Mandagumas nieko nekainuoja – artimos ir tolimos Vilniaus seniūnijos

Diskusijose apie seniūnijas ir jų ateitį Vilniuje paprastai auditorija pasidalija į dvi stovyklas. Pirmoji teigia, kad seniūnijų tinklą reikia stiprinti, plėsti, suteikti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Antroji yra skeptiška seniūnijų atžvilgiu ir teigia, kad Vilniuje tokia seniūnijų koncepcija neveikia, ir šias paslaugas reikia centralizuoti.  

Šiuo metu sostinę valdančios koalicijos sutartyje yra numatyta atkurti seniūnijų tinklą, seniūnijas paversti tikromis bendruomenių telkėjomis. Vis dėlto pradėjus siekti šių tikslų taip pat norėjome pažvelgti ir į tai, kaip yra dirbama su jau turimais ištekliais.

Vilniaus seniūnijose spalio ir lapkričio mėnesį įvyko nedidelis, bet įdomus eksperimentas – ,,slapto kliento“ tyrimas. Keliasdešimt kartų į įvairias miesto seniūnijas vilniečiai kreipėsi įvairiausiais klausimais ir savo įspūdžius atskleidė specialiose anketose.

Paaiškėjo, kad kai kurios Vilniaus seniūnijos iš tiesų veikia gerai – gyventojus aptarnauja greitai, mandagiai, išsamiai ir proaktyviai. Tokias seniūnijas iš tiesų norisi stiprinti ir joms padėti.

Tačiau pasitaikė keletas seniūnijų, kuriose atsiskleidė tam tikros problemos, dažniausiai labai paprastos, bet, deja, esminės. Pirmiausiai – žmoniško bendravimo. Paaiškėjo, kad vis dar pakankamai populiaru nemandagiai ir nemaloniai elgtis, kartais netgi šaukti ant žmonių, kuriems viso labo reikia konsultacijos. Kai kuriose seniūnijose taip pat stinga atvirumo: nėra aišku nei kaip surasti seniūniją ir patį seniūną, stinga informacijos apie tai, kas vyksta ar planuojama seniūnijoje. Juk retas kuris gyvendamas XXI amžiaus mieste tikriname seniūnijų skelbimų lentas.

climbing

Žinoma, kad politikoje (ir dar daugiau – žmonių mąstyme) pokyčiai nepasiekiami per naktį, tačiau kai ką galima padaryti greitai.

Pirma, šiuo metu rūpinamės, kad visos Vilniaus seniūnijos turėtų nuolatinius vadovus, tai yra, ten, kur seniūno pareigas eina laikinai paskirtas specialistas ar kitas seniūnas, atsirastų nuolatinis vadovas. Kitaip tariant, siekiame, kad kiekvienas galėtų dirbti savo darbą ir niekam nereikėtų plėšytis tarp kelių pareigybių.

Antra, priartiname miesto paslaugas prie gyventojų: savivaldybėje šiuo metu esantys teisininkai, architektai ir viešosios tvarkos specialistai nuo šiol reguliariai lankysis seniūnijose ir čia teiks savo paslaugas. Trečia, tikimės aktyvaus seniūnijų vaidmens skleidžiant informaciją apie savo veiklą, apie pokyčius teritorijos priežiūros, aplinkos apsaugos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo, saugios kaimynystės, daugiabučių kiemų tvarkymo ir kitose srityse.

Vis dėlto įgyvendinant šiuos ir didesnius pokyčius turi būti aišku, kad tobulėti reikia ne vien plečiant institucijas ar skiriant didesnius finansinius išteklius, bet ir žmogiško elgesio srityje. Nors Žaliasis tiltas jau kurį laiką Vilniuje stovi be sovietinių skulptūrų, sovietiniai monumentai vis dar vaikšto kai kurių mūsų įstaigų koridoriais.

Reklama

Ką nuveikėme Vilniaus gyventojų aptarnavimo srityje?

