Susitelkime ir veikime!

Pirmo turo rinkiminė kampanija atėjo į pabaigą. Kartu su draugais ir savanoriais pasibeldžiau į beveik 5 tūkst. vilniečių duris, su šimtais jų bendravau gatvėse, susitikimuose, diskusijose, baruose. Visi jie vieningai kalbėjo, kaip ,,užknisa“, kai politikai juodina vienas kitą ir vaidijasi. Jiems atrodo, kad tada nieko neįmanoma nuveikti miesto ir šalies labui.

Iš tiesų kampanijų metu yra daug konkurencijos, triukšmo, nesutarimų. Nereikia politikos mokslų magistro tam, kad suprastum, jog Lietuvos politikoje konsensuso yra nedaug. Aš manau, kad nepaisant visų skirtumų, išrinkti atstovai turi labiau telkti savo miesto žmones, jie turi pabandyti surasti sutarimą bent dėl kertinų, pačių svarbiausių dalykų.

Politikoje galima būti arba politikoje galima veikti. Įstojusi į Liberalų sąjūdį aš pasirinkau antrąjį variantą. Palaikykite mane ir Liberalai – šiandien ir rytoj jau galite savo balsą atiduoti bet kurioje savivaldybėje.

Mūsų sąrašo nr. 26. Aš Liberalų sąjūdžio sąraše Vilniuje – #6.

P.S. video stopkadras neblogas.

Reklama

Dar kartą apie verslumą: ilsėkitės ramybėje, mažosios bendrijos

Lietuvoje tvyro verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi startuolių bendruomenės, daugybė ES lėšų investuojama į pradedančio verslo ir eksporto plėtros konsultacijas. Vis dėlto Sodros biudžetą priėmusiems valdantiesiems tai nė motais. Jie nenori pakelti akių aukščiau Excel programos lango ir vedini siauro mąstymo iš esmės palaidojo mažąsias bendrijas (MB).

Iki šiol mažosios bendrijos buvo lanksčios ir patrauklios nedideliam verslui, jų nariai socialinio draudimo įmokas mokėdavo tik tada, kai nuspręsdavo išsiimti iš įmonės lėšų asmeniniams poreikiams. Priėmus 2015 m. Sodros biudžetą, visi mažųjų bendrijų nariai bus priversti mokėti socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį, negana to, apmokestinamų pinigų suma negalės būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.

2012 m. atsiradusios MB sudarė paprastesnes sąlygas verslo plėtrai, nepatenkant iš karto į užburtą socialinio draudimo įmokų ratą. Tokie mikroversliukai dažniausiai negeneruoja didelių pinigų, tai yra, neturi iš ko sumokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, o sutelktus pinigus mielai investuoja į įmonės veiklos plėtrą.

Pagrindinis argumentas už MB patraukimą į Sodrą – visi turi dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad MB nariams nemokant Sodros įmokų, valstybei didėja našta išmokant įvairias kitas išmokas. Vis dėlto aš šiuose argumentuose matau daug neteisybės.

Pirma, neefektyvi, atgyvenusi ir prastai veikianti Sodros sistema bei valdančiųjų socialinių pašalpų didinimo politika „įkinko“ veikti norinčius iniciatyvius žmones tempti deficitui pasmerkto braškančio Sodros vežimo.

Antra, valstybė įsikiša ne į dviejų asmenų santykius (pvz. darbuotojo ir darbdavio), bet priverstine tvarka reikalauja, kad MB savininkas kiekvieną mėnesį asmeniniams poreikiams išsiimtų bent minimalaus darbo užmokesčio dydžio sumą, kuri yra apmokestinama Sodrai. Taigi iš esmės pradeda aiškinti žmogui, kaip elgtis su pačiu savimi.

Trečia, lanksti MB tvarka ne tik padėjo Lietuvai pakilti Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinge, bet ir realiai sprendė užimtumo (ypač jaunimo) klausimus. Tai buvo puiki galimybė ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui pradėti verslą, tai taip pat buvo gera galimybė jau dirbantiems žmonėms legaliai užsiimti papildoma veikla.

Ketvirta, palaidojus MB idėją, anksčiau aktyviai veikę žmonės nutrauks savo veiklą, iškels ją į kitą valstybę arba atsistos į pašalpų gavėjų gretas. Ir tai įvyks dabar pat – nuo sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė iš tiesų turėjo kovoti dėl mažųjų bendrijų laisvės, nes tai realus įrankis užimtumui didinti. Deja, nugalėjo įvalstybinta, aklai „planinių pajamų“ besivaikanti mąstysena, o ne iniciatyvos ir kūrybiškumo idėjos.

