Kas vyksta Lietuvoje, kai Širinskienė iš posto veja Pranckietį?

Iškrapštys Širinskienė Pranckietį iš Seimo pirmininko pareigų bet kokia kaina ir bet kokiom priemonėm. Į tai deda visą savo energiją. Ir tai stebėti yra kraupu. Seimo pirmininkas pirmus porą kadencijos metų pateisino ir gynė panašius Širinskienės ir Karbauskio metodus. O dabar visa ta mašina atsisuko prieš jį. Giljotina ryja savo vaikus.

Visi stebi šį serialą, kaip svarbiausią Lietuvoje. Tačiau kas iš tiesų pasikeis, kai Pranckietį pakeis kažkas kitas iš valdančiųjų? Tikriausiai nieko. Tuo tarpu pastarosiomis dienomis pasitaikė įvykių, kurie daug labiau keičia Lietuvos žmonių gyvenimą. Pažiūrėkime, o kas gi Lietuvoje vyksta, kol visų akys nukrypusios į tą apgailėtiną pilnaties veikiamą psichozę.

  1. Vyriausybė pristatė biudžetą, kuriame toliau mokesčiai kraunami ant vidutines pajamas gaunančių žmonių: nekilnojamo turto mokestis nuo 100.000 € palies dažniausiai tuos, kurie už paskolas įsigijo turto ir jau moka palūkanas. Stabdomas neapmokestinamo pajamų dydžio augimas. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jų poreikiams, dabar daugiau jų bus paimama mokesčiams, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas.
  2. Biudžete nepajudinama išlieka neliečiamųjų kasta: stambieji žemvaldžiai ir stambieji ūkininkai, lengvatomis, landomis ir milijoninėmis ES subsidijomis susikrovę gerbūvį ir mažai teprisidedantys prie biudžeto. Apie dvidešimt lengvatų jų naudai išlieka biudžete. Visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
  3. Nejudinamas biudžete lieka valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. € ir daugiau nei 700 valdytojų. Būtent tokius skaičius praėjusią savaitę paskelbė Valstybės kontrolė. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų ir parduotų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. €. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Tokį įstatymo projektą registravau praėjusią savaitę – pritaikyti NT mokestį valstybės įstaigoms, ne žmonėms.
  4. Prezidentas pasiūlė sumažinti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui – visa lengvata mokesčių mokėtojams kainuoja 83 mln. €. Prezidentas iš pradžių siūlė kirpti šią lengvatą perpus. Sveikintinas žingsnis! Tačiau, žinoma, pasiūlymas iškart sulaukė pasipriešinimo, ambicija atslūgo ir dabar Prezidentūra siūlo sutaupyti 17 mln. € lengvatos. Vis tiek tai rimta suma, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jau susirūpinęs žiniasklaidoje komentuoja, kad bus labai sunku pritarti. Kur gi pritars, kai valdžioje iš tikrųjų yra visai ne valstiečiai, o stambūs žemvaldžiai ir ūkininkai, patys asmeniškai suinteresuoti lengvata.
  5. Strateginių įmonių sąrašą papildė kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės bendrovė „Problematika“ bei įmonė „Kelių priežiūra“. Ne dėl to, kad turi kritinę reikšmę nacionaliniam saugumui (kaip kitos tame sąraše esančios įmonės), bet dėl to, kad neateitų privatus savininkas.
  6. Per langą į Miškų įstatymą lipa ir nauji Seimo narių pasiūlymai atsukti ūrėdijų reformą ir išsaugoti daugiskaitą „ūrėdijos”. Tam, kad sugrįžtų seni geri laikai, kurie prie eksministro K. Navicko baigėsi. Gerai, kad Aplinkos komitetas pasiūlymams nepritarė, nors įstatymas Seimo salės nepasiekia.
  7. Ekologinė katastrofa Alytuje ir minimalus nacionalinis politinis dėmesys situacijai. Kas prisiims atsakomybę ne tik už padarinių likvidavimą, bet ir už nelaimės priežasčių išaiškinimą? Sveikatos ministras situaciją pakomentavo tik einant penktai parai – kovoti su vaikišku šampanu, žinoma, lengviau.

Čia tik keletas pastarųjų dienų įvykių, o kur įsisenėję iššūkiai – pelkė švietime, abejingumas sveikatos sistemos bėdoms ir netaikli socialinė parama skurstantiems. Ir visa tai paraštėje, nes visa valstybė yra priversta stebėti pilnaties apimtų Seimo valstiečių tarpusavio santykių aiškinimąsi.

