Pagalbinis apvaisinimas – žmonių susitarimo (ne valdžios) reikalas

Seime ir visuomenėje kilus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo sąlygų, pagaliau savo balsą išsakė ne tik atskiri politikai, bet ir mokslininkai. Liberalams paprašius, kad radikalias valstiečių siūlytas pataisas įvertintų nepriklausomi ekspertai, Seimo valdyba jau gavo atsakymus į pateiktus klausimus.

Buvau viena iš ekspertinio vertinimo iniciatorių, taigi turėjau galimybę susipažinti su išvadomis. Ir iš esmės turiu gerų žinių: profesoriai ir mokslų daktarai patvirtino, kad reikia palikti laisvę dėl geriausio ir efektyviausio pagalbinio apvaisinimo būdo susitarti pacientui ir gydytojui, neapribojant ir nepanaikinant tos laisvės įstatymais.

Nė vienas iš mokslininkų nepritarė radikaliausiam valstiečių siūlymui dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo (iki 3), kuriam, beje, po pateikimo gruodį pritarė tų pačių valstiečių suklaidintas Seimas.

Apklausus kelias mokslo įstaigas, Seimui savo išvadas pateikė Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Šiek tiek plačiau aptarsiu svarbiausias mokslininkų pastabas ir vertinimus:

Pirma: esminis pagalbinio apvaisinimo klausimas – dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ir saugojimo.

Sveikatos reikalų komitetas, kuris formulavo klausimus ekspertams, pateikė juos pakankamai uždarai, t.y., leidžiant pasirinkti tik iš 2 valstiečių siūlomų pataisų variantų. Taip kažkodėl nuošalyje buvo paliktas anksčiau Seimo priimtas šiuolaikiškas ir nevaisingoms šeimoms palankus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris įsigalios jau 2017 m. sausio 1 dieną.

Nepaisant to, VU ekspertai, pateikdami savo atsakymus į uždarą klausimo formuluotę, nepametė esmės. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai pabrėžė, kad nė vienas iš 2 valstiečių siūlomų modelių nėra tai, kas atitiktų žmonių pasirinkimą užtikrinančią teisės dvasią ir ko labiausiai reikia nevaisingoms šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų.

Kaip minėjau, nė vienas iš ekspertų (netgi R. Karbauskio idėjas viešai aktyviai rėmusi LSMU profesorė A. Valančiūtė) savo išvadose nepasisakė už tai, kad sukuriamų embrionų skaičių reikia apriboti iki 3 (ir visus juos perkelti į moters organizmą).

VU profesoriai tokį siūlymą tiesiai šviesiai pavadino Italijoje 2004-2009 m. galiojusio ydingo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kopija (!). Žinia, Italijos Konstitucinis Teismas 2009 nustatė, kad draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus yra antikonstitucinis, o šį sprendimą 2012 m. patvirtino ir Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT), pabrėžęs, kad tokie ribojimai prasilenkia su Europos Žmogaus teisių konvencija.

Įdomioji dalis: antrojo valstiečių siūlomų pataisų varianto dėl embrionų skaičiaus vertinimas. Valstiečiai šį modelį visuomenei anksčiau pristatė kaip kompromisinį, tačiau ir šis variantas, mokslininkų nuomone, turi pakankamai spragų.

Mokslininkai minėtą „kompromisinį“ pasiūlymą įvertino kaip geriau atitinkantį nevaisingų porų interesus, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad net leidus dėl embrionų skaičiaus susitarti pacientams su gydytoju, lieka keli neatsakyti klausimai. Pirma – dėl valstiečių siūlomo draudimo naikinti į moters organizmą neperkeltus embrionus (kitaip tariant, juos saugoti amžinai). VU mokslininkai išreiškė abejones dėl absoliutaus draudimo, nenumatant maksimalaus saugojimo laikotarpio. Taip pat dėl valstiečių siūlomos formuluotės, kad „embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“.

