Trys užmiršti dalykai svarbūs verslui

Garsių verslo vardų investicijų atitraukimas iš Lietuvos praėjusią savaitę sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Kiekvienu atveju tokius įmonių strateginius sprendimus galėjo nulemti kiek skirtingas kompleksas priežasčių. Vis dėlto, akivaizdu, kad Lietuvos reguliavimo aplinka galėtų būti draugiškesnė tiek dideliems verslo vardams, tiek mažoms įmonėms.

Šiandien populiaru kalbėti apie pasenusį darbo kodeksą ir neefektyvią socialinio draudimo sistemą, kurie apsunkina spartesnę verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir atlyginimų augimą. Vis dėlto yra dar bent trys dalykai, kuriuos turėtume pasiekti verslo sąlygų gerinimo srityje.

1. Iš esmės keisti priežiūros institucijų požiūrį į verslą

Šiandien Lietuvoje veikia 68 institucijos, kurios vienaip ar kitaip atlieka verslo priežiūrą. Tarp jų yra gerai žinomos didelės agentūros tokios, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė darbo inspekcija, tačiau yra ir mažesnių agentūrų, reguliuojančių konkrečią verslo veiklos sritį.

Liberalams dirbant Vyriausybėje buvo pradėta įgyvendinti verslo priežiūros institucijų pertvarka. Reforma siekė sumažinti naštą verslui ir žmonėms, buvo siekiama mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Dešiniuosius pakeitusi A. Butkevičiaus Vyriausybė taip pat nenubraukė šių tikslų, tačiau proveržio pertvarkoje jiems pasiekti nepavyko.

Pradedantys verslininkai vis dar skundžiasi, kad užuot konsultuodami, kaip pažeidimų nepadaryti, priežiūros inspektoriai a priori ateina fiksuoti pažeidimų ir verslą vertina tik kaip pažeidimų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, pirmaisiais verslo veiklos metais iš tiesų dalis institucijų pradedančio verslo nebaudžia. Tačiau jau antraisiais metais verslininkai yra nubaudžiami ir už pirmuosius. O tai juk yra tikra reformos keltų tikslų pornografija.

Taigi turime grįžti prie verslo priežiūros institucijų pertvarkos, iš esmės keičiant požiūrį į verslą ir į institucijų veiklos misiją. Ne užfiksuotų pažeidimų skaičius, o pažeidimų sumažinimas bendromis jėgomis turi tapti visų priežiūros agentūrų veiklos standartu. Būtina sustiprinti institucijų tarpusavio bendravimo tinklą, pagaliau suformuoti vientisą požiūrį į verslą ir vieningas procedūras, sukurti atvirą bendravimą. Valdantieji turi prisiimti lyderystę ieškant politinio susitarimo dėl priežiūros institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo, ko deja, per pastaruosius ketverius metus neišvydome.

2. Supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procedūras 

Net ir įgyvendinus pirmąjį punktą, verslininkams (ypač pradedantiems) gali būti sunku atitikti įvairius reikalavimus, kurių yra gerokai per daug. Visi, kurie, pavyzdžiui, bandė atidaryti lauko kavinę, gerai žino, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti – tiek valstybės institucijose, tiek ir savivaldoje.

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybėje dirbame tam, kad paslaugos verslui ir gyventojams būtų greitesnės ir paprastesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybė savo paslaugas teikė vidutiniškai 7 dienomis greičiau nei metais prieš tai. Leidimai lauko reklamai 2015-aisiais išduoti vidutiniškai 15 dienų greičiau nei 2014 m. Teritorijų planavimo dokumentai 2015 m. buvo įregistruojami net 24 dienomis greičiau nei 2014 metais. O formalių leidimų renginiams, jeigu jais nestabdomas eismas ir neprekiaujama alkoholiu, išvis atsisakėme.  Vis dėlto dar daug darbų reikia nuveikti čia, vietos lygmenyje.

