. Jeigu esi sistemoje užaugęs medikas, kuris nuo pat studijų patiria patyčias ir vėliau mobingą darbe bei ilgainiui tampi įstaigos vadovu, keisti stilių ir atmosferą nėra jokių prielaidų ir paskatų. Nesakau, kad nėra išimčių, bet grįžkime prie principo – let managers manage. Leiskim vadybininkams vadybinti, o gydytojams gydyti!

  1. Turime sukurti nulinės tolerancijos aplinką psichologiniam terorui ir priekabiavimui

Jeigu seksualinis priekabiavimas iš „normos“ labai greitai Lietuvoje tapo blogo tono elgesiu ir netgi smurto forma, turime nustoti toleruoti psichologinį terorą darbe. Aš girdžiu, kad sveikatos sistemoje tokį elgesį paprastai sau leidžia kai kurie aukštesnes pareigas užimantys medikai.

Anoniminė pranešėjo (angl. whistleblower) sistema turi veikti, nustatyti tokius atvejus ir numatyti sankcijas. Mokyklos Lietuvoje žingsnis po žingsnio kovoja su patyčiomis, suaugusiųjų organizacijos irgi į tai turėtų atsisukti. Tačiau čia, kaip ir švietime, reikia sistemiškumo. Neužtenka vienerius metus taikyti sistemą, ji turi veikti visą laiką ir jai dėmesį turi rodyti įstaigos vadovai. Ir čia sugrįžtame prie vadovybės temos.

  1. Atlyginimas ir darbo krūvis turi keistis

Darbas 1,5 etato vienoje įstaigoje ir papildomas krūvis poliklinikoje ar privačioje įstaigoje, naktiniai budėjimai, darbas savaitgaliais – tai nėra normalios darbo sąlygos gelbstint gyvybes.

Akivaizdu, kad adekvatus darbo užmokestis leistų daugiau laiko praleisti su šeima. Sveikatos ministras liepos mėnesį pasirašė susitarimą su medikų organizacijomis dėl nuoseklaus atlyginimų kėlimo. Tačiau spalio mėnesį atneštame biudžete to nematyti. PSDF rezervas – virš 200 mln. eurų. Pasirašiau pasiūlymą panaudoti 100 mln. eurų medikų atlyginimų kėlimui 2020 m. Nuoseklus augimas turi būti, ypatingai turint omenyje augančias PSDF pajamas.

  1. Gydytojų-rezidentų išnaudojimas turi baigtis

Ar normalu, kad rezidentai po naktinių budėjimų toliau eina atlikti užduotis skyriuje – apžiūri pacientus ir tvarko popierius? Didžiausios gydymo įstaigos gali ir turi sudaryti normalias sąlygas rezidentams dirbti ir nelaikyti jų „pigia darbo jėga“. Ir tik nereikia sakyti, kad nėra resursų.

  1. Amžina ir gili, kaip vandenynai, tema – švietimas

Akademija ne tai, kad turi būti supažindinta, kad priekabiavimas ir mobingas yra blogai, jie turi būti apmokyti kaip įveikti psichologinį smurtą ir priekabiavimą. Jie turi pažinti tokius reiškinius ir padėti tiems, kurie juos patiria. Studentas universitete turi mokytis, o ne klausytis kažkokių nesąmonių, kaip jis ar ji nieko nesugeba.

Suprantu, kad pasakyti yra lengviau negu padaryti. Suprantu, kad pasipriešinimas didelis. Bet nesutinku, kad turime nuleisti galvas ir toleruoti esančią situaciją. Verskime naują puslapį, kad nereikėtų grįžti prie ligoninių ir Sveikatos apsaugos ministerijos su žvakelėmis.

Kas vyksta Lietuvoje, kai Širinskienė iš posto veja Pranckietį?

Iškrapštys Širinskienė Pranckietį iš Seimo pirmininko pareigų bet kokia kaina ir bet kokiom priemonėm. Į tai deda visą savo energiją. Ir tai stebėti yra kraupu. Seimo pirmininkas pirmus porą kadencijos metų pateisino ir gynė panašius Širinskienės ir Karbauskio metodus. O dabar visa ta mašina atsisuko prieš jį. Giljotina ryja savo vaikus.

Visi stebi šį serialą, kaip svarbiausią Lietuvoje. Tačiau kas iš tiesų pasikeis, kai Pranckietį pakeis kažkas kitas iš valdančiųjų? Tikriausiai nieko. Tuo tarpu pastarosiomis dienomis pasitaikė įvykių, kurie daug labiau keičia Lietuvos žmonių gyvenimą. Pažiūrėkime, o kas gi Lietuvoje vyksta, kol visų akys nukrypusios į tą apgailėtiną pilnaties veikiamą psichozę.