Dar viena įdomi detalė: nors VU mokslininkai savo išvadose dėl embrionų skaičiaus ir jų saugojimo/šaldymo atsakė išsamiai argumentuodami (keliais puslapiais), keturios LSMU mokslininkės nematė reikalo to padaryti. Stebina, kad net keturios LSMU profesorės į sudėtingą klausimą atsakė vienu (!) sakiniu, cituoju: „Pritariame 3.3.2 punkte išdėstytai nuostatai“ (kaip ir minėjau, ta nuostata neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, bet kartu įtvirtinamas draudimas juos naikinti).

Antra: greta pagalbinio apvaisinimo formuluočių dėl embrionų skaičiaus ir jų šaldymo, ekspertams buvo pateikti dar du klausimai. Vienas jų: dėl draudimo embrionus ir lytines ląsteles įvežti/išvežti iš Lietuvos – klausta, ar toks siūlymas „proporcingas ir atitinka nevaisingų žmonių interesus“?

VU ekspertai aiškiai pasisakė, kad embrionų įvežimo ir išvežimo ribojimas būtų neproporcingas, galimai pažeistų nevaisingų porų interesus, kaip ir ES direktyvas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Vėlgi – LSMU ekspertų pozicija šiuo klausimu suformuluota neaiškiai, argumentuojant, kad be praktikos nėra galimybių pateikti vertinimus.

Trečia: klausta, ar neanoniminė lytinių ląstelių donorystė egzistuoja kitose ES šalyse?

Į tai VU ir LSMU mokslininkai atsakė pateikdami lenteles, kuriose matoma lytinių ląstelių donorystės praktika ir teisinio reguliavimo aplinka. Bendra tendencija – ES šalių praktika skiriasi. 14-oje Europos šalių yra užtikrintas anonimiškumas, 10-yje Europos šalių reglamentuojama neanoniminė donorystė.

Išvados: jeigu valstiečiai perskaitys jiems pateiktas ekspertų išvadas ir norės į jas atsižvelgti, aišku, kad savo radikaliuosius pasiūlymus, ribojančius porų ir šeimų pasirinkimą bei kenkiančius moterų sveikatai, jie turės sudeginti (arba mažų mažiausiai padėti giliai į stalčių).

O apskritai, vertinant patį ekspertų atrankos procesą, jis pasirodė perdėtai konfidencialus. Seimo valdybai įvykdžius specialistų atranką, VU savo iniciatyva iškart paskelbė ekspertų pavardes, o LSMU ekspertų Seimo kanceliarija nenorėjo atskleisti (nors tai nebuvo konfidenciali informacija).

Seimo valdybos patvirtintos atrankos sąlygos taip pat gerokai susiaurino galimą ekspertų ratą. Pavyzdžiui, savo įžvalgas galėjo pateikti tik tie ekspertai, kurie per paskutinius trejus metus parengė ne mažiau kaip 10 išsamių analitinių sveikatos teisės ir/ar akušerijos, ginekologijos ir embrionologijos srities teisės aktų projektų vertinimų.

Nepaisant visko – liberalų inicijuotas ekspertų išvadų prašymas pasiteisino. Akivaizdu viena: pagalbinis apvaisinimas pirmiausiai yra paciento ir gydytojo reikalas, o 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis šiuolaikiškas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tai puikiai atitinka.

Narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais – kas vyksta?

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti klausimai, kas keisis nuo sausio 1 d., kai įsigalios naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuriame nebelieka neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir laikymo nedideliais kiekiais reguliavimo, kuris paliekamas Baudžiamajame kodekse (BK).

Iš tiesų istorija yra kur kas platesnė ir ilgesnė, taigi išnarpliokime ją.