Tuo tarpu verslą prižiūrinčios nacionalinės agentūros yra pavaldžios skirtingoms ministerijoms, todėl ir situacija jose yra pakankamai skirtinga, nes priklauso nuo ministerijos vadovybės požiūrio. Pagaliau, kai kurios agentūros yra tokios stiprios, jog netgi sunku pasakyti, kokiam ministrui yra formaliai pavaldžios. Tai geriausiai išryškėjo ,,Judex“ koldūnų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atveju.

Taigi norint pasiekti esminį pokytį supaprastinant verslo reguliavimą ir pagreitinant procedūras nacionaliniu mastu reikia aiškios Vyriausybės vadovo lyderystės reikalaujant kiekvienoje institucijoje peržiūrėti reikalavimus, juos paverčiant paprastesniais, labiau atitinkančiais XXI amžiaus realijas. Tai, kaip keičiasi institucijų veikla, geriausiai atskleistų grįžtamojo ryšio vertinimas – kai klientai, šiuo atveju verslas, būtų periodiškai apklausiami apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas.

3. Neapmokestinti reinvestuojamo pelno 

Anksčiau įvardinti du punktai reikalauja didelio politikų ir tarnautojų įsitraukimo bei nuolatinio dėmesio reformos įgyvendinimui, tuo tarpu trečiasis gali būti įgyvendintas pakeitus įstatymą Seime ir gerai pasiruošus jo įgyvendinimui Finansų ministerijoje.

Šiuo metu įmonės uždirbto pelno, nepaskirstytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai plėtoti Lietuvoje yra apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tuo tarpu Estijoje taikomas 0 tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms yra sunkiau investuoti į plėtrą, tobulesnes technologijas nei kaimyninėje šalyje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti įmonių investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti naujas darbo vietas reikalinga atisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo. Taigi turime pasiekti, kad įmonių pelnas apmokestinamas būtų tik jį išsimokant. Tokie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų lengviau pritraukti užsienio investicijas, diegti inovacijas, plėstis ir didinti atlyginimus.

***

Lietuvoje gyvena daug iniciatyvių ir darbščių žmonių, kurie nebijo imtis verslo. Štai Eurostato duomenimis, Lietuvoje kasmet įsteigiama apie 40 tūkst. naujų įmonių. Tuo tarpu Latvijoje apie 15 tūkst. Estijoje – 8 tūkst. Iš tikrųjų Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Turint elektroninį parašą, tai paprasta padaryti per keletą dienų keleto kompiuterio klavišų pagalba. Visai kas kita yra vystyti veiklą, kurti naujas darbo vietas, plėstis ar tiesiog išgyventi.

Verslo sąlygų gerinimas turi tapti naujo Seimo ir Vyriausybės prioritetu. Suprantu, kad ,,Judex“ koldūnų fone apie verslo priežiūros supaprastinimą kalbėti yra nepopuliaru. Galbūt todėl nei viena kita partija apie tai ir nekalba. Vis dėlto valstybė neturėtų mušti sąžiningų darbščių žmonių dėl keleto galimai piktnaudžiaujančių. Politikų ir valstybės tarnautojų užduotis yra sukurti tokias taisykles, kurios būtų suprantamos, taikomos visiems vienodai ir paprasčiausiai netrukdytų įgyvendinti idėjų.

Euras Lietuvoje: politiniai, ekonominiai, emociniai aspektai

Jau šią savaitę Lietuvos pinigų istorijoje bus atvertas naujas puslapis. Nors apskritai politinius projektus reikia vertinti kritiškai ir atsargiai, eurą šią savaitę turėtume pasitikti optimistine nata. Šiame straipsnyje pateikiu politinius, ekonominius ir emocinius argumentus, kurie iš esmės galėtų mus nuraminti, įsileidžiant eurą į savo pinigines.