Po šio sprendimo savo veiklą nutrauks daugelis mažųjų bendrijų (jų iki šiol buvo įsteigta 5500), Sodros biudžetas tikrai negaus planuotų pajamų, Lietuvoje taps sunkiau pradėti verslą, nukrisme „Doing Business“ reitinge, valdantieji tarptautinėse konferencijose nebegalės girtis, kad efektyviai skatina verslumą ir užimtumą. Žinoma, girtis galės, tačiau tai bus tušti žodžiai ir apskritai – melas.

Išeitis buvo viena – visam laikui pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia buvo iki šiol, nenustatant jokio tokios tvarkos pasibaigimo termino.

Savanorystė veža!

Šiandien tarptautinė savanorių diena. Aktyviai savanorystei nevyriausybinėse organizacijose paskyriau bent 4 savo jaunystės metus (apskritai – 7). Tai buvo patys geriausi metai, nes tada įgijau drąsos, susiradau geriausius draugus, sutikau didelius autoritetus, susipažinau su šimtais įdomių žmonių Lietuvoje ir užsienyje, patekau į keisčiausias ir netikėčiausias situacijas savo gyvenime.

Savanorystė Compilation
Nuotraukos iš 2008-2011 m. veiklos Lietuvos liberaliame jaunime

Be savanorystės mano gyvenimas dabar tikrai nebūtų toks, koks yra. Ir taip yra dėl šių organizacijų:

Jeigu svarstote, ar verta savanoriauti, galiu pasakyti, kad tai yra geriausia investicija, ką galite padaryti DABAR PAT!

Visus savanorius su Jūsų diena! Be the change you wish to see in the world!

LLJ stovykla
Lietuvos liberalaus jaunimo vasaros stovkla, 2011 m., Rubikiai

gimtadienis
Lietuvos liberalaus jaunimo gimtadienis, 2011 m., Klaipėda

lijot
LiJOT projektas “BeYoung“ 2010 m., Vilnius

LLJVM2011.jpg
Lietuvos liberalaus jaunimo vasaros mokykla 2011, Bikuškio dvaras

Kas gali išgelbėti Graikiją ir įkvėpti Lietuvą?

Graikiją sukrėtusi ekonominė krizė atkreipė visos Europos dėmesį į tai, kuo ir kaip gyvena ši pietų Europos valstybė. Pasirodo, ten ne tik jūra ir saulė, Sokratas ir Aristotelis, „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“, bet ir didelės visuomenę ir valstybę krečiančios problemos. Apskritai Graikijos pavyzdys sutirština problemas, kurios daugiau ar mažiau pasireiškia visur Europoje.

Nerangus biurokratinis aparatas, reformoms besipriešinanti visuomenė, radikalių politinių jėgų iškilimas, korupcija, nuolat patarinėjantys „kaip tvarkytis“ užsieniečiai  – štai kuo šiandien gyva Graikija.

Per pastaruosius du metus Graikijoje viešėjau 4 kartus darbo ir atostogų reikalais. Graži gamta, tačiau šalis nestokoja iššūkių.
Per pastaruosius dvejus metus Graikijoje viešėjau 4 kartus darbo ir atostogų reikalais. Graži gamta, tačiau šalis nestokoja iššūkių.

Pastaraisiais metais apstu įvairių rašinių apie šios šalies problemas, tačiau mažai diskutuojama apie idėjas, iš kur šalis galėtų pasisemti jėgų atgimti. Toliau tekste pristatau tai, kas galėtų išgelbėti Graikiją ir turėtų įkvėpti Lietuvą sėkmei.

Pirmiausiai Graikijos stiprybė yra vietos bendruomenės ir jų susitelkimas. Čia žmonės labiau linkę rūpintis vieni kitais, o jaunimas linkęs labiau įsitraukti. Dažnai vietos bendruomenės (ir netgi oficialūs savivaldybių pareigūnai) nežino centrinės valdžios brėžiamų programų, jos visiškai jų nedomina ir negana to – prastai veikia.