Nenusipelnė Lietuva, kad su ja taip elgtųsi. Tai iškrapštykime juos per rinkimus iš Seimo su tokia pat energija ir užsidegimu, kaip dabar Širinskienė iš posto krapšto Pranckietį.

Aušrinė Armonaitė apie biudžetą: paims iš tų, kas neturi, atiduos ne tiems, kam reikia

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, jog Seimui pateiktame 2020 metų valstybės biudžete mokesčiai toliau kraunami ant gyventojų pečių, tačiau racionalumo lėšų perskirstyme – nematyti.

Siekdama surinkti papildomas lėšas į valstybės biudžetą, Vyriausybė nusprendė lėtinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimą. A. Armonaitės teigimu, stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius, o ypatingai tai aktualu vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

„Stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jiems,            dabar daugiau jų bus paimama į bendrą iždą, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas. “ – teigė A. Armonaitė. 

Armonaitė atkreipia dėmesį ir į švietimo srities finansavimą – Lietuva švietimui skiria apie 5 proc. nuo BVP, tačiau tai neužtikrina švietimo kokybės ir labiau primena kiaurą rėtį.

„Valstybės skiriami finansai švietimui yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau pagal Lietuvos moksleivių pasiekimus esame dugne. Mūsų skiriami pinigai švietimui su kokybe neturi nieko bendro. Moksleiviams nereikia tuščių mokyklų ir jungtinių klasių, jiems reikia gerų mokyklų ir perspektyvos. Visos švietimo sistemos finansavimas lieka kaip kiauras rėtis – kiek pilsi, tiek kris, tik nepasieks tų, kam tikrai reikia.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narė pastebėjo, jog biudžete kol kas nematyti, ir kaip bus išpildyti pažadai didinti atlyginimus medikams: „Matome jų lygio išlaikymą, bet ne augimą. Pinigų sveikatos sistemoje, kaip ir švietimo, yra, tačiau aiškios vizijos kaip juos efektyviai panaudoti vis dar neturime.“ – teigė A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, dešimčia eurų didinami vaiko pinigai nėra taikli socialinė parama, kuri mokesčių mokėtojams kitąmet iš viso kainuos 499 mln. eurų.

„Vaiko pinigus ir toliau gauna visi – ir pasiturintys, ir stokojantys tėvai. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami tik tiems, kuriems jie tikrai reikalingi – gausioms ir nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiandien Seime taip pat bus svarstomas A. Armonaitės siūlymas apmokestinti valstybinį turtą. Toks mokestis, Seimo narės teigimu, paskatintų valstybės ir savivaldybių įstaigas atsisakyti joms nereikalingo turto.

„Kol kas biudžete neliečiamas valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Kiekvienas jaunas žmogus gali padėti sergančiam kraujo vėžiu

Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių, šimtui iš jų prireikia kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais kovojant su šia nuožmia, bet įveikiama liga.

Pirma, vis dar su užsienio valstybėmis palyginti negausus negiminingų kaulų  čiulpų donorų registras, antra – sveikatos sistemos finansavimas, nekompensuojant inovatyviausių ir veiksmingiausių vaistų. Tačiau visa tai galima pakeisti.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. galimų donorų. Šie žmonės yra didvyriai, tačiau tai gerokai per mažai norint laiku surasti tinkamą donorą sergantiems pacientams.

Mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų (donoru tapti iki 56-erių). Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo ir bendruomeniškumo klausimas.

Pati į tai dėmesį atkreipiau tik šią vasarą, kai įsirašiau į registrą. Tai padaryti galima labai nesunkiai – šiais laikais nereikia net duoti kraujo, tiesiog atvykus į Santaros klinikas Vilniuje (ar kitas klinikas Lietuvoje) suteikti savo žando ląstelių mėginį. Iš 500 donorų, tinkamas pasitaiko 1, taigi tikimybė tapti donoru nėra labai didelė. Vis dėlto pasiryžus donorystei – laikini nepatogumai yra nesunkiai įveikiami, kai žinai, kad gali padėti kitam žmogui išgyventi.

Mūsų negiminingų kaulų čiulpų donorų registras yra kur kas mažesnis nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Ką jau kalbėti apie kai kurias nedideles, bet išties gausius registrus turinčias šalis – Kiprą, Portugaliją, Izraelį. Kipro 1,2 mln. gyventojų registre yra virš 166 tūkst. donorų, Portugalijos 10 mln. gyventojų – beveik 400 tūkst. donorų, Izraelio 8 mln. gyventojų – 1 milijono donorų.