  • Lietuvoje kol kas dar galioja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK), kuris sausio 1 d. netenka galios ir kurį pakeičia ANK. ATPK galiojo nuo Tarybų Lietuvos laikų.
  • Dalis ATPK nuostatų buvo dubliuojamos ir Baudžiamajame kodekse (BK). Pavyzdžiui, neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo reguliavimas.
  • Teisininkų teigimu, pagal tokį reglamentavimą, laikant ar įgyjant nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti, buvo galima pritaikyti tiek ATPK, tiek BK. Tačiau teismų praktikoje dažniausiai būdavo taip: nustačius neteisėtą vartojimą – taikydavo ATPK, o nustačius nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio laikymą ar įgijimą – taikydavo BK.
  • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie šį dvigubą reguliavimą yra pasisakęs:

„<…> sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.“

Taigi buvo galimybė atsižvelgti į platų spektrą aplinkybių ir faktorių.

  • Nuo sausio 1 dienos įsigaliojančiame ANK lieka tik vienas straipsnis ,,Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“ (nr. 77). Kitaip tariant, visas kitas reguliavimas, susijęs tiek su nedidelio, tiek su didelio kiekio neteisėtu medžiagų laikymu ar platinimu lieka tik BK.
  • Rytoj Seime turėtų būti priimtas įstatymas, kuriame numatoma, jog ATPK pažeidimai, padaryti iki sausio 1 d., ir kuriems nuo sausio 1 d. bus taikomas BK (čia būtent apie neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir platinimą), būtų sankcionuojami pagal ANK. Tai reiškia, kad tie, kurie nusižengė iki sausio 1 d., gali būti sankcionuojami administracine tvarka, nes teisė atgal negalioja – lex retro non agit.

Kas dabar realiai bus? Realiai teismų praktikoje iki šiol vis tiek buvo plačiai taikomas būtent BK ir apie tai mes jau daug kartų kalbėjome įvairiuose debatuose ir diskusijose. Tačiau remiantis Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, buvo terpė pasirinkti – taikyti ATPK ar BK, atisžvelgiant į aplinkybes. Dabar tokios terpės nebelieka, lieka tik ,,baudžiakas“. O tai iš esmės artina mus prie policinės valstybės.

Ką tie Seimo nariai sau galvoja?  Esu tikra, kad praėjusios kadencijos Seimo nariai, kurie balsavo dėl naujojo ANK,  į šias nuostatas pažiūrėjo labai formaliai. Pavyzdžiui, tai galėjo atrodyti taip: -Yra kolizija tarp ATPK ir BK. – Tikrai? Tai panakinkime ją! Ir niekas galbūt net nesusimąstė, kad ant teisėsaugos ir ant nedidelius kiekius (iki 5 g) pvz. kanapių su savimi turinčių piliečių pečių užkraunamas Baudžiamasis kodeksas.

Ką galima pakeisti? Iki sausio 1 d. pakeisti jau nieko neįmanoma, tačiau artimiausiu metu registruosiu ANK pataisą ir bandysiu parodyti kolegoms, kad dalį reguliavimo reikėtų palikti ANK. Realiausia, kad apie tai spręsime pavasario sesijoje, prasidedančioje kovo 10 d.

Kazys Grinius – liberalios demokratijos šauklys totalitarizmo aušroje

Aptardami Prezidento Kazio Griniaus politinę veiklą neretai įsiveliame į diskusiją – ar Prezidentą galima vadinti liberalu, jeigu taip – kokiu – dešiniuoju ar kairiuoju. Ir čia verta apskritai trumpai prisiminti liberalių idėjų skirtis.

Rygoje gimęs politinis filosofas Isaiah Berlinas savo darbe ,,Dvi laisvės sampratos“ išskiria dvi laisvės suvokimo kryptis. Pirmoji yra vadinama ,,negatyvia laisve“ arba ,,laisve nuo“. Laisve nuo pašalinės įtakos, perteklinio reguliavimo, valstybės kišimosi, biurokratijos ir panašiai. Tokios laisvės atstovais šiandien Lietuvoje galime laikyti dešiniuosius liberalus ir Liberalų sąjūdį.

Antroji laisvės samprata yra pozityvioji laisvė arba laisvė ,,kam“. Tai yra laisvė gauti kai kurių gėrybių. Tokia laisvė pateisina valstybės kišimąsi ir didesnį valstybės didesnį individo ekonominiame gyvenime. Tokios sampratos šalininkais galime laikyti kairiuosius liberalus ir socialliberalus.

Nepaisant šių idėjinių skirtumų, tiek vienos, tiek kitos laisvės šalininkai išpažįsta bendruosius liberalios demokratijos principus, tokius, kaip asmens, žodžio, sąžinės laisvė, žmogaus teisės, rinkos ekonomika – vieni pasisako už laisvesnę rinką, kiti už labiau reguliuojamą.

Kazys Grinius savo politinėje veikloje iš tiesų buvo liberalios demokratijos įsikūnijimas. Laike, kai siautėjo autoritarizmas ir brendo totalitarinės idėjos, vėliau išguldžiusios milijonus žmonių gyvybių, Kazys Grinius savo veikloje siekė įtvirtinti žodžio, asmens, sąžinės, spaudos laisves, žmogaus teises, stiprią savivaldą ir valdžios decentralizaciją.

Liberali demokratija Kazio Griniaus veiklos metais neturėjo progos įsitvirtinti nei Lietuvoje, nei Europoje. Priešingai – mūsų seneliai ir tėvai tapo kruviniausių totalitarizmų liudininkais ir aukomis. Tačiau XX amžiaus pabaigoje griuvus Berlyno sienai ir žlugus Blogio Imperijai liberali demokratija pradėjo skintis kelią vis daugiau pasaulio valstybių, neaplenkdama ir Lietuvos.

Politikos mokslininkas Francis Fukuyama liberalios demokratijos įsitvirtinimą pasaulyje netgi pavadino ,,istorijos pabaiga“. Jis teigė, kad liberali demokratija, pagarba žmogaus teisėms, laisvėms, rinkos ekonomika yra galutinė žmonijos valdymo ir veikimo forma.

Vis dėlto paskutinių metų įvykiai pasaulyje, radikalios dešinės ir kairės atsinaujinimas Europoje, reiškia tik viena – liberali demokratija šiandien išgyvena dar vieną didelių sunkumų periodą.

Ir Prezidento Kazio Griniaus liberalios demokratijos idėjos šiandien yra kaip oras reikalingos Lietuvai, Lietuvos partijoms ir politiniams lyderiams. Mums labai pasisekė, jog turėjome tokį Prezidentą, iš kurio galime semtis įkvėpimo savo politinei veiklai, net ir praėjus 150 metų po jo gimimo.

Kalba diskusijoje skiriant Ministrą Pirmininką

Praėjusią savaitę išgirdome kandidato į ministrus pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalbą, kurioje daug išties svarbių Lietuvai siekių. Tai ir teisingumo stiprinimas, skurdo mažinimas, demografijos problemų sprendimas.

Kai kurie kolegos pasigedo konkrečių priemonių, kaip bus siekiama šių tikslų. Aš savo ruožtu tikiuosi, kad konkrečios priemonės ateis su Vyriausybės programa, kuri ilgainiui bus pristatyta. Vis tiktai politinę kryptį, kurios pagalba bus siekiama įgyvendinti šiuos tikslus, būtų gera žinoti šiandien – ar tai bus daugiau kairioji, ar dešinioji politika. Ar ji bus grįsta uždaros ar atviros visuomenės idėjomis.

Šioje tribūnoje stoviu tam, nes noriu pasiūlyti Sauliui Skverneliui kryptį. Noriu pasiūlyti jo išsikeltus tikslus įgyvendinti pasirenkant atviros ir laisvos visuomenės idėjas.

//

Tai, kad pastaruoju metu kai kuriose valstybėse kyla lyderiai, savo retorikoje dažnai neigiantys atviros visuomenės idealus, pasisakantys už uždarą, izoliacinę politiką, jokiu būdu nereiškia, jog turėtume sekti šia nauja mada.

Priešingai, turime atsižvelgti į tokias sėkmingas valstybes, kuriose klesti politinė lyderystė, grįsta atvirumu, tolerancija, pagarba kitokiam, kuriose gyvas noras atverti pasauliui savo rinkas ir gyva ambicija savo idėjomis ir kūriniais dalintis su visu pasauliu. Tokios valstybės ir visuomenės šiandien, pavyzdžiui, yra Kanada, Danija, Suomija, jeigu norite – Estija.

  • Lietuvoje gyvena daugybė iniciatyvių ir verslių žmonių, kurie bus dėkingi, jeigu valstybė mažiau nurodinės ir daugiau pasitikės jų iniciatyva.
  • Jeigu siekdama surinkti daugiau, valstybė pirmiausiai taupys savo biurokratijos sąskaita, o ne žiūrės, kaip pasiimti iš žmogaus sąskaitos.
  • Jeigu valstybė netrukdys savarankiškai kaupti senatvei.
  • Jeigu įstatymas visus žmones ir visas poras traktuos lygiai ir vienodai.
  • Jeigu kalbėsime ne tik apie valstybinį siekį neva pasirūpinti viskuo, bet ir stiprinsime kiekvieno atsakomybę rūpintis vienas kitu, dalyvaujant bendruomenėse, savipagalbos grupėse ir NVO.

Tokiu būdu pasieksime tuos tikslus, kuriuos ponas Skvernelis mums pristatė anksčiau.

Atminkime, kad technokratinė profesionalų Vyriausybė nėra jokia vertybė savaime. Tai viso labo forma. Ji visada sąmoningai ar nesąmoningi įgyvendins idėjomis ir ideologijomis grįstą politiką.

7 darbo Seime prioritetai

Labai dažnai ,,Žinau ką renku“ platformoje ir socialiniuose tinkluose gaunu klausimą, koks bus pirmas darbas ar pirmieji darbai, kurių imčiausi Seime. Esu paskelbusi tris gan plačius prioritetus, kuriems skirčiau daug dėmesio – mažesnė biurokratija, draugiška aplinka verslui, rūpestinga bendruomenė. Tačiau tai bendros kryptys, tad apgalvojau 7 labai konkrečius darbus, kurių būtų galima imtis Seime.

Žinoma, kai kuriems klausimams įgyvendinti prireiks visų keturių metų, kai kuriuos išspręsime greičiau. Mano veikla taip pat labai priklausys nuo to, kuriame komitete dirbčiau. O Lazdynų apygardai, kuriai atstovauju, skirčiau ypatinga dėmesį. Vis dėlto šios temos yra principinės man asmeniškai svarbios temos, kurių įgyvendinimui skirčiau dėmesio bet kuriuo atveju.

1. Draugiška verslo priežiūra: mažiau perteklinių reguliavimų ir baudų – daugiau sėkmingų verslų. Lietuvoje kasmet gimsta apie 40 tūkst. naujų verslų. Politikai ir biurokratija turi netrukdyti jiems skleistis ir išgyventi. Čia ypatingai daug gali Vyriausybė ir realus pokytis įmanomas ne po vieno kokio nors sprendimo, bet nuolat skiriant dėmesį verslo priežiūros pertvarkai. Seime taip pat reikalinga lyderystė, įgyvendinant parlamentinę kontrolę bei įgyvendinant funkcijų ir institucijų konsolidavimą, kas yra ypatingai didelis iššūkis visoms valdžioms.

2. O% pelno mokesčio tarifas įmonėms, investuojančioms į plėtrą. Ne viena politinė partija turi tai savo programoje, todėl, tikėtina, pavyks priimti šį sprendimą naujoje kadencijoje. Tai verslui atrištų rankas drąsiau investuoti į naujas technologijas, darbo vietas ir sparčiau plėstis.

3. Neformalaus ugdymo krepšelio plėtra. Net ir būdami opozicijoje liberalai pasiekė, kad būtų įvestas 15 EUR per mėnesį neformalaus ugdymo krepšelis. Tai lėmė, kad šiais metais net 52% Lietuvos vaikų lanko įvairius būrelius (prieš krepšelio įvedimą 2014 m. būrelius lankė 29% vaikų). Turime suteikti galimybę daugiau vaikų pasinaudoti krepšeliu – ir ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą. Taip pasieksime, kad vaikai leistų laiką prasmingai, lavintų savo gebėjimus, augtų pilietiški, kritiški ir aktyvūs.

4. Nediskriminuojantis partnerystės įstatymas. Atėjo laikas Lietuvoje priimti civilinės partnerystės įstatymą, kuris partnerystės galimybę įteisintų ne tik mišrioms, bet ir tos pačios lyties poroms. Juk šeima visada buvo svarbiausia vertybė. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net ir priėmus civilinės partnerystės įstatymą, homofobija ir neapykanta visuomenėje neišnyks. Todėl čia yra esminis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.

5. Veiksminga patyčių ir savižudybių prevencija. Pastaraisiais metais Lietuvoje buriasi nevyriausybininkų, visuomenininkų, sprendimų priėmėjų judėjimas, ieškantis sprendimų mūsų visuomenės skaudžiausioms problemoms – patyčioms, neapykantai, savižudybėms. Pamažu matome pokyčius Kupiškyje ir Vilniuje, tačiau turime pasiekti daugiau nacionaliniu mastu.

Didelė dalis darbo šiose srityse tenka savivaldai ir Vyriausybei, tačiau Seime taip pat reikalingas dėmesys ir lyderystė. Atsakingos institucijos turi jausti politinę valią, turime joms suteikti žinias ir įrankius prevencijos įgyvendinimui bei nuolatinei stebėsenai. Turime suprasti, kad ,,gera mokykla“ – tai ne tik ta mokykla, kurioje gerai išlaikomi egzaminai. Tai mokykla, kurioje mūsų vaikai jaučiasi gerai ir gali būti savimi.

6. Medicininių kanapių legalizavimas – kad sergantys galėtų gydytis Lietuvoje. Kol kas tai tabu tema Lietuvoje, o taip būti neturėtų. Epilepsija serga 5 žmonės iš 1000, apie 90 tūkstančių žmonių serga vėžiu. Kai kurių gydymui yra reikalingos medicininės kanapės, tačiau gydytis galimybių Lietuvoje nėra, reikia rinktis valstybes, kuriose tai legalu. Turime siekti, kad kanapės medicininiais tikslais bei moksliniams tyrimams būtų įteisintos. Turime kelti diskusijas dėl kanapių kontrolės politikos apskritai.

7. Dviguba pilietybė – kad Lietuva būtų arčiau savų. Daugelis politinių partijų pripažįsta, kad atėjo laikas dvigubai pilietybei. Tai tampa dar aktualiau ,,Brexit“ kontekste – juk gyvenimus Didžiojoje Britanijoje kuria tūkstančiai mūsų žmonių. Vis dėlto dviguba pilietybė reikalinga ne tik lietuviams ir lietuvių kilmės žmonėms, gyvenantiems užsienyje, bet ir užsieniečiams, jau gyvenantiems ir kuriantiems čia, Lietuvoje.

Jeigu pavyktų pasiekti sutarimą tarp kitų kolegų per ketverius metus įmanoma priimti ne tik sprendimus, bet ir pasiekti įgyvendinimą. Kai pradėsime darbus Seime, netruks ateiti 2017-ieji. Manau, tokių prioritetų nusipelnė šio laikmečio Lietuvos žmonės :).