Antra, Graikijoje iš politikų yra tikimasi gerokai per daug, o patys graikai per mažai tiki savimi, savo asmenine iniciatyva. Tai, kad žmonės gausiai renkasi į protestus, kurie ilgainiui virsta riaušėmis, jokiu būdu nereiškia, kad šalyje klesti pilietiškumas ar pilietinis dalyvavimas. Dažniausiai šiuose protestuose reikalaujama lakoniškų ir bendrų dalykų, pavyzdžiui, „geresnio gyvenimo“. Taigi politikai nėra pajėgūs išspręsti visų žmonių problemų, tai paprasčiausiai yra neįmanoma. Tačiau jie gali sukurti nuoseklius rėmus ir sąžiningas taisykles, kuriomis remiantis žmonės patys veiktų.

Politikai gali užtikrinti politikos (policy) vieningumą, nuoseklumą. Jie gali ir turi užkirsti kelią persidengiančioms, viena kitą dubliuojančios valstybės programoms, kurių šalyje gausu. Galiausiai jie tikrai gali sumažinti biurokratiją – užsiimti ne tik fasadiniais ministerijų sujungimais, bet ir realiais pokyčiais jų viduje.

Taigi politikai gali sudaryti teisingas ir sąžiningas taisykles, paskatas iniciatyvai, tačiau kiekvienas žmogus individualiai turėtų stengtis išspręsti jį supančias problemas.

Trečia, Graikijoje iš tiesų yra nemažai iniciatyvių žmonių, kurie nebijo imtis atsakomybės ir veikti. Pavyzdžiui, tai – savanoriai, nevyriausybinių organizacijų aktyvistai, verslininkai, ūkininkai. Tačiau tokių žmonių galėtų būti kur kas daugiau, jeigu centrinė biurokratija nebūtų ,,užlaužusi“ kūrybingumo ir iniciatyvos. Nesumanią šalies reguliavimo politiką išduoda daugybė sričių, šiame tekste pateikiu jaunimo nedarbo ir korupcijos pavyzdžius.

Tai, kad Graikijoje aktualus jaunimo nedarbas, tikriausiai žinoma visame pasaulyje. Šioje šalyje jis visada buvo labai didelis: 1983-2008 m. jis svyravo apie 22-25 proc., o kartais beveik dvigubai juos viršydavo. Žinoma, krizės metais nedirbančių jaunų žmonių skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, tačiau svarbu turėti omenyje tai, kad šis reiškinys Graikijoje toli gražu nėra naujiena. Mažai kas ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl Graikijoje jaunimas nedirba, pastebi, kad minimalus darbo užmokestis jaunimui nuo nedarbo išmokos skiriasi vos 20 eurų.

Jaunimo nedarbas
Jaunimo nedarbas ES 2013 m. Graikijoje darbo neranda 61.5 % jaunų žmonių

Politinės programos turi gerų ketinimų, tačiau, deja, labai dažnai jos neatitinka realybės ir stumia žmones į korupcines praktikas arba paprasčiau kalbant – skatina juos susitarti neformaliai, slepiant sandorius ir mokesčius. Remiantis „Transparency International“ 2013 m. korupcijos suvokimo indekso duomenimis, Graikija pagal korupcijos suvokimą buvo 80 pasaulyje ir pati paskutinė ES. Tai reiškia – žemiau už visas dažnai „prastesnėmis“ laikomas ES naujokes.

Taigi Graikijos politikai turi surasti drąsos reformoms, kurios išlaikytų aiškias taisykles, tačiau labiau leistų skleistis asmeninei ir bendruomeninei iniciatyvai. Tuo tarpu Graikijos žmonės iš savęs turėtų reikalauti daugiau ambicijų ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Akivaizdu, kad dalis Graikiją krečiančių problemų yra bent truputį būdingos ir Lietuvai. Vis dėlto mes neretai esame per kritiški sau, nematome savo potencialo, mums dažnai atrodo, kad yra gerai visur, kur mūsų nėra. Iš tikrųjų tai netiesa.

Lietuva yra ambicingesnė, verslesnė, išmanesnė ir geriau valdoma už daugybę pasaulio ir Europos šalių. Mes, kaip ir graikai, turėtume labiau patikėti savimi ir savo jėgomis, o mūsų politikai turėtų koncentruotis ne ties ribojimais, draudimais ir varžymais, bet ties sąžiningų žaidimo taisyklių nustatymu, efektyvia vadyba ir paskatomis iniciatyvai.