  1. Vyriausybė pristatė biudžetą, kuriame toliau mokesčiai kraunami ant vidutines pajamas gaunančių žmonių: nekilnojamo turto mokestis nuo 100.000 € palies dažniausiai tuos, kurie už paskolas įsigijo turto ir jau moka palūkanas. Stabdomas neapmokestinamo pajamų dydžio augimas. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jų poreikiams, dabar daugiau jų bus paimama mokesčiams, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas.
  2. Biudžete nepajudinama išlieka neliečiamųjų kasta: stambieji žemvaldžiai ir stambieji ūkininkai, lengvatomis, landomis ir milijoninėmis ES subsidijomis susikrovę gerbūvį ir mažai teprisidedantys prie biudžeto. Apie dvidešimt lengvatų jų naudai išlieka biudžete. Visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
  3. Nejudinamas biudžete lieka valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. € ir daugiau nei 700 valdytojų. Būtent tokius skaičius praėjusią savaitę paskelbė Valstybės kontrolė. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų ir parduotų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. €. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Tokį įstatymo projektą registravau praėjusią savaitę – pritaikyti NT mokestį valstybės įstaigoms, ne žmonėms.
  4. Prezidentas pasiūlė sumažinti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui – visa lengvata mokesčių mokėtojams kainuoja 83 mln. €. Prezidentas iš pradžių siūlė kirpti šią lengvatą perpus. Sveikintinas žingsnis! Tačiau, žinoma, pasiūlymas iškart sulaukė pasipriešinimo, ambicija atslūgo ir dabar Prezidentūra siūlo sutaupyti 17 mln. € lengvatos. Vis tiek tai rimta suma, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jau susirūpinęs žiniasklaidoje komentuoja, kad bus labai sunku pritarti. Kur gi pritars, kai valdžioje iš tikrųjų yra visai ne valstiečiai, o stambūs žemvaldžiai ir ūkininkai, patys asmeniškai suinteresuoti lengvata.
  5. Strateginių įmonių sąrašą papildė kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės bendrovė „Problematika“ bei įmonė „Kelių priežiūra“. Ne dėl to, kad turi kritinę reikšmę nacionaliniam saugumui (kaip kitos tame sąraše esančios įmonės), bet dėl to, kad neateitų privatus savininkas.
  6. Per langą į Miškų įstatymą lipa ir nauji Seimo narių pasiūlymai atsukti ūrėdijų reformą ir išsaugoti daugiskaitą „ūrėdijos”. Tam, kad sugrįžtų seni geri laikai, kurie prie eksministro K. Navicko baigėsi. Gerai, kad Aplinkos komitetas pasiūlymams nepritarė, nors įstatymas Seimo salės nepasiekia.
  7. Ekologinė katastrofa Alytuje ir minimalus nacionalinis politinis dėmesys situacijai. Kas prisiims atsakomybę ne tik už padarinių likvidavimą, bet ir už nelaimės priežasčių išaiškinimą? Sveikatos ministras situaciją pakomentavo tik einant penktai parai – kovoti su vaikišku šampanu, žinoma, lengviau.

Čia tik keletas pastarųjų dienų įvykių, o kur įsisenėję iššūkiai – pelkė švietime, abejingumas sveikatos sistemos bėdoms ir netaikli socialinė parama skurstantiems. Ir visa tai paraštėje, nes visa valstybė yra priversta stebėti pilnaties apimtų Seimo valstiečių tarpusavio santykių aiškinimąsi.

Nenusipelnė Lietuva, kad su ja taip elgtųsi. Tai iškrapštykime juos per rinkimus iš Seimo su tokia pat energija ir užsidegimu, kaip dabar Širinskienė iš posto krapšto Pranckietį.

Aušrinė Armonaitė apie biudžetą: paims iš tų, kas neturi, atiduos ne tiems, kam reikia

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, jog Seimui pateiktame 2020 metų valstybės biudžete mokesčiai toliau kraunami ant gyventojų pečių, tačiau racionalumo lėšų perskirstyme – nematyti.

Siekdama surinkti papildomas lėšas į valstybės biudžetą, Vyriausybė nusprendė lėtinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimą. A. Armonaitės teigimu, stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius, o ypatingai tai aktualu vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

„Stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jiems,            dabar daugiau jų bus paimama į bendrą iždą, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas. “ – teigė A. Armonaitė. 