Politiniai aspektai

Pirmas ir pagrindinis politinis aspektas yra tai, kad de jure mes jau esame Ekonominės ir pinigų sąjungos nariai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Narystė eurozonoje – tai įsipareigojimas, numatytas Stojimo į ES sutartyje. Čia buvo numatyta, kad nacionalinė valiuta (mūsų atveju – litas) yra laikina išlyga, kuri pakeičiama euru, kai šalis atitinka konvergencijos kriterijus. Taigi euro įvedimas yra mūsų praeities sprendimas ir įsipareigojimas, kurį šiandien galime ir turime įgyvendinti.

Antra, euras iš esmės pildo bendros Europos Sąjungos (ES) rinkos idėją, kuri yra ES šerdis. Verslininkams tampa paprasčiau plėsti verslus eurozonos šalyse, paprasčiau keistis prekėmis ir paslaugomis, kainų mechanizmai tampa skaidresni, nes galima lyginti kainas eurozonos šalyse ir rinktis pigiausią tiekėją.

Trečia, euras yra tam tikras saugiklis, kuris saugo nuo nepamatuotų ir neatsargių politinių sprendimų. Įtvirtinama ilgojo laikotarpio fiskalinė drausmė, valstybei būtina laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Taigi net populistiškiausia Vyriausybė negalės visko sugadinti.

Ketvirta – geopolitika. Čia viskas paprasta, jeigu žvelgsime iš plačios Lietuvos istorijos patirties ir perspektyvos: kuo Lietuvoje daugiau Europos, tuo čia mažiau despotinės azijinės jėgos.

Mano mėgstamiausias litų banknotas
Mano mėgstamiausias litų banknotas

Ekonominiai aspektai

Pirmas ir akivaizdžiausiais euro įvedimo ekonominis aspektas – įvedus eurą išnyksta litų ir eurų keitimo išlaidos. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 % BVP. Taigi LB duomenimis, 2015–2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. Lt.

Antra, euras turėtų teigiamai paveikti eksportą ir prekybą, nes verslui sumažėja prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos. LB duomenimis, eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5–10 % , o Lietuvoje 2015–2022 m. eksportas turėtų laipsniškai padidėti 5 % (suminė vertė – 34 mlrd. Lt).

Trečia, euro įvedimas turėtų sumažinti palūkanų normas, taigi skolinimasis tampa pigesnis (tai buvo akivaizdu Latvijoje), gerėja valstybės prieiga prie finansų rinkų.

Ketvirta, nors kartais mėgstame lenktyniauti ir konkuruoti su Latvija ir Estija, investuotojai Baltijos regioną regi, kaip vieningai besivystantį darinį. Lietuvos prisijungimas prie eurozonos yra žingsnis, pildantis nuoseklaus Baltijos šalių vystymosi idėjas.

Žinoma, euras yra kolekyvinis projektas, kuris turi savo kainą. Konkrečiai – 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt) per penkerius metus į Europos stabilumo mechanizmą. Lietuva taip pat įneš 43 mln. eurų (148 mln. Lt) į Europos Centrinio Banko kapitalą.

Emociniai aspektai 

Matau, du pagrindinius emocinius aspektus arba baimes, kurios mus gąsdina.

Pirma baimė – tai, kad mūsų atlyginimai ir apskritai visi šalies finansai bus lengviau palyginami su kitų šalių, apnuogins šalies liūdesį ir skurdą. Iš tikrųjų nusiraminti galima tik vienu argumentu – iš esmės juk niekas nepasikeis, nes mes taip gyvenome iki šiol. Euras mums tiesiog leis aiškiau pasilyginti pajamas, išlaidas, kainas su kitų šalių.

Tai, kad palyginti su kitais esame neturtingi yra ne euro įvedimo problema. Viena vertus, tai politinės ir ekonominės transformacijos neišvengiamybė, kita vertus – nesumanios, neryžtingos, kapanojimosi politikos pasekmė.