Ronaldas Reiganas yra pasakęs, kad siaubingiausi žodžiai anglų kalboje yra šie: ,,aš iš Vyriausybės ir esu čia tam, kad jums padėčiau“ (angl. I‘m from the government and I‘m here to help). Asmens laisvę nuo valstybės kišimosi palaikęs JAV prezidentas buvo ironiškas ir atsargus. Dar atsargesni yra Lietuvos piliečiai, kurių pasitikėjimas valstybės institucijomis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Šiame straipsnyje dalinuosi mūsų pastangomis susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą Vilniaus miesto administracijos teikiamomis paslaugomis. Taigi kokie pokyčiai įvyko Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų aptarnavimo srityje per pastarąjį pusmetį?

  1. Gyventojų aptarnavimas keturiomis kalbomis

Per metus Vilniaus miesto savivaldybėje apsilanko daugiau nei 120 tūkstančių gyventojų, o kiekvieną dieną čia vidutiniškai kreipiasi po 500 žmonių. Pradėję darbus Vilniaus miesto savivaldybėje iškart pamatėme, kad sostinės savivaldybė turi būti draugiškesnė kitakalbiams – ne tik užsieniečiams, bet ir vietiniams Vilniaus gyventojams.

SCreenTaigi jau nuo vasaros vidurio Vilniaus savivaldybės pirmame aukšte atvykę žmonės yra aptarnaujami keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Žinoma, kad oficialūs susirašinėjimai, kita korespondencija ir procedūros toliau atliekami valstybine lietuvių kalba, tačiau keturių kalbų aptarnavimas pirmame savivaldybės aukšte gyventojams leidžia geriau suprasti procedūras bei saugiau jaustis viešojo administravimo labirintuose.

Nors ankstesnėse kadencijose tautinėms bendrijoms ir mažumoms atstovaujančios partijos Vilniuje turėjo galimybę pasireikšti, atviro ir draugiško aptarnavimo sistema kitakalbiams įdiegta tik pastaruoju metu, miestą valdant merui liberalui.

  1. Supaprastintos procedūros išduodant renginių ir išorinės reklamos leidimus

Paprastai Vilniuje per metus yra išduodama daugiau nei 900 leidimų įvairiems renginiams. Dėl jų sprendimus priima speciali komisija. Jau nuo vasaros pradžios daliai renginių Vilniaus mieste leidimų nebereikia. Jeigu renginio metu yra netrukdomas eismas, nevyksta prekyba, netrikdomas miesto gyventojų poilsis, pakanka pateikti nustatytos formos pranešimą apie organizuojamą renginį ne vėliau, kaip prieš 3 dienas iki jo pradžios.

Išduodant išorinės reklamos leidimus kartais užtrunkame pernelyg daug laiko, o tai įmonėms kainuoja ne tik kantrybę, bet ir laiką, ir pinigus. Kaip ir renginių atveju, sprendimus dėl išorinės reklamos priima speciali komisija. Dažnai gyventojai apie komisijos sprendimus sužinodavo tik kitą savaitę po jos susitikimo. Nuo šiol apie komisijos sprendimą bus informuojama tą pačią savaitę, o netolimoje ateityje ši informacija taip pat bus prieinama Vilniaus miesto puslapyje internete. Šioje srityje yra ir daugiau tobulintinų procedūrų, kurias sprendžiame.

  1. Mažiau biurokratijos lauko prekyboje

Tikriausiai dažnas pastebėjote tiek Vilniaus centre, tiek kitose vietose gėlėmis ar vaisiais prekiaujančius senjorus ar moksleivius. Tokia prekyba Vilniuje galėjo būti vykdoma tik su leidimu,  kuris kainavo 10,50 € mėnesiui arba 4,1 € dienai. Žinoma, kad didelė dalis tokios prekybos vyko be leidimų, o taip pat tam nepritaikytose ir neleistinose vietose.

Spalį miesto taryba priėmė sprendimą, leidžiantį senjorams, moksleiviams ir studentams, neįgaliesiems bei registruotiems Darbo biržoje savo užaugintomis gėlėmis, uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiauti be leidimo iš anksto patvirtintose vietose. Analogiška tvarka galios ir sendaikčiais prekiaujantiems ,,blusturgiams“. Prekybos vietų sąrašas yra rengiamas, atsižvelgiant į gyventojų, seniūnijų ir administracijos rekomendacijas, o realiai tvarka turėtų pradėti veikti pavasarį. 