Armonaitė atkreipia dėmesį ir į švietimo srities finansavimą – Lietuva švietimui skiria apie 5 proc. nuo BVP, tačiau tai neužtikrina švietimo kokybės ir labiau primena kiaurą rėtį.

„Valstybės skiriami finansai švietimui yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau pagal Lietuvos moksleivių pasiekimus esame dugne. Mūsų skiriami pinigai švietimui su kokybe neturi nieko bendro. Moksleiviams nereikia tuščių mokyklų ir jungtinių klasių, jiems reikia gerų mokyklų ir perspektyvos. Visos švietimo sistemos finansavimas lieka kaip kiauras rėtis – kiek pilsi, tiek kris, tik nepasieks tų, kam tikrai reikia.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narė pastebėjo, jog biudžete kol kas nematyti, ir kaip bus išpildyti pažadai didinti atlyginimus medikams: „Matome jų lygio išlaikymą, bet ne augimą. Pinigų sveikatos sistemoje, kaip ir švietimo, yra, tačiau aiškios vizijos kaip juos efektyviai panaudoti vis dar neturime.“ – teigė A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, dešimčia eurų didinami vaiko pinigai nėra taikli socialinė parama, kuri mokesčių mokėtojams kitąmet iš viso kainuos 499 mln. eurų.

„Vaiko pinigus ir toliau gauna visi – ir pasiturintys, ir stokojantys tėvai. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami tik tiems, kuriems jie tikrai reikalingi – gausioms ir nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiandien Seime taip pat bus svarstomas A. Armonaitės siūlymas apmokestinti valstybinį turtą. Toks mokestis, Seimo narės teigimu, paskatintų valstybės ir savivaldybių įstaigas atsisakyti joms nereikalingo turto.

„Kol kas biudžete neliečiamas valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Lenkija tampa kanapių produktų čempione. Ar taps Lietuva?

48136644408_bcfc3f2a29_o

Lenkija žingsnis po žingsnio tampa maisto papildų ir kitų gaminių iš kanapių čempione. Tai galima nesunkiai pajusti Varšuvoje, kur ant kiekvieno kampo sutiksi po kanapinę parduotuvę.

Tai ne linksmųjų pyragėlių kavinės ir ne vaistinės – tai maisto papildų parduotuvės, kurios laisvai prekiauja ne tik kanabidiolio (dar vadinamais CBD) aliejais ir e. skysčiais, bet ir kitais kanapių produktais, kuriuos jau galima laikyti gyvenimo būdo gaminiais – nuo kojinių iki saldainių. Čia nepardavinėjami produktai su psichoaktyvia medžiaga tetrahidrokanabinoliu (THC).

Tyrimai rodo, kad CBD aliejus yra veiksmingas pagalbininkas įvairių sveikatos sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Jis mažina uždegimus ir pykinimus, stiprina imunitetą onkologiniams ligoniams, ypač per ir po chemoterapijos. Padeda gydyti migreną, padeda pagerinti miego kokybę, veiksmingas mažinant nerimą, streso, depresijos sutrikimus. Gali padėti gydant Alzhaimerį ir Parkinsoną. Naudojamas Autizmo sutrikimų turintiems žmonėms. Gali sumažinti diabeto simptomus, alkoholizmo simptomus, mažina epilepsijos priepuolių dažnumą.

Taigi Lenkijoje yra galimas ne tik pluoštinių kanapių auginimas, bet ir jų produktų su CBD gamyba. Tad nenuostabu, kad Lietuvos žmones pasiekiantys maisto papildai dažniausiai būna būtent iš Lenkijos.  

Lietuvos Seimo komitetuose kelią skinasi du įstatymo projektai, galintys leisti šią pluoštinių kanapių produkciją ir Lietuvoje. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ir Aurelijus Veryga nesiveržia rodyti lyderystės, o juk būtent ministro įsakymuose yra nugulęs šios medžiagos draudimas.

Kol Lietuvoje gamyba neleidžiama, viskas, kas vyksta su kūną veikiančio CBD prekyba, priklauso nuo kontroliuojančių institucijų geranoriškumo. Leidžiama parduoti tuos papildus, kurie yra patikrinti ir notifikuoti pagal Europos Sąjungos maisto papildų sąrašą. Tačiau esant valiai ir norui – kabinėjimuisi ribų nėra: nuo ženklinimo iki kaltinimų kontrabanda ar neleistinų medžiagų platinimu. Paradoksalu, kad viešai keliant klausimą, kas legalu ir kas ne – viskas tampa nelegalu.

