Apie laisvę verslui

Dar vienas mano video klipas – šįkart apie didesnę laisvę verslui. Visi šneka apie naujų verslų steigimo skatinimą, bet niekas nemato kitos medalio pusės – nauji verslai jau kitą dieną miršta, nes neatlaiko sudėtingo valstybės reguliavimo.

Darbo vietų nesukurs nei A. Pabedinskienė, nei B. Vėsaitė, nei Z. Balčytis, nei D. Grybauskaitė. Darbo vietas sukurs tik verslas, o jis tai darys tik tada, kai tai apsimokės. Užuot daugiau skyrusi, valstybė turėtų mažiau reguliuoti ir atiminėti

Reklama

Apie įvairovę

Pasirodė antrasis mano video klipas, kuriame kalbu apie įvairovę ir kaip yra svarbu ją gerbti. Valdžiai atėjo laikas nustoti kištis į žmonių asmeninius gyvenimus, o mes turime vertinti žmones pagal jų darbus ir poelgius, o ne tai, kuo jie skiriasi nuo mūsų.

Liberalų sąjūdžio numeris 1, mano numeris liberalų sąraše – 8.

Kodėl verta balsuoti už Aušrinę Armonaitę EP rinkimuose?

Ausrine su AgneJau artėjantį sekmadienį visoje Europoje įvyks rinkimai į Europos Parlamentą (EP). Kartu su kitais LR Liberalų sąjūdžio atstovais juose keliu savo kandidatūrą. Tai man pirmieji rinkimai, todėl neretai susilaukiu klausimų, kokios yra mano politinės nuostatos ir kodėl verta už mane balsuoti. Taigi nutariau sudėti savo mintis, kurios turėtų padėti Jums apsispręsti.

Savo politines pažiūras apibūdinčiau liberaliomis, vietomis libertariomis. Vertindama vieną ar kitą mūsų gyvenimo klausimą dažniausiai vadovaujuosi Rygoje gimusio filosofo Isaiah Berlino suformuluota „negatyviosios laisvės“ samprata. Nesuklyskite, „negatyvumo“ sąvoka čia neturi nieko bendro su neigiama reikšme. Negatyvioji laisvė – tai politinė laisvė, tam tikra erdvė, kur žmogus gali veikti netrukdomas kitų. Ji byloja apie didesnę laisvę individams spręsti dėl savo gyvenimo. Daugiau apie dvi laisvės sampratas galite skaityti čia. Man taip pat imponuoja F. von Hayeko, L. von Miseso mintys apie žmogiškąją veiklą.

Šiandieninę Europos Sąjungą (ES) suprantu, kaip centristinį projektą, kuris turi tiek politinės dešinės, tiek politinės kairės bruožų. Kitaip tariant, tai tam tikras negatyviosios ir pozityviosios laisvės mišinys. Taigi man, kaip liberalei, labiausiai ES rūpi tie dalykai, kurie didina asmenų politinę laisvę. Palaikau kuo mažiau apribojimų turinčią bendrą rinką ir didesnę laisvę ekonominėje veikloje. Pasisakau už įvairovę – pažiūrų, tautybių, religijų, gyvenimo būdo.

Populiaru manyti, kad Europos Parlamentas mažai ką gali. Nesiplėsiu čia apie jo realias funkcijas, tik pabrėšiu viena – EP gali nubrėžti tam tikras mūsų vystymosi gaires, vienos ar kitos politikos trajektorijas, kurlink ir kokiais principais vadovaudamiesi turėtume judėti. Manau, kad Europarlamentaro darbas yra labai svarbus, o rinkėjai savo išrinktiesiems turėtų kelti aukštus sąžinės ir etikos reikalavimus. Toliau pristatau savo požiūrį į tam tikras ES ir Lietuvos politikos sritis.

Darbo vietos ir verslas

Žinome, kad Lietuvoje ir Europoje yra aktualūs nedarbo klausimai. Šiek tiek gaila, kad politikai apie darbo vietų kūrimą kalba taip, lyg jie patys jas kurtų. Iš tikrųjų darbo vietos priklauso tik nuo verslo ir jo veiklos sąlygų. Šiandien ES skiria daugybę milijonų eurų naujų verslų steigimo skatinimui tiek Lietuvoje, tiek kitose narėse. Tačiau niekas neatkreipia dėmesio į vieną svarbų dalyką. Eurostato duomenimis, Lietuva jau eilę metų pagal naujų verslų steigimo skaičių yra viena pirmųjų ES, tačiau, deja, taip pat pirmaujame pagal mirusių verslų skaičių. Verslo išgyvenimo rodiklis Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Kitaip tariant, mūsų žmonės yra ambicingi ir veiklūs, jie nori pradėti savo verslą ir samdyti kitus žmones, tačiau jų iniciatyvos yra užgesinamos valstybės reguliavimo.

Galime skatinti naujų verslų steigimą milijonais eurų, tačiau jeigu jau kitą rytą iš dar nieko neuždirbusio verslininko reikalausime susimokėti mokesčius, o darbo jėgos apmokestinimas liks toks, kaip yra dabar, Lietuvoje niekada nesulauksime proveržio. Verslininkai su mielu noru kurs darbo vietas tik tada, kai tai daryti jiems apsimokės. Taigi užuot daugiau skyrusi, valstybė pirmiausiai turėtų mažiau atiminėti.

Žmogaus teisės ir privatumas

Neseniai LRT radijo laidoje vedėjas paklausė, ar mums, liberalams, yra svarbi šeima. Žinoma, kad taip. Kas nenori gyventi šeimoje, kurioje jaustųsi mylimas ir saugus? Daugybė šiandieninių problemų, pasireiškiančių visuomenėje kyla būtent dėl situacijos šeimoje. Man yra svarbi šeima, todėl manau, kad ji neturėtų būti įsprausta į rėmus. Valstybė turėtų leisti juridiškai įteisintą gyvenimą kurti visiems žmonėms.

Pasisakau už didesnę teisę į privatumą – ne tik internetinėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. Vienareikšmiškai manau, kad žmonės turėtų teisę nebaudžiami keistis duomenimis internete. Vienareikšmiškai pasisakau už tai, kad kitataučių bendruomenės galėtų gatves ženklinti ne tik valstybine, bet ir savo kalba – tai ne tik jų teisė į privatumą, bet ir jų teisė elgtis su savo nuosavybe taip, kaip patinka.

Kaimynystė ir Rytų partnerystė

ES kaimynystę ir Rytų partnerystę matau, kaip dideles galimybes Lietuvai. Stabiliai ir turtingai gyvenantys kaimynai garantuotų saugias rinkas mūsų verslui, taip pat galimybes pritraukti kultūriškai artimus užsieniečius kurti savo gyvenimą mūsų šalyje. Turime ne tik siekti susigrąžinti išvažiavusius savo tautiečius, bet ir kviesti kitataučius gyventi mūsų šalyje – tokia Lietuva niekada neišsivaikščios.

Kalbant apie žmogaus teises kaimyninėse šalyse, manau, kad Lietuva ir ES neturėtų likti pasyvios ir abejingos. Kaip ir neturėtume palikti gatvėje mirštančio žmogaus, taip ir tarptautinėje politikoje – turime rūpintis pagarba žmogaus teisėms ir neužsimerkti prieš akiplėšiškus nusikaltimus žmoniškumui.

Žinome, ką reiškia būti paliktiems vienui vieniems kovai miškuose. Dėl šios priežasties turime nepalikti savo kaimynų vienui vienų.

Gynyba

Liberalai ir libertarai gali nepripažinti valstybės vaidmens tam tikrose srityse, tačiau labai dažnai jie valstybę pateisina dėl gynybos ir saugumo. ES ir NATO yra mūsų saugumo garantai, tačiau savo gynyba pirmiausiai turime rūpintis patys – kiekviena šeima, bendruomenė, valstybė. Lietuva visais laikais buvo ir iki šiol yra patriotiškai nusiteikusių žmonių šalis. Dėl šios priežasties nemanau, kad mums reikalinga šauktinių kariuomenė. 2013 m. kartu su Europos Taryba atlikau Graikijos jaunimo politikos peržiūrą ir mačiau, kaip klaikiai ten veikia šauktinių kariuomenė – tai griozdiškas ir nepagrįstas projektas. Pasisakau už dabar egzistuojančios profesionalų kariuomenės stiprinimą bei galimybę burtis savanoriškai gynybai tuos, kurie tai nori padaryti savo pastangomis ir lėšomis.

***

Štai tokiomis nuostatomis vadovaudamasi kandidatuoju į Europos Parlamentą. Myliu Lietuvą ir matau, kaip mūsų žmonės daug ir sunkiai dirba, nors ir mažai apmokamuose darbuose. Manau, kad darbštumas ir ištvermė yra didelis mūsų pranašumas, o tai neišvengiamai padės mums išpildyti turtingos, sėkmingos ir laimingos Lietuvos svajonę. Darykime tai kartu su liberalais – tai laisvę ir atsakomybę mylinčių žmonių bendruomenė, kuri iš tikrųjų gerbia žmogų ir tiki jo galimybėmis.

P.S. Liberalų sąjūdžio sąrašo nr. 1. Mano numeris Liberalų sąraše – 8. Dalyvaukite Facebooke: https://www.facebook.com/events/1421098294820346/

Įspūdžiai iš ALDE Vasaros akademijos 2010

Praėjusią savaitę drauge su kolega iš Lietuvos liberalaus jaunimo Juliumi dalyvavome ALDE Vasaros akademijoje, kuri šiemet buvo skirta euro tematikai. Renginys organizuotas pasitelkiant dvi europines jaunimo sąjungas – Europos liberalų jaunimą (LYMEC), kuriam priklauso ir LLJ, bei Jaunuosius Europos demokratus (YDE). Šiais metais Briuselyje vykusioje Akademijoje viešėjo daugybė ALDE frakcijos europarlamentarų, kurie pristatė savo požiūrį į šiandien susidariusią situaciją eurozonoje; pranešimus taip pat skaitė Europos ekonomikos ir finansų komisaras Olli Rehn, LSE profesorius Iain Begg ir kiti europinės ekonomikos ekspertai.

Kadangi absoliučią daugumą pranešėjų sudarė ne akademikai ar vienoje srityje besispecializuojantys ekspertai, o politikai, spekuliatyvių kalbų ir abstrakčių pasvarstymų nebuvo išvengta. Be abejonės, atsivželgiant į susidariusią situaciją buvo daug kalbama apie Graikijos krizę, situaciją Ispanijoje ir kitose šalyse. Bene visi kalbėtojai sutiko, kad Europos valstybės per daug gerai gyveno praeityje ir per mažai svarstė apie galimas nesolidarumo ir taisyklių nesilaikymo pasekmes. Kai kurie pranešėjai visai pagrįstai minėjo, jog eurozonos žlugimas galėtų atsiliepti visos Sąjungos politiniam stabilumui ir idėjai apskritai. Įdomi pasirodė Švedijos europarlamentaro Olle Schmidt pozicija. Politikas pasirodė esąs didžiulis eurozonos šalininkas ir netgi krizės akivaizdoje, kai euras faktiškai nebeatrodo stabilumo garantas, išsakė turintis viltį, jog Švedija prisijungs prie zonos ir tai padarys kuo greičiau (na, atsižvelgiant į nuotaikas pačioje šalyje, tokios kalbos atrodo superoptimistinės).

Mūsų kaimynė (o kartais ir pačių susikurta konkurentė) Estija vieno pranešėjo buvo pavadinta the best student in a class, kas galbūt iš pirmo žvilgsnio pamalonina valstybę; vis dėlto giliau pamąsčius įsijungimas į eurozoną, šiandien krečiamą krizės, pažangiai valstybei užkrauna nemenką naštą. Pranešimuose buvo paminėta ir Lietuva, štai Airijos europarlamentarė Marian Harkin kalbėjo apie įsijungimo į eurozoną kriterijų lankstumą ir paminėjo Lietuvos pavyzdį, kai 2007m. mūsų vidutinė metinė infliacija buvo tik per plauką didesnė nei numatyta Mastrichto sutartyje.

Apskritai Vasaros akademijos formatas nebuvo varginantis, faktiškai kiekvieną dieną klausėmės pranešėjų, turėjome progą užduoti jiems klausimų, su jais padiskutuoti. Akademiją uždarė dalyvių bendra diskusija, kurioje praktiškai eilinį kartą išryškėjo dvi liberaliai mąstančių stovyklos: dešinieji ir kairieji.