  1. Nuoseklus gyventojų atsiliepimų apie paslaugas nagrinėjimas, atsiskaitant tiesiogiai merui

Jeigu teko naudotis Vilniaus miesto savivaldybės teikiamomis paslaugomis (pavyzdžiui, turėjote gauti leidimą renginiui ar reklamai), žinote, kad yra galimybė įvertinti paslaugos atlikimo kokybę bei palikti atsiliepimą apie paslaugą. Pradėjus darbus Vilniaus miesto taryboje nustebome, kad tokiu būdu kaupiami atsiliepimai nebuvo atskirai nagrinėjami. Galbūt dėl to turėjome nedaug sistemingo grįžtamojo ryšio su paslaugų vartotojais.

Jau nuo šios vasaros Vilniaus miesto administracijoje pradėjo veikti vidinė elektroninė sistema,  kiekvieną gyventojo atsiliepimą apie paslaugą perduodanti atsakingo padalinio darbuotojams. Savo ruožtu, administracija atsižvelgdama į atsiliepimą gali pašalinti trūkumus. Kiekvieną mėnesį atsiliepimai ir tolesni administracijos veiksmai yra pateikiami asmeniškai merui.  Taigi nuo šiol Vilniuje gyventojų išsakyta nuomonė apie paslaugas nenueis veltui. Priešingai, tai mums padės aptikti egzistuojančias problemas ir jas iš karto taisyti.

Vilnius yra sparčiausiai augantis Baltijos valstybių miestas, čia vis daugiau judesio, daugiau iniciatyvos ir veiksmo. Tampame vis labiau gyvybingi ir konkurencingi, tačiau tai taip pat kelia iššūkių valdant miestą. Kiekviena gyventojų patirtis, turint reikalų su miesto administracijos paslaugomis, yra įdomi, o kiekvienas sunkumas gali būti išspręstas. Problemas Vilniuje galima registruoti mobilios programėlės ,,Tvarkau Vilnių“ pagalba, o atsiliepimus apie paslaugas pateikti elektroniniu būdu užsakius paslaugą arba užpildžius nedidelę formą prie aptarnavusio langelio savivaldybės pirmame aukšte. Aušrinė Armonaitė

Ar savivaldybė turėtų dalyvauti viešbučių ir vandens pramogų versle?

Pastarųjų savaičių Druskininkų vandens parko ir viešbučio ,,Aqua“ skandalo fone daugelis aptarinėjo, kokie valstybės pareigūnai čia nemokamai nakvojo, kas ten dirba, netgi kokie piešiniai ant sienų nupiešti. Vis dėlto mažai kas viešai svarsto apie tai, ar vis tik normalu, kad savivaldybė dalyvauja vandens pramogų ir viešbučių versle.

Druskininkuose gražu, bet ar #smagu?
Druskininkuose gražu, bet ar #smagu?

Dar visai nesenos ,,Vilnius veža“ ir ,,Air Lituanica“ istorijos skambėjo visoje žiniasklaidoje, valstybės institucijose ir socialiniuose tinkluose. Turėjome gerą erdvę diskusijai – kokiais verslais valstybė ir savivaldybė turėtų užsiimti? 

Paprastai valstybės (ir savivaldybių) dalyvavimas versle yra grindžiamas socialiniais, ekonominiais, strateginiais argumentais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šaltinių teigimu, labiausiai valstybės ir savivaldybės linkusios dalyvauti komunalinių paslaugų ir infrastruktūros sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, telekomunikacijų srityse. Tokiose srityse, kurios labai svarbios plačiam gyventojų ratui bei kitiems verslo sektoriams. Iš tiesų labai panašią situaciją matome ir Lietuvos valstybės valdomų įmonių portfelyje.

Vilniaus miesto savivaldybė atžvelgdama į EBPO, kurios nare Lietuva planuoja tapti, bendrovių valdymo rekomendacijas, savo įmones šiemet pradėjo grupuoti į komercines (1), komercines, vykdančias visuomeninius įsipareigojimus (2) ir nekomercines (3) įmones. Kiekvienai įmonių grupei yra keliami atitinkami tikslai.

Komercinėms (1) – verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumas;

Komercinėms, vykdančioms visuomeninius įsipareigojimus (2) – be verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, dar keliami viešųjų interesų užtikrinimo: miesto ekonominio saugumo, strateginių projektų vykdymo, kokybiškos infrastruktūros tikslai.

Nekomercinėms (3) – socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo ir nenuostolingos veiklos reikalavimai. Pastarosios grupės įmonės turėtų vykdyti tokią veiklą, kurios nesiimtų vykdyti kitos įmonės arba tokią veiklą vykdytų už didesnę kainą.

Druskininkuose veikiantis sveikatingumo ir poilsio centras ,,Aqua“ teikia ne tik vandens parko, bet ir viešbučio, ir kitokių pramogų (pavyzdžiui, boulingo) paslaugas. Neatrodo, kad tokių paslaugų Druskininkuose nesugebėtų teikti privatus verslas, o pažvelgus į nemažas paslaugų kainas, neatrodo, kad jos yra prieinamos plačiai visuomenės daliai ar dar daugiau – socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Priešingai, pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad jos dažnai yra prieinamos tik išrinktiesiems.

Valstybės ar savivaldybės dalyvavimas versle taip pat sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas. Neretai būtent valstybė ar savivaldybė skiria specialias dotacijas savo įmonėms, prisideda prie išlaikymo, infrastruktūros bei prisiima kitas rizikas. Tame pačiame sektoriuje veikiantis privatus paslaugos teikėjas sunkiai gali atsilaikyti prieš mokesčių mokėtojų pinigais remiamą valstybinį ar savivaldybinį verslą.

Tiek Druskininkuose, tiek kitose šalies vietose savivaldybės ir valstybė teisėtai dalyvauja įvairioje komercinėje veikloje. Vis dėlto vargu, ar tai yra teisinga. Aušrinė Armonaitė

Trys svarbiausi pokyčiai Vilniaus miesto kontroliuojamų įmonių valdyme

Narystė Tarptautinėje ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (liet. EBPO, angl. OECD) yra didžiausia Lietuvos siekiamybė nuo įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą. ,,Turtingųjų klubu“ dar vadinamos EBPO narėse taikomos gerosios viešojo valdymo praktikos Lietuvoje jau kurį laiką skinasi kelią – šiemet Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės. Šioje Vilniaus miesto tarybos kadencijoje EBPO rekomendacijomis grįsti gero valdymo principai pasieks ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomas įmones (SVĮ). Šiame straipsnyje trumpai aptariu, kodėl yra reikalinga valdymo reforma ir kas konkrečiai keisis.

Trys priežastys, kodėl reikalinga reforma

Pirmoji priežastis, kodėl reikalinga reforma, yra nuoseklaus ir visaapimančio požiūrio į įmonių valdymą stoka. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja penkiolika įmonių, kurių valdymas nėra nuoseklus ir jam trūksta vieningos sistemos. Remiantis naująja tvarka, savivaldybės kontroliuojamos įmonės bus suskirstytos į tris grupes, atsižvelgiant į joms keliamus tikslus: komercinės (1), komercinės, vykdančios visuomeninius įsipareigojimus (2), ir nekomercinės (3) įmonės. Taigi įgyvendinus naują tvarką bus aiškiai apibrėžta, ko yra tikimasi iš įmonių, bus identifikuoti lūkesčiai ir rezultatai, nustatytos atsakomybės, ir – ypatingai svarbu – bus užtikrintas viešumas.

Antra priežastis, kodėl reikalingi pokyčiai, yra prastėjantys įmonių rezultatai. Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centro duomenimis, Vilniaus SVĮ įmonių portfelio rezultatai neblizga: nuosavo kapitalo grąža 2010–2013 metais buvo neigiama, pavyzdžiui, 2013 metais ji siekė -0,72 proc. Be to, labiausiai per 2013 metus krito būtent Vilniaus miesto SVĮ portfelio veiklos rezultatas – jis sumažėjo nuo 431 tūkst. litų veiklos pelno 2012-aisiais iki 5,4 mln. litų veiklos nuostolių 2013-aisiais.

Trečias veiksnys yra nepriklausomo, ekspertinio požiūrio poreikis. Nors įmonių politizacija yra būdinga ne tik savivaldos lygmenyje ir toli gražu ne tik Lietuvoje, vis dėlto siekiant geriausių įmonių veiklos rezultatų bei kokybiškiausių paslaugų miestiečiams, Vilniaus įmonių valdyme privalo atsirasti daugiau nepriklausomo ir pirmiausiai profesionalumu, o ne partiniu lojalumu grįsto požiūrio.

