A. Armonaitė siūlo švelninti alkoholio draudimus dėl amžiaus

Liberalė Aušrinė Armonaitė siūlo švelninti nuo kitų metų įsigaliosiantį alkoholio kontrolės įstatymą ir Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo pilnametystės sulaukusiems asmenims suteikti teisę įsigyti silpnuosius (iki 13 laipsnių) alkoholinius gėrimus.

„Veiksminga alkoholio prevencija turi būti grįsta pirmiausiai ne draudimais, o jaunų žmonių užimtumo ir laisvalaikio skatinimu. Tuo tarpu nustatytas amžiaus ribojimas yra neproporcingas ir demonstruoja Seimo nepasitikėjimą pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais“, – sako Seimo narė.

Dar vasarą Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotus teisės akto pakeitimus, numatančius, kad jaunesni nei 20 metų asmenys negali nei įsigyti, nei vartoti, nei turėti jokių alkoholinių gėrimų. Parlamentarė įžvelgia ir daugybę kitų pavojų.

„Įsigaliosiantis amžiaus reguliavimas neabejotinai padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių jaunuolių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose“, – teigia liberalė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, priimtas alkoholio kontrolės įstatymas yra bene griežčiausias visoje Europos Sąjungoje. „Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis taip pat yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių“, – pavyzdžius vardija A Armonaitė.

Jei Seimas pritartų parlamentarės pasiūlymui, sulaukę pilnametystės jaunuoliai galėtų įsigyti silpnojo alkoholio, t.y. alaus ar šampano.

Reklama

Kazys Grinius – liberalios demokratijos šauklys totalitarizmo aušroje

Aptardami Prezidento Kazio Griniaus politinę veiklą neretai įsiveliame į diskusiją – ar Prezidentą galima vadinti liberalu, jeigu taip – kokiu – dešiniuoju ar kairiuoju. Ir čia verta apskritai trumpai prisiminti liberalių idėjų skirtis.

Rygoje gimęs politinis filosofas Isaiah Berlinas savo darbe ,,Dvi laisvės sampratos“ išskiria dvi laisvės suvokimo kryptis. Pirmoji yra vadinama ,,negatyvia laisve“ arba ,,laisve nuo“. Laisve nuo pašalinės įtakos, perteklinio reguliavimo, valstybės kišimosi, biurokratijos ir panašiai. Tokios laisvės atstovais šiandien Lietuvoje galime laikyti dešiniuosius liberalus ir Liberalų sąjūdį.

Antroji laisvės samprata yra pozityvioji laisvė arba laisvė ,,kam“. Tai yra laisvė gauti kai kurių gėrybių. Tokia laisvė pateisina valstybės kišimąsi ir didesnį valstybės didesnį individo ekonominiame gyvenime. Tokios sampratos šalininkais galime laikyti kairiuosius liberalus ir socialliberalus.

Nepaisant šių idėjinių skirtumų, tiek vienos, tiek kitos laisvės šalininkai išpažįsta bendruosius liberalios demokratijos principus, tokius, kaip asmens, žodžio, sąžinės laisvė, žmogaus teisės, rinkos ekonomika – vieni pasisako už laisvesnę rinką, kiti už labiau reguliuojamą.

Kazys Grinius savo politinėje veikloje iš tiesų buvo liberalios demokratijos įsikūnijimas. Laike, kai siautėjo autoritarizmas ir brendo totalitarinės idėjos, vėliau išguldžiusios milijonus žmonių gyvybių, Kazys Grinius savo veikloje siekė įtvirtinti žodžio, asmens, sąžinės, spaudos laisves, žmogaus teises, stiprią savivaldą ir valdžios decentralizaciją.

Liberali demokratija Kazio Griniaus veiklos metais neturėjo progos įsitvirtinti nei Lietuvoje, nei Europoje. Priešingai – mūsų seneliai ir tėvai tapo kruviniausių totalitarizmų liudininkais ir aukomis. Tačiau XX amžiaus pabaigoje griuvus Berlyno sienai ir žlugus Blogio Imperijai liberali demokratija pradėjo skintis kelią vis daugiau pasaulio valstybių, neaplenkdama ir Lietuvos.

Politikos mokslininkas Francis Fukuyama liberalios demokratijos įsitvirtinimą pasaulyje netgi pavadino ,,istorijos pabaiga“. Jis teigė, kad liberali demokratija, pagarba žmogaus teisėms, laisvėms, rinkos ekonomika yra galutinė žmonijos valdymo ir veikimo forma.

Vis dėlto paskutinių metų įvykiai pasaulyje, radikalios dešinės ir kairės atsinaujinimas Europoje, reiškia tik viena – liberali demokratija šiandien išgyvena dar vieną didelių sunkumų periodą.

Ir Prezidento Kazio Griniaus liberalios demokratijos idėjos šiandien yra kaip oras reikalingos Lietuvai, Lietuvos partijoms ir politiniams lyderiams. Mums labai pasisekė, jog turėjome tokį Prezidentą, iš kurio galime semtis įkvėpimo savo politinei veiklai, net ir praėjus 150 metų po jo gimimo.