Kol kas maždaug 80 proc. negiminingų donorų Lietuvos pacientams atsiranda užsienyje. Nacionalinio negiminingų kaulų  čiulpų donorų registro plėtra yra svarbi, nes greičiau radus donorą Lietuvoje, būtų taupomas svarbus laikas rengiantis transplantacijai, be to, tai leidžia  greičiau rasti genetiškai artimesnį donorą.

Medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams. Šiandien gydytojai negali paskirti veiksmingiausių vaistų, nes šie nėra kompensuojami valstybės. 

Tai susiję tiek su didesnio finansavimo poreikiu, tiek ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika bei prioritetais. Vadovaujantis pirmiausiai pacientų interesai, SAM turėtų išnaudoti visas derybų priemones siekiant mažesnės vaistų kainos, diegti inovatyvius vaistų kompensavimo metodus bei intensyviau skatinti mokslinius klinikinius tyrimus.

Aušrinė Armonaitė Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė

Ką klimato aktyvistė Greta Thunberg rastų Lietuvoje?

Pilietybe-41.jpg

Pastarąją savaitę internetuose karaliauja šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg. Ji kviečia pasaulio valstybių sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį į klimato kaitą.

Vieni Gretą dievina ir dalijasi jos pasakytomis kalbomis, kiti gi kritikuoja ir varo atgal į mokyklą. Bet abejingų Greta nepalieka.

Šiemet britų tyrimų centro „GreenMatch“ atliktas tyrimas skelbia, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra labiausiai klimato kaitos paliestos Europos valstybės. Besikeičianti temperatūra ir didėjantis kritulių kiekis jau šiandien ryškiai jaučiamas mūsų šalyje. Tai turės vis didesnės įtakos mūsų ekonomikai, ūkiui ir kasdienybei.

Dalijuosi 5 punktais, ką gi rastų Greta Thunberg Lietuvos valstiečių ir žaliųjų klimato politikoje:

  1. Žaliaisiais pasivadinusios partijos vadovas – didžiausios agropramonės įmonių grupės Lietuvoje, veikiančios agrocheminio aptarnavimo srityje, pardavinėjančios trąšas ir pesticidus, savininkas.
  2. Tas pats lyderis vairuoja amerikietišką Cadillac Escalade, kuris 100 km suvartoja nuo 11,1 iki 16,4 litrų degalų.
  3. Praėjusiais metais pritrūkus lėšų biudžete mokytojams, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kultūros darbuotojams atlyginimai buvo pakelti lėšas nukirpus nuo Klimato kaitos programos.
  4. Mūsų Baltijos jūra – viena užterščiausių pasaulyje ir Lietuvos politikoje girdime 0 idėjų, kaip tą kartu su savo kaimynais aplink Baltijos jūrą keisime.
  5. Valdantieji labai susirūpinę miškų kirtimais, bet nieko nekeičia, kai dalis miškų savininkų privalo iškirsti natūraliai besiplečiantį mišką, kad negautų baudos iš Nacionalinės žemės tarnybos už blogą agrarinę būklę.

Kreivų veidrodžių karalystės sąrašą galima tęsti. Ir akivaizdu, kad žalioji darbotvarkė turi atsidurti ant visų partijų lyderių stalo. Kad moksleiviams nereikėtų bėgti iš pamokų ir rėkti konferencijose ant politikų. Nors suprantu, kad tai jiems visai smagu ir tam aš šiek tiek pati tyliai simpatizuoju.

Seimas spręs, ar atsisakyti draudimo prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė šiandien Seimui teikia alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose.

Seimo narės teigimu, tai pertekliniai draudimai, kurie turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui, menkins Lietuvos patrauklumą turizmo srityje, be to, tai nespręs esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Kavinės toli gražu nėra tos vietos, kuriose alkoholio yra suvartojama daugiausiai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Girdžiu nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau matau, kaip manipuliuojama šiuo argumentu. Pirma, žmonės, kurie šiemet nuskendo pajūryje, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Antra, absoliuti dauguma nuskendusiųjų – skendo ežeruose, prie kurių nėra tokių kavinių. Trečia, nors skęstantieji dažnai būna apsvaigę, gelbėtojų teigimu, alkoholį jie vartojo ne lauko ar paplūdimio kavinėse, o tiesiog atsinešė arba atėjo apsvaigę.“ – teigė A. Armonaitė.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose. Ministrui reikėtų susirūpinti problemos esmė, o ne kosmetika“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje tokių kavinių daugiausiai – 37 paplūdimių ir lauko kavinių, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.