Nauja Europos Komisija čia irgi galėtų pridėti ranką ir parodyti lyderystę laužiant ledą užšalusioje sistemoje. CBD buvo įtrauktas į ES „naujo maisto“ (angl. novel food) katalogą, kaip neva tai praeityje nevartotas ir nežinomas produktas.

Gaila, kad už sveikatą ir šiuos sprendimus Europos Komisijoje atsakingas Lietuvos komisaras Vytenis Andriukaitis nepasidomėjo, jog dar tarpukario Lietuvoje ir Vilniaus universitete Lenkijos okupacijos metais iš kanapių buvo gaminami ekstraktai ir vykdomi tyrimai. ES teisė CBD produktų nedraudžia, tačiau ir kol kas neįtraukia į „naujo maisto“ reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas galima, ir kas ne.

Lenkijos valdančiosios daugumos politika yra tikras įkvėpimas Lietuvą valdantiems valstiečiams. Čia ir noras pareguliuoti žiniasklaidą, ir lenkų pavyzdžiu įvesti vaiko pinigai, ir dažni šalies vadovų vizitai. Tačiau į priekį Lietuvą galinčios išvesti temos, nesiimama. 

O juk aiškiai sutvarkius teisinę bazę, leidus gamybą ir pardavimus, laimėtų ne tik Lietuvos žmonės, kuriems tokie preparatai reikalingi. Atsiranda erdvė ir naujos galimybės investicijoms, naujoms darbo vietoms, ir mūsų taip mylimam žemės ūkiui bei regioninei politikai.

Dabartinės Lenkijos valdžios liberalumu neapkaltinsi. Jeigu socialkonservatyvios politinės jėgos valdoma Lenkija gali, vadinasi gali ir Lietuva. Tik būtų gerai, kad šįkart neapsikrikštytume paskutiniai.

Kiekvienas jaunas žmogus gali padėti sergančiam kraujo vėžiu

Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių, šimtui iš jų prireikia kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais kovojant su šia nuožmia, bet įveikiama liga.

Pirma, vis dar su užsienio valstybėmis palyginti negausus negiminingų kaulų  čiulpų donorų registras, antra – sveikatos sistemos finansavimas, nekompensuojant inovatyviausių ir veiksmingiausių vaistų. Tačiau visa tai galima pakeisti.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. galimų donorų. Šie žmonės yra didvyriai, tačiau tai gerokai per mažai norint laiku surasti tinkamą donorą sergantiems pacientams.

Mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų (donoru tapti iki 56-erių). Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo ir bendruomeniškumo klausimas.

Pati į tai dėmesį atkreipiau tik šią vasarą, kai įsirašiau į registrą. Tai padaryti galima labai nesunkiai – šiais laikais nereikia net duoti kraujo, tiesiog atvykus į Santaros klinikas Vilniuje (ar kitas klinikas Lietuvoje) suteikti savo žando ląstelių mėginį. Iš 500 donorų, tinkamas pasitaiko 1, taigi tikimybė tapti donoru nėra labai didelė. Vis dėlto pasiryžus donorystei – laikini nepatogumai yra nesunkiai įveikiami, kai žinai, kad gali padėti kitam žmogui išgyventi.

Mūsų negiminingų kaulų čiulpų donorų registras yra kur kas mažesnis nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Ką jau kalbėti apie kai kurias nedideles, bet išties gausius registrus turinčias šalis – Kiprą, Portugaliją, Izraelį. Kipro 1,2 mln. gyventojų registre yra virš 166 tūkst. donorų, Portugalijos 10 mln. gyventojų – beveik 400 tūkst. donorų, Izraelio 8 mln. gyventojų – 1 milijono donorų.

Kol kas maždaug 80 proc. negiminingų donorų Lietuvos pacientams atsiranda užsienyje. Nacionalinio negiminingų kaulų  čiulpų donorų registro plėtra yra svarbi, nes greičiau radus donorą Lietuvoje, būtų taupomas svarbus laikas rengiantis transplantacijai, be to, tai leidžia  greičiau rasti genetiškai artimesnį donorą.

Medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams. Šiandien gydytojai negali paskirti veiksmingiausių vaistų, nes šie nėra kompensuojami valstybės. 

Tai susiję tiek su didesnio finansavimo poreikiu, tiek ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika bei prioritetais. Vadovaujantis pirmiausiai pacientų interesai, SAM turėtų išnaudoti visas derybų priemones siekiant mažesnės vaistų kainos, diegti inovatyvius vaistų kompensavimo metodus bei intensyviau skatinti mokslinius klinikinius tyrimus.

Aušrinė Armonaitė Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė