Greičiau ratifikuokime prekybos susitarimą su Kanada

Kanados ir Europos Sąjungos prekybos susitarimass copyy

Praėjusių metų rudenį pradėtas laikinai taikyti Kanados ir Europos Sąjungos ekonomikos ir prekybos susitarimas iki šiol nėra ratifikuotas Lietuvoje. Priežastis formali – sutarties iki šiol nėra apsvarstęs papildomas Seimo Sveikatos reikalų komitetas. 

Projektas Seimui pateiktas dar praėjusių metų birželį, jį jau patvirtino papildomas Kaimo reikalų komitetas, pagrindinis Užsienio reikalų komitetas surengė dvejus klausymus, tačiau nepriėmė sprendimo, nes laukia Sveikatos komiteto išvados. Pastarasis jau devynis mėnesius neranda tam laiko ir klausimo niekada nebuvo įsitraukęs į darbotvarkę.

Tiesa, laiko atsirasdavo, pavyzdžiui, nutarimui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Komisijos diskusijoms skirtam dokumentui dėl globalizacijos suvaldymo. Deja, prekybos susitarimas – svarbus Lietuvos ekonomikai ir politiniam bendradarbiavimui dokumentas – nugulė komiteto stalčiuje.

Kodėl šis susitarimas yra svarbus ir reikalingas?

Pirma, dėl didesnių galimybių Lietuvos eksportui. Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą. 80 proc. iš jų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Susitarimas suteikia daugiau galimybių Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią didele perkamąja galia pasižyminčią šalį.

Ekspertų skaičiavimais Lietuvos eksportuotojai iš muitų liberalizavimo sutaupys virš 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Kanados paslaugų rinka taip pat taps atvira ir prieinama Lietuvos įmonėms, mūsų įmonės galės dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos verslui ypatingai svarbios naujos trečiųjų šalių rinkos, turint galvoje prekybos su Rusijos Federacija apribojimus.

Antra, Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams iš Kanados dėl susitarime numatyto skaidraus, aiškaus ir nuspėjamo teisinio investicijų ir jų apsaugos reglamentavimo. Investicijų skatinimo ir jų apsaugos susitarimai ar tokios nuostatos laisvosios prekybos susitarimuose yra skirti būtent investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui.

Trečia, nemažiau už aukščiau įvardintus ekonominius argumentus, svarbus yra geopolitinis argumentas. Kanada yra aktyvi Vidurio ir Rytų Europos saugumo architektūros dalyvė. NATO batalionas, vadovaujamas Kanados, saugo Baltijos jūros krantus Latvijoje, Kanados kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, kariuomenės mokymuose Ukrainoje, oro policijos misijoje Rumunijoje.

Kanada visada buvo nuosekli, svarbi ir patikima Lietuvos ir Baltijos valstybių partnerė, didelė mūsų šalies euroatlantinės integracijos advokatė. Taigi turime tęsti šiuos santykius stiprinančias iniciatyvas, neįpinant jų į biurokratines ir procedūrines pinkles.

Beje, svarbu paminėti, kad CETA susitarimas nepakeičia ES taikomų visuomenės sveikatos apsaugos, maisto saugos ar kitų vartotojų apsaugai aktualių standartų. CETA patvirtina, kad ES galiojantys standartai nebus keičiami, o tų standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į ES rinką. Susitarimas su Kanada niekaip nepaveiks ES galiojančios GMO saugumo vertinimo ir registravimo tvarkos.

Kodėl Sveikatos komitetas ,,stabdo”?

Sunku pasakyti, kokios yra tikrosios priežastys, tačiau anksčiau viešojoje erdvėje girdėjome paaiškinimus, jog komitetui reikia laiko įsigilinti į susitarimą. Tačiau jo svarstymas niekada nebuvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę!

Vėliau išgirdome paaiškinimą, kad komitetas lauks Europos Teisingumo Teismo išvados dėl Belgijos Karalystės kreipimosi. Tai, deja, skamba, kaip manipuliavimas informacija, nes Belgijos kreipimasis absoliučiai nėra susijęs su sveikatos sritimi. Belgija 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į ETT prašydama įvertinti CETA teisinį investicijų (!) ir jų apsaugos reglamentavimą.

Atsižvelgiant į Teismo praktiką, bylos nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus. Toks komiteto paaiškinimas neva reikia laukti ETT sprendimo absoliučiai nėra pagrįstas ir tik patvirtina abejones, ar šiame komitete nėra bandoma pristabdyti susitarimo ratifikavimą. Galbūt tai neturėtų per daug stebinti, nes būtent valstiečių europarlamentaras buvo aktyvus šios sutarties priešininkas Europos Parlamente.

Daugumos ES šalių parlamentai jau yra pradėję ratifikavimo procedūras. Sutartį jau ratifikavo Latvija (lygiai prieš metus), Danija, Ispanija, Kroatija, Portugalija. Šiemet tai ketina padaryti Prancūzija ir kitos ES valstybės.

Mes Lietuvoje turime daug ko pasimokyti iš Kanados, kuri pastaruoju metu vaidina vis svarbesnį vaidmenį globalioje ekonomikos ir geopolitinio saugumo architektūroje. Kanados ir ES prekybos sutartis turi ir simbolinę reikšmę laikais, kai izoliacinės uždarumo nuotaikos tampa madingos net atviriausiose pasaulio ekonomikose, turinčiose tvirtas liberalios demokratijos tradicijas.

Reklama

Suteikime perspektyvą jauniems medicinos talentams

Ketvirtadienį medikai susibūrė į vieną didžiausių pastarojo meto pilietinių akcijų „Paskutinis medikų žygis į oro uostą“. Medikų reikalavimą skirti tinkamą politinį dėmesį neatidėliojant sprendimų premjeras ir Seimo valstiečiai pasitiko su gera doze arogancijos: „politinė akcija“, „klausimai sprendžiami ne aikštėse“, „kam visa tai naudinga“. Jaunieji medikai rezidentai, ir tie, buvo apkaltinti, kad ne laiku čia klausimus kelia.


Valdantieji visus metus kalbėjo apie „socialinio dialogo svarbą“, buvo pasirašinėjami „nacionaliniai susitarimai“ su darbdaviais dėl atlyginimų didinimo privačiame sektoriuje, tačiau labai nenoriai žiūrėta į savo – viešojo sektoriaus – daržą. Į mokytojus, akademinius darbuotojus, medikus, taip pat į jaunus ir savo karjerą šiose srityse tik pradedančius žmones. Tuos, kurie pirmieji svarsto apie geresnes galimybes ir gyvenimą svetur.

Visus metus klausėmės kalbų ir išvedžiojimų apie prasigėrusią Lietuvą, apie išvažiuojančią Lietuvą, bet nieko negirdėjome apie sveikatos sistemos valdymo pokyčius. Apie tai, kaip bus sutvarkyta neefektyviai valdoma, resursus švaistanti sveikatos sistema, turinti didžiausią stacionarių lovų skaičių ES, vieną mažiausių privačios medicinos dalį ES, pasižyminti „vokeliais“, eilėmis, na, ir – žinoma – mažiausiais medikų atlyginimais.

Jaunuolis, kuris nusprendžia savo gyvenimą skirti medicinai, mokosi šešerius metus. Studijos, kaip žinome, yra sudėtingos ir reikalauja daug darbo. Po to prasideda rezidentūra – podiplominės studijos, kurios vyksta paraleliai dirbant. Šeimos gydytojo ir kai kurių kitų gydytojų rezidentūra trunka 3 metus, anesteziologų 4, chirurgijos specialistų 5, o vaikų chirurgijos – netgi 6 metus.

Pajamas gali sudaryti dvi dalys: jaunesniojo rezidento atlyginimas 390 Eur (vyresnio rezidento apie 500 Eur) ir 360 Eur stipendija, bet ją gauna ne visi, nes kai kurie patys moka už studijas. Per šiuos rezidentūros metus žmonės kuria šeimas, galvoja apie būstą, susilaukia vaikų, o taip pat dirba kitur savo miego sąskaita.

Valstybės finansinės galimybės leido rezidentų atlyginimus didinti 30 proc. dar nuo šio sausio, tam buvo didelis politinis palaikymas Seime, tačiau padidinta viso labo 10 proc. Ir tai – tik „Medikų sąjūdžio“ ir aktyvių jaunųjų medikų pastangų dėka.

Vilniaus miestas savo lėšomis šeimos gydytojams, pediatrams, terapeutams ir slaugytojams planuoja padidinti atlyginimus, nors atsakomybė ir lyderystė, žinoma, priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai. Nedideliame (palyginti su valstybės) savivaldos biudžete tam tikslui atsiras nuo 4 iki 5,7 mln. eurų. Dar tiek jauniesiems medikams tikrai gali surasti ir valstybė.

Visi suprantame, kad finansai yra riboti, pokyčiai neįvyksta per dieną ir atlyginimai akimirksniu nesusilygins su Prancūzijos, Vokietijos ar Olandijos atlyginimais. Vienintelis ir svarbiausias dalykas, kuris būtinas šiandien, tai aiški perspektyva: planas ir grafikas, kokiu būdu palaipsniui augs atlyginimai šiems darbštiems ir Lietuvai reikalingiems žmonėms.

Labai abejoju, ar jaunųjų medikų atlyginimai turi būti pakelti panaikinant jų pačių stipendijas. Tačiau neabejoju, kad ši griozdiška ir vis dar neefektyviai valdoma sveikatos sistema turi daugybę galimybių sutaupyti bei surasti resursų laipsniškam tiek jaunų medicinos talentų, tiek visų Lietuvos medikų atlyginimų augimui.

Aušrinė Armonaitė: „Svarbiausia išsaugoti liberalų politinį turinį“

Dariaus Tarasevičiaus interviu Lietuvos žiniose.

Politinę krizę išgyvenantis Liberalų sąjūdis gruodžio pradžioje vyksiančiame neeiliniame suvažiavime rinks lyderį ir partijos vadovus. Politikos užkulisiuose kaip nauja galima partijos lyderė minima Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko pavaduotoja, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja A. Armonaitė interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžia, kad liberalams šiandien svarbu išsaugoti politinį turinį, ir aiškina, kodėl LS neketina remti valdančiosios koalicijos parengto valstybės biudžeto. „Labai svarbu, kad sunkumai, kurie užklupo mūsų partiją, neužgožtų mūsų politinės veiklos – sprendimų, dėl kurių žmonės mumis tiki“, – teigė parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

Moterų laisvės mindomos Seime

– Kalbate apie liberalų politinį turinį. Ar su tuo susijusios jūsų pastarojo meto iniciatyvos – bausmių švelninimas atskiriant lengvųjų narkotikų turėjimą ir platinimą, vadinamųjų „Sodros“ lubų nustatymas, kiti projektai?

– Darome tai, kas numatyta mūsų programoje. Kalbant apie bausmes už lengvuosius narkotikus, padėtis yra labai bloga, tiesiog siaubinga. Nebegalima laukti, reikia taisyti padėtį, tai siūlėme daryti dar kovo mėnesį. Ketvirtadienį LS Seime pristatė savo darbotvarkę. Teikėme virtinę projektų. Labai kruopščiai juos rengėme, o projektą dėl pagalbinio apvaisinimo aptarėme ir su pacientais, ir su medikais. Tačiau valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neleido jo pristatyti. Mano kolegei Viktorijai Čmilytei neleido eiti į tribūną. Labai liūdna ir baisu dėl to, ką pasakė Povilas Urbšys (o juk jis yra valdančiosios partijos atstovas ir kertinė valdančiosios koalicijos figūra!): esą būtų geriau, jeigu nėščia moteris nepristatinėtų tokio projekto. Esame ant mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio slenksčio. Anuomet mūsų tėvams, tos valstybės kūrėjams, nekilo abejonių, kad moterys turi teisę balsuoti ir kandidatuoti. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio šalių, suteikusių moterims šias teises. Moterys nuo pat pirmųjų Seimų dalyvavo politikoje, tuo lenkėme daugelį Vakarų valstybių. Todėl dabar, 2017 metų pabaigoje, tokie valdančiosios partijos atstovo žodžiai skamba labai blogai, daug blogiau nei seksizmas.

Liberalų neištiks socdemų likimas

– LS rengiasi neeiliniam suvažiavimui. Kokie bus svarbiausi jo akcentai?

– Svarbiausia – susitelkti ir susitarti. Būta pamąstymų, kad galbūt reikėtų uždaryti LS, eiti su kita politine jėga, galbūt keisti pavadinimą… Taryba tarė savo žodį – dauguma mano, kad LS turi išlikti. Svarbu ir tai, kad naujasis partijos pirmininkas būtų visus telkianti figūra – juk turėjome visą atsistatydinimų grandinę.

– Tačiau tai, kas įvyko Vilniaus miesto tarybos LS frakcijoje, neveda susitelkimo link.

– Kai žmonės įkuria kitą frakciją, nematau galimybių jiems veikti partijoje. Nors matome, kad tai vyksta, pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų partijoje. Suprantu klausimo esmę, bet tai, kas įvyko Vilniaus tarybos LS frakcijoje, nėra labai reikšminga nacionaliniu požiūriu, žvelgiant į partijos artimiausio dešimtmečio perspektyvą. Labai gaila, kad taip įvyko. Deja, turėjome sustabdyti tų žmonių narystę LS.

– Tačiau žvelgiant į tai, kas skelbiama viešojoje erdvėje, atrodo, kad sostinės meras Remigijus Šimašius pralaimi. Kalbu apie sprendimus dėl valdančiosios koalicijos išardymo Vilniuje, dėl savivaldybės administracijos vadovės atleidimo.

– Merai pirmą kartą išrinkti tiesiogiai, jie turi daugiau galių. Kita vertus, opozicijoje veikiančios frakcijos (ar kartais net ir valdančiojoje koalicijoje), nėra suinteresuotos, kad merui sektųsi. Priešingai, stengiamasi išryškinti tai, kas jam nesiseka, arba kurti tokias situacijas. Tai naujas politinis žanras. Kai kuriose kitose savivaldybėse padėtis dar sudėtingesnė nei Vilniuje. Tačiau valstybės mastu to nematome. Vilniaus taryba yra po didinamuoju stiklu, daug atidžiau stebime, kas joje vyksta.

– Bet susitarimas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš esmės prieštarauja LS tapatybei.

– Kalbant apie naują Vilniaus miesto valdančiąją koaliciją, norėčiau priminti, kad daug kas yra dirbę su LLRA-KŠS: ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), ir kiti. Dėl to nei džiaugiuosi, nei esu pernelyg nusivylusi. Juk galime susitarti, kai, pavyzdžiui, mieste reikia išasfaltuoti gatvę. Tai politinis kompromisas. Tikiuosi, kad meras esminiais klausimais nenusileis, ir liberalios darbotvarkės bus laikomasi, net ir esant naujiems koalicijos partneriams.

– Nesibaiminate, kad LS suvažiavimo metu iškils visi tie niuansai, ir liberalus ištiks socialdemokratų likimas?

– Nemanau. Žinoma, LSDP yra tradicinė partija, tad visus nustebino tai, kas joje įvyko. Bet LS tokių ženklų nematyti. Pastaruoju metu nuolat renkasi LS valdyba, taryba – jaučiame, kad visi norime susitelkimo. Neprognozuoju skilimo nei partijoje, nei frakcijoje Seime. Esama žmonių, kurie LS vėliavą neša jau 20 metų, ir sunku net įsivaizduoti, kad būtų kaip nors kitaip.

Rinkimų kampanijos nepradėjo 

– Liberalų aplinkoje kalbama, kad būsite naujoji partijos pirmininkė. Ar kandidatuosite?

– Kandidatūras kelia partijos skyriai. Mano kandidatūra kol kas neiškelta, o jei bus iškelta, svarstysiu. Nuoširdžiai sakau, kad nesu sau atsakiusi į šį klausimą. Juk ir neplanavome gruodžio mėnesį rengti suvažiavimo bei organizuoti pirmininko rinkimų. Tai netikėtai spartūs procesai. Norėčiau daugiau dėmesio skirti Seimui, suteikti jo darbui daugiau turinio, t. y. teikti daugiau pasiūlymų.

– Vis dėlto viešojoje erdvėje tapote itin matoma – nuolat pristatote įvairius liberalų projektus, iniciatyvas. Natūralu, kad tai skatina tokius gandus.

– Galbūt. Tačiau svarbu ne vien atsakinėti į televizijos žurnalistų klausimus. Svarbu važiuoti per Lietuvą, organizuoti kampaniją, o aš to kol kas nedarau. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas bus kiti kandidatai. Galbūt mes susitelksime į vieną. Tokiu sunkiu metu nesinori pyktis, skaldyti partiją. Todėl svarbiausia – įsitikinti, kas šiuo metu galėtų geriausiai atstovauti LS. Taip pat reikia patirties bei išminties. Aš Seime dirbu pirmus metus ir turiu šiek tiek patirties savivaldoje.

Prieš prabylant pabūklams turi kalbėti diplomatai

– Grįžkime prie Seimo reikalų. Ar LS parems kitų metų biudžeto projektą?

– Tokį, koks dabar pristatytas, nematau galimybių remti. Nebent būtų atsižvelgta į mūsų pasiūlymus. Tačiau į juos kol kas neatsižvelgiama. Vakar pristatėme projektą dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų – atrodytų, pats metas apie tai kalbėti. Bet pranešta, kad Vyriausybė tikriausiai kitąmet teiks savo projektą. Nematau prielaidų, kaip šis biudžetas padės vidurinei klasei, žmonėms, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir kurių sumokami mokesčiai sudaro didžiąją dalį mūsų valstybės biudžeto. Gydytojai ir mokytojai sumoka labai daug mokesčių, jų pastangomis finansuojamos viešosios paslaugos. Tačiau jokių pastangų nededama jiems padėti, net priešingai – tėvams, kurie augina vaikus, naikinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Kitas dalykas, vieni dirba ir sumoka daug mokesčių, kiti – labai mažai, pavyzdžiui, ūkininkai. Ar ir jie neturėtų prisidėti prie valstybės paslaugų finansavimo, nes irgi jomis naudojasi? Žemės ūkis yra trečia ar ketvirta sritis pagal asignavimus. Aišku, tai susiję ir su ES išmokomis. Didiname krašto apsaugos sistemos finansavimą, ir tai yra labai gerai. Tačiau Užsienio reikalų ministerijai, palyginti su žemės ūkiu, finansuoti skiriami tiesiog skatikai. Man atrodo, kad krašto apsauga ir diplomatija turi žengti koja kojon, nes prieš prabylant pabūklams reikia diplomatų išminties ir kompetencijos. Planuojant biudžetus trejiems metams numatomi preliminarūs skaičiai, bet čia taip pat nematau ambicijų investuoti į kompetencijas, investuoti į tokias sritis, kad Lietuva taptų reikšmingesnė tarptautinėje arenoje.

– Taigi jūsų neįtikina premjero ir finansų ministro pažadai, kad kiti metai bus skiriami skurdui bei atskirčiai mažinti, o vėliau imsimės vidurinės klasės?

– Dabar labai populiaru kalbėti apie skurdą. Regis, kalbant apie skurdą pagrindinė problema yra ta, kad vien ieškome priežasčių, kodėl turtingi žmonės yra turtingi. Tačiau nesistengiame suprasti, kodėl neturtingi žmonės gyvena skurde, ir nesistengiame jiems padėti. Man atrodo, sustiprinę vidurinę klasę ir pasistengę, kad kuo daugiau žmonių jai priklausytų, spręstume skurdo problemą. Dabartinė skurdo mažinimo programa yra labai primityvi: bus dalijami pinigai, kartais visai ne tiems, kam reikėtų, – pavyzdžiui, vaiko pinigai.

– Ar valdančioji koalicija kreipėsi į LS dėl kokių nors įstatymo projektų paramos?

– Mums buvo sakyta, kad valdantieji galbūt tikėtųsi paramos biudžetui. Mums rūpi valstybės reikalai, tad prasmingus sprendimus remiame. Yra buvę ir paradoksalių situacijų, kai, pavyzdžiui, ministrės Seimui pateiktai švietimo reformai oponavo ją delegavusi partija, o mes palaikėme. Kitas dalykas yra bendradarbiavimo atmosfera, ji dabar apnuodyta. Seime susiduriame su valdančiųjų arogancija, ypač liberalų atžvilgiu. Suprantu, kad mūsų ir jų pažiūros radikaliai skiriasi, tačiau manau, kad turėtume elgtis kaip kolegos, o ne kaip raganų medžiotojai.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/ausrine-armonaite-svarbiausia-issaugoti-liberalu-politini-turini-/254131/
© Lietuvos žinios

A. Armonaitė paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto pranešėja

Š. m. spalio 5-10 d. vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje buvo aukštai įvertinta aktyvi Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos veikla. Delegacijos narė liberalė A. Armonaitė tapo Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja. „Mūsų kaimynystėje energetika yra neatsiejama nuo geopolitikos. Šalia Europos Sąjungos sienos auga Astravo atominė elektrinė, Baltijos jūroje planuojamas vystyti „Nord Stream 2” projektas. Turime kurti atsparią ir konkurencingą energetikos sistemą. Šias ir kitas temas planuoju NATO parlamentarams atskleisti savo pranešime”, – sako A. Armonaitė.

Parlamentarė rengs pranešimą apie energetikos saugumo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje.

2018 m. kovo 23-24 d. Lietuvoje vyks Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis.

Pasitikėkime aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių sąmoningumu

Liberalai nuotrauka.

Seimas dar vasaros pradžioje priėmė griežtą sprendimą, draudžiantį visiems asmenims iki 20-ies metų įsigyti alkoholinius gėrimus. Tai reiškia, kad toks ribojimas galios ir pilnamečiams – aštuoniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliams. Vis dėlto, tikiu, kad erdvės kompromisui dar yra: praėjusią savaitę užregistravau įstatymo projektą, kuriuo siūlau palikti galimybę aštuoniolikmečiams ir devyniolikmečiams įsigyti silpnų alkoholinių gėrimų, tai yra, alaus arba šampano.

Neabejoju, kad alkoholio kontrolės politika pirmiausiai privalo užkardyti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugelis nepilnamečių žino, kaip ir kur nelegaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Vis dėlto tai dar anaiptol nereiškia, kad Lietuvos jaunimas turi problemų su alkoholizmu.

To paties Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimas vartoja alkoholinius gėrimus bene mažiausiai Europoje. 2015-aisiais Lietuva kartu su Suomija, Norvegija, Islandija, Estija, Švedija rikiavosi vartojimo statistikos pabaigoje.

Kaip bebūtų, visi sutariame, kad pati veiksmingiausia alkoholio prevencijos priemonė jaunimui yra didesnis moksleivių užimtumas po pamokų. Būreliai ir nevyriausybinės organizacijos siūlo prasmingas veiklas tobulėjant ir mažina poreikį ieškoti pasilinksminimo alkoholio draugijoje.

Taigi, gerai, kad Seimas vieningai pritarė mano inicijuotam nutarimui ir pakvietė Vyriausybę kitų metų biudžeto projekte skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo krepšeliui. Tai reiškia, kad daugiau vaikų ir jaunimo galės lankyti popamokinius būrelius ar nevyriausybines organizacijas, pasinaudojant maždaug 15 eurų krepšeliu. Nors šiemet Vyriausybė susvyravo ir finansavimas buvo pertrauktas, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Finansų ministerija kitiems metams jau ieško reikalingų resursų.

Tačiau sugrįžkime prie draudimų pilnamečiams. Draudimas įsigyti alkoholinius gėrimus pilnamečiams iki dvidešimties, deja, prilygina juos kūdikiams, vaikams ir paaugliams, už kuriuos pagal įstatymus yra atsakingi jų tėvai. Toks įstatyme nustatytas absoliutus draudimas kelia painiavą ir, esu tikra, baigsis ne viena kuriozine situacija. Šis draudimas iš tiesų įpareigoja verslą tapti globėjais ir rūpintis, kad 18 ar 19 metų žmogus oficialaus priėmimo metu, parodos atidaryme, spektaklio ar kino premjeroje, mugėje, koncerte ar bet kuriame kitame renginyje nepaimtų į rankas alaus, vyno ar šampano taurės.

Civilinis veiksnumas asmeniui priskiriamas, kai jam sueina pilnametystė, t.y., 18 metų. Nuo šio momento asmuo tampa atsakingas už savo veiksmus, gali sudaryti santuoką, turi rinkimų teisę, gali būti šaukiamas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pats sprendžia mokytis ar ne, gali lošti azartinius lošimus, įsigyti tabako gaminių ir rūkyti, įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų šaunamuosius ginklus, įgyti teisę vairuoti, šis asmuo net gali gaminti alkoholinius gėrimus ir juos realizuoti. Tačiau pagal naują amžiaus reguliavimą negalės jų įsigyti.

Toks reguliavimas padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose.

Gali kilti klausimas, kodėl siūlau galimybę įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas yra iki 13 laipsnių. Dar priiminėjant Seime alkoholio draudimų paketą amžiaus ribojimas atrodė nelogiškiausias ir mažiausiai argumentų turintis draudimas. Tačiau balsų dauguma sprendimas buvo priimtas ir turime ieškoti kompromisų.

Šiuo metu įstatymas numato, kad būtent tokio stiprumo alkoholį galima pardavinėti ir demonstruoti parodose. Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas taip pat nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių, Švedijoje – 3,5 laipsnių.

Esu pasiruošusi kalbėtis ir įsiklausyti į kitų pasiūlymus dėl alkoholio stiprumo, jeigu tokių bus. Svarbiausia, kad Seimas parodytų jaunimui, jog pasitiki jų sąmoningumu, sveiku protu ir atsakomybe.