Trys svarbiausi pokyčiai

Naujoje savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenoje atsiras trys nauji elementai – Turto valdymo centras (1), Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) ir nepriklausomos įmonių valdybos, kurių narių atranką užtikrins Atrankos komitetas (3). Šių trijų elementų visuma užtikrins, kad būtų išspręstos šiuo metu egzistuojančios įmonių valdymo problemos.

Turto valdymo centras (1) bus sudarytas iš šiuo metu savivaldybės administracijoje jau egzistuojančių resursų. Tai bus pagrindinis darinys, kuris analizuos ir apibendrins kontroliuojamų įmonių duomenis, ataskaitų rinkinius, audito išvadas, kitą informaciją. Kitaip tariant, ši struktūra užtikrins vieningą duomenų apie įmones kaupimą, sisteminimą ir analizę.  

Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) bus sudaryta iš septynių visuomeniniais pagrindais veikiančių narių. Jiems keliami nepriekaištingos reputacijos, aukštos kompetencijos, vadovavimo patirties ir kiti reikalavimai. Ši darbo grupė teiks rekomendacijas dėl įmonių tikslų formavimo, įgyvendinimo, pertvarkymo, siektinų nuosavo kapitalo, skolos rodiklių nustatymo ir kitų klausimų. Taigi tai bus išorinis su administracija ir politikais nesusijęs darinys, kuris padės nustatyti bendrą įmonių valdymo trajektoriją.

Vienas pagrindinių reformos uždavinių – įmonių valdybose turi atsirasti 2/3 nepriklausomų narių, tai reiškia – ne savivaldybės administracijos ar kitaip su savivaldybe susijusių pareigūnų. Tai užtikrinti padės Atrankos komitetas (3), kuris bus sudarytas iš aukštos kompetencijos ekspertų, turinčių didelę darbo privačiame sektoriuje patirtį bei žinių darbuotojų atrankos, personalo valdymo, strateginio planavimo, srityse. Jis prisidės atrenkant tinkamiausius narius į valdybas. Kiekvienas pretendentas į įmonės valdybą privalės atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taip pat turės pasižymėti kompetencija finansų, strateginio planavimo, valdymo bei kitose srityse.

Įgyvendinus tokį aiškesnį valdymo modelį taps lengviau užtikrinti viešumą. Jau tapo įprasta, kad kiekvienais metais Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centras visuomenei pateikia metines valstybės valdomų įmonių ataskaitas. Analogiškos ataskaitos visuomenei taps Vilniaus miesto reguliaria praktika.

Belieka priminti, kad SVĮ rezultatų gerinimas, jų valdymo skaidrumas ir viešumas, nepriklausomos valdybos – tai buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminiai pažadai, kurių įgyvendinimą pradėjome iškart inicijavę šią valdysenos pertvarką.

Pasirašykite už R. Šimašių ir Vilniaus liberalus!

Pasirašykite elektroniniu būdu už Remigijų Šimašių, Vilniaus liberalus ir mane, kad kovo 1 dieną galėtume dalyvauti ir laimėti Vilniaus miesto mero ir tarybos rinkimus. Pasirašykite už tai, kad dar Lietuvos liberalaus jaunimo laikais užgimęs pasitikėjimas laisve, individualia iniciatyva ir atsakomybe taptų realiais sprendimais Vilniuje.
IMG_0066 - Copy (2)
Tai padaryti paprasta:
1. Spausk nuorodą http://bit.ly/1yPzzAL ir ,,Noriu paremti elektroniniu būdu“.
2. Per savo banką prisijunk prie sistemos, „Elektroniniai valdžios vartai“, spausk „Prisijungti“;
3. Spausk “Patvirtinti”.
4. Spausk nuorodą „Paremti savo savivaldybės kandidatų sąrašą arba kandidatą savivaldybių tarybų rinkimuose“.
5. Pasirink mus – „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (sąrašas, meras)“, pažymėk varnele ir spausk „Paremti“.
6. Spausk „Taip“.

P.S. atrodo, turiu parašyti, kad čia politinė reklama . Tai čia – politinė reklama. Nors apskritai tai draugiškas prašymas palaikyti.