Antra baimė – neteksime valstybės simboliu jau tapusio lito, taigi tam tikra prasme ir dalies nepriklausomybės. Vis dėlto aš manau, kad įvyks visiškai priešingai – euras atneš mūsų šaliai didesnį pripažinimą. Tik įsivaizduokite – po visą pasaulį, po pačius atokiausius ir tolimiausius Žemės rutulio kraštus pasklis mūsų Vytis, nešantis žinią apie nedidelę, bet pažangią ir ambicingą Europos valstybę. 

Euras Lietuvoje pasirodys jau ketvirtadienį, taigi belieka pasirinkti, kurie argumentai – politiniai, ekonominiai ar emociniai įtikina labiausiai. Akivaizdu, kad optimizmui vietos lieka pakankamai daug.

Dar viena studija atskleidė – esame versliausi Europoje

Neseniai pasirodžiusi Baltic International Centre for Economic Policy Studies atlikta verslumo studija parodė tai, ką per įvairius Europos Parlamento rinkimų debatus iki nugriuvimo aiškinau vėsaitėms, blinkevičiūtėms ir kitiems, kuriems neva rūpi darbo vietų kūrimas: Lietuvos žmonės yra verslūs, kuria ir nori turėti savo verslą, tačiau valstybės politika verslų (ypač naujų) atžvilgiu nėra draugiška.

Ši studija parodė, kad:

1. Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių iniciatyva ir ambicijos yra didžiausios Europoje (pirmas grafikas). Pilka kreivė atskleidžia, kad Lietuvoje naujų verslų savininkų reitingas yra didžiausias Europoje.

2. Latvijos moterys yra versliausios Europoje (antras grafikas). Net 10 proc. visų šalies moterų yra aktyvios pradedant verslą. Lietuvos skaičius nėra prastas – 8 proc. Esame penkti po Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rumunijos.

3. Vis dėlto Lietuvoje yra didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų, įsitraukusių į verslo pradžią. Tai reiškia, kad apskritai šalyje gyva verslumo dvasia, tačiau vyrai yra kur kas aktyvesni pradedant verslą (beveik 18 proc.) nei moterys (8 proc.)

Verslumas

Moterys ir vyrai

Nuoroda į studiją: http://www.biceps.org/assets/docs/gem/GEM2013_2014

Valdžia skatina verslumą? Leiskit nusijuokti.

Lietuvoje tvyro(jo) verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi start-up‘ų bendruomenės, valstybė daug ES lėšų investuoja į pradedančio verslo ir eksporto konsultacijas. Faktas vilniečiams – kas antra naujai įsteigiama įmonė yra Vilniuje.

Tačiau tuo pat metu valdantieji nesugeba pakelti nosies aukščiau Excel programos lango ir nieko nenori girdėti apie mažųjų bendrijų (MB) išlaisvinimą nuo „Sodros“ mokesčių. Priešingai – priėmė ,,Sodros“ biudžetą, kuriame numatomas priverstinis MB narių apmokestinimas ,,Sodros“ įmokomis. Šioje situacijoje labiausiai apmaudu, nes:

  1. Niekas net nekalba apie esminę socialinio draudimo sistemos reformą. Esame įkalinti status quo, „Sodra“ yra pasmerkta milžiniškoms skylėms (skola bene virš 10 mlrd?), o jas užkaišioti bandoma šiaudais – pavyzdžiui, priverstinai „įsodrinant“ 5500 šiuo metu įsteigtų mažų versliukų – mažųjų bendrijų.
  2. Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad „socdemai gonna socdem“, bet liūdina trumpa opozicijos atmintis. Ekonominės krizės metais keitėsi mokestinė sistema, platesnė žmonių grupė buvo patraukta į „Sodros“ sistemą. Tuometiniai valdantieji sumaniai pasielgė sudarydami paprastesnes sąlygas pradėti verslą, nepatenkant iš karto į užburtą mokesčių ratą. Vis dėlto būtent praėjusi valdžia įstatyme užprogramavo, kad MB nuo „Sodros“ įmokų atleidžiamos laikinai. Panaši diskusija juk jau buvo kilusi praėjusį spalį! Kitaip tariant, dabar valdantys kairieji važiuoja dar TS-LKD vyriausybės paklotais bėgiais. O juk buvo galima to išvengti.
  3. Vyriausybė mėgsta girtis (ypač užsienietiškose konferencijose), kad sėkmingai kovoja su jaunimo nedarbu ir skatina verslumą, taip pat sugebėjome pakilti Pasaulio Banko “Doing Business“ reitinguose. Iš tiesų viena to priežasčių buvo būtent galimybė greitai įsteigti nedidukę įmonę, kurios teisinė forma yra mažoji bendrija. Tai štai – ministrai A. Pabedinskienė, E. Gustas ir co apie mažąsias bendrijas savo kalbose jau gali pamiršti ir nebeminėti šio pavyzdžio. O jeigu drįs – tai bus tiesiog tušti ir ciniški žodžiai, pigūs skiedalai, nes dabar egzistuojančios MB užsidarys, o naujų steigti neapsimokės.
  4. Tačiau labiausiai liūdina visiškas nesuvokimas kas yra mažoji bendrija. Tai juk verslas, kuris dažnai veikia ne nuolat, periodiškai, yra papildoma veikla jau dirbančiam žmogui ar ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui. Dažnai šis verslas dar negeneruoja didelių pinigų, tai yra – neturi iš ko susimokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, norėtų sutelktus pinigus investuoti į įmonės veiklos plėtrą. Iki šiol MB nariai mokėjo „Sodrai“ tik tada, kai pageidaudavo išsiimti tam tikrą sumą asmeniniams poreikiams. Dabar jie bus priversti kas mėnesį mokėti ,,Sodrai“, net jeigu sąskaitoje nuliai. Kitaip tariant – valstybė čia jau įlipa ne į dviejų asmenų santykius (darbuotojo-darbdavio), bet ,,pakinko“ nieko neuždirbusį smulkų verslininką į pasmerktą žlugti ,,Sodros“ vežimą. Ar čia tik liberalams aišku, kad tai nelogiška?

Išeitis buvo viena – apskritai pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia yra dabar, nenustatant jokio termino. Aklai laikytis pasiūlymo nebuvo jokio pagrindo, nes nėra aišku, kiek gi MB papildomų mokesčių atneštų „Sodrai“.

Na ir dar keletas naudingų nuorodų šia tema:

  • Mano bendražygis liberalas Markas Splinteris parašė puikų straipsnį apie mažąsias bendrijas, susipažinkite ir draugams parodykite.
  • Apie MB „įsodrinimą“ jau esu rašiusi 2013 m. spalį, kai jau buvo kilęs ,,Sodros“ įmokų šaršalas.
  • Galiausiai negaliu nepriminti mūsų Europos Parlamento rinkimams filmuoto klipo, kuris aiškiai parodo, kam iš tikrųjų rūpi norintys savarankiškai dirbti žmonės ir kas yra tikrasis smulkaus ir vidutinio verslo gynėjas.

P.S. Valdantieji teigia, kad ,,Sodros“ biudžetas bus subalansuotas 2017. Leiskit nusijuokti dar kartą.

Closed

Apie laisvę verslui

Dar vienas mano video klipas – šįkart apie didesnę laisvę verslui. Visi šneka apie naujų verslų steigimo skatinimą, bet niekas nemato kitos medalio pusės – nauji verslai jau kitą dieną miršta, nes neatlaiko sudėtingo valstybės reguliavimo.

Darbo vietų nesukurs nei A. Pabedinskienė, nei B. Vėsaitė, nei Z. Balčytis, nei D. Grybauskaitė. Darbo vietas sukurs tik verslas, o jis tai darys tik tada, kai tai apsimokės. Užuot daugiau skyrusi, valstybė turėtų mažiau reguliuoti ir atiminėti