Keletas minčių ties Talinu ir Seligeriu

Dalinuosi keletu minčių, kurios sukasi galvoje, apie rytdienos B. Obamos vizitą Taline bei V. Putino susitikimą su Rusijos jaunimu.

Tai, kad rytoj B. Obama lankosi Estijoje, yra labai gerai mums visiems. Tačiau mus, lietuvius, tikriausiai vis kamuoja klausimas – kodėl būtent į Estiją. Galbūt yra ir kitokių priežasčių, bet savomis akimis aš matau tris pagrindines (gal jos ką nors įkvėps):

  • Estijos Prezidento T. H. Ilveso lyderystė ir asmeninė iniciatyva.
  • Estija viena iš nedaugelio NATO valstybių ir vienintelė iš Baltijos šalių vykdo įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP krašto gynybai.
  • Estija užsienio politikoje nesimaivė, nesielgė dviprasmiškai, neignoravo JAV Prezidento kvietimų ir neužsiėmė akcentų perdėliojimu užsienio politikoje, kai karas atrodė toliau negu toli.

Bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis rytoj Taline, o poryt Velse, NATO viršūnių susitikime.Talinas

Tačiau kol kas kviečiu pasižiūrėti į tai, kas vyko prieš keletą dienų prie Seligero ežero, Rusijoje. Čia, kaip ir kasmet, buvo organizuojama jaunimo stovykla, kurioje viešėjo Prezidentas V. Putinas ir atsakinėjo į jaunimo klausimus. Apie šitą stovyklą jau esu rašiusi anksčiau, kai veikiau Europos Taryboje.

Apačioje galite susipažinti su V. Putino ir studentų diskusijos video. Dabartinių įvykių fone mes Rusiją įsivaizduojame, kaip agresyviai nusiteikusią šalį, kuri mus laiko vienu didžiausių savo priešų. Tai kontrastuoja su linksmais ir spalvingais jaunais žmonėmis, kuriuos galima išvysti šiame video. Jie, atrodo, visai nesiskiria nuo mūsų – uždavinėja jiems rūpimus klausimus, susijusius su jų universitetais, gyvenamais miestais, jų galimybėmis įgyvendinti savo idėjas. Visiškai tradicinė stovykla, nesiskirianti nuo visų kitų, kurios vyksta Lietuvoje ir į toliau į Vakarus.

Tačiau ilgainiui pastebi, kad šie jauni žmonės ir jų svečias dalykus mato kiek iš kitokios perspektyvos. Jaunimas dėkoja V. Putinui už tai, kad ,,padeda broliams slavams Ukrainoje“, jie jo klausia, ar Kazachstane tikėtinas Ukrainos scenarijus (V. Putinas atsargiai pradėjęs ir pagyręs Kazachstano Prezidentą staiga nepastebimai užsimena, kad Kazachstanas, kaip valstybė, netgi neegzistavo – tai vėliau suerzino N. Nazarbajevą), istorijos studentai sako, kad reikia ne tik žinoti tai, kas buvo praeityje, bet ir tai, kas bus ateityje, ir V. Putinui įteikia savo parašytą būsimą Rusijos istoriją 2014-2045 (deja, nežinome, kas joje rašoma). Tiesa, šiam Rusijos jaunimui – visai, kaip ir mums, – atrodo, kad Jungtinės Tautos yra neveiksnios, jiems taip pat įdomu, ar gali taip nutikti, kad istorija veikia ciklais ir kad karas gali pasikartoti.

 Ir štai, ką V. Putinas atsako:

  • Rusija yra toli nuo didelio masto karinio konflikto (suprask, į tokį nesivels)
  • Rusija yra didžiausia branduolinė šalis (suprask, kiti nenorės su ja prasidėti)
  • Istorija gali būti cikliška, kaip ir egzistuoja ciklai ekonomikoje (suprask, kad niekas neaišku dėl ateities)

Jaunimas gausiais aplodismentais sutinka daugelį V. Putino pasisakymų (pavyzdžiui, kad rusai tokia tauta, kurios niekas negąsdina), jie linksi ir pritaria savo prezidento argumentams, merginos užduodamos klausimą giria V. Putino megztinį ir išvaizdą.

Ši diskusija yra įdomi patirtis, padėsianti geriau suprasti, kaip mąsto ir kuo gyvena mūsų kaimynai rusai. Pažiūrėkite, vienoje ausinėje originali rusų kalba, kitoje – angliškas vertimas.