Aušrinė Armonaitė. Ar ši vasara buvo paskutinė, kai lankėtės lauko ir paplūdimio kavinėse?

Į pabaigą keliaujanti vasara yra paskutinė, kai galite pakelti savo mėgstamo gėrimo taurę kai kuriose lauko kavinėse ir paplūdimiuose. Jau kitais metais įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, nutolusiose nuo jos daugiau nei 40 metrų bei paplūdimiuose.

Jeigu anksčiau priimti apribojimai dėl reklamos, prekybos laiko ir net amžiaus dar galėjo rasti atramos tarptautinėje praktikoje ar Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse jau primena islamo valstybes.

Jau dabar aišku, kad tai palies smulkų ir vidutinį kavinių verslą bei pakenks Lietuvos vasaros turizmo industrijai. Viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja, kad dėl tokio draudimo gali užsidaryti apie 150 prekybos vietų. Dalis lauko kavinių savininkų informavo, jog planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Trumpai pasiteiravau keleto savivaldybių, kaip paveiks jas minėti draudimai. Palangoje tokių lauko ir paplūdimių kavinių daugiausiai – 37, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Žinoma, kad konkursinių lauko kavinių ir prekybos vietų taip pat yra Kaune, Trakuose, Druskininkuose ir kitose turizmo pamėgtose Lietuvos vietose. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, draudimas taip pat reiškia, kad nuo kitų metų nebus galima prekiauti karštu vynu kalėdiniame miestelyje Vilniaus Katedros aikštėje.

Mano požiūriu, tai neproporcingas draudimas, todėl užregistravau įstatymo projektą ir siūlau jo atsisakyti. Iš pasisakymų viešojoje erdvėje suprantu, kad premjeras S. Skvernelis yra linkęs įsiklausyti į sveiko proto balsą. Tačiau jo nepalaiko bendražygiai R. Karbauskis ir A. Veryga.

Užuot fanatiškai svaigę apie tai, kad reikia leisti draudimams įsigalioti ir veikti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai turėtų susirūpinti tiesiai po jų nosimi esančia problema.

Norintis gydytis priklausomybę žmogus Lietuvoje vis dar turi laukti ilgas eiles, čia stringa greitai prieinamas priklausomybės gydymas. Dalis žmonių tai daro privačiai, tačiau toli gražu ne visi tai gali sau leisti. O juk priklausomybe sergančių žmonių motyvacija, žinome, dažnai svyruoja. Būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami tiesiog namuose, bet ne lauko kavinėje.

A. Armonaitė siūlo atsisakyti draudimų prekiauti silpnu alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose  

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose. Minėti draudimai buvo priimti dar 2017 metais, kartu su visu alkoholio kontrolės paketu.  

„Kavinėse prisėdę žmonės toli gražu nėra didžiausi alkoholio vartotojai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Kitu atveju – ši vasara gali būti paskutinė, kai pakeliate vyno taurę ar alaus bokalą lauko kavinėje Vilniaus senamiestyje ar paplūdimio kavinėje Palangoje”, – kalbėjo A. Armonaitė. 

Seimo narės teigimu, ši perteklinė alkoholio kontrolė daro neigiamą įtaką smulkiam kavinių verslui, menkina Lietuvos patrauklumą turizmo srityje ir mažina verslo susidomėjimą skelbiamais savivaldybių lauko kavinių konkursais.

Be to, anot A. Armonaitės, griežtėjanti alkoholio kontrolė visiškai nesprendžia esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose”, – teigė A. Armonaitė.

Seimo narė nurodo, jog numatomi įsigalioti draudimai neigiamai paveiks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kurortuose veikiančias sezonines lauko kavines, kurios neturi stacionarios prekybos vietos, taip pat Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje įsikūrusias paplūdimio kavines bei kai kuriuos viešbučių restoranus.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2017 metais Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, ženkliai sumažėjo verslo susidomėjimas skelbiamais savivaldybės lauko kavinių konkursais. Skaičiuojama, jog Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai palies daugiau nei 30 Vilniaus m. lauko kavinių. Dalis jų ketina nutraukti veiklą, kita dalis – planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Taip pat dėl šių pakeitimų nuo 2020 m. sausio mėn. bus nebegalima prekiauti karštu vynu Kalėdiniame miestelyje Katedros aikštėje.

Tuo tarpu Palangoje šiais metais yra išduota 18 licencijų verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimyje ir 19 licencijų kavinėse ar laikinuose statiniuose. Klaipėdoje įstatymo pataisos palies iš viso 16 konkursinių ir paplūdimio kavinių.

Seimo narė pažymi, kad jau šiuo metu yra draudžiama paplūdimyje vartoti alkoholį ne tam skirtose vietose, dar daugiau – yra draudžiama apsvaigus maudytis, todėl būsimi draudimai yra pertekliniai.

Pasitikėkime aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių sąmoningumu

Liberalai nuotrauka.

Seimas dar vasaros pradžioje priėmė griežtą sprendimą, draudžiantį visiems asmenims iki 20-ies metų įsigyti alkoholinius gėrimus. Tai reiškia, kad toks ribojimas galios ir pilnamečiams – aštuoniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliams. Vis dėlto, tikiu, kad erdvės kompromisui dar yra: praėjusią savaitę užregistravau įstatymo projektą, kuriuo siūlau palikti galimybę aštuoniolikmečiams ir devyniolikmečiams įsigyti silpnų alkoholinių gėrimų, tai yra, alaus arba šampano.

Neabejoju, kad alkoholio kontrolės politika pirmiausiai privalo užkardyti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugelis nepilnamečių žino, kaip ir kur nelegaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Vis dėlto tai dar anaiptol nereiškia, kad Lietuvos jaunimas turi problemų su alkoholizmu.

To paties Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimas vartoja alkoholinius gėrimus bene mažiausiai Europoje. 2015-aisiais Lietuva kartu su Suomija, Norvegija, Islandija, Estija, Švedija rikiavosi vartojimo statistikos pabaigoje.

Kaip bebūtų, visi sutariame, kad pati veiksmingiausia alkoholio prevencijos priemonė jaunimui yra didesnis moksleivių užimtumas po pamokų. Būreliai ir nevyriausybinės organizacijos siūlo prasmingas veiklas tobulėjant ir mažina poreikį ieškoti pasilinksminimo alkoholio draugijoje.

Taigi, gerai, kad Seimas vieningai pritarė mano inicijuotam nutarimui ir pakvietė Vyriausybę kitų metų biudžeto projekte skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo krepšeliui. Tai reiškia, kad daugiau vaikų ir jaunimo galės lankyti popamokinius būrelius ar nevyriausybines organizacijas, pasinaudojant maždaug 15 eurų krepšeliu. Nors šiemet Vyriausybė susvyravo ir finansavimas buvo pertrauktas, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Finansų ministerija kitiems metams jau ieško reikalingų resursų.

Tačiau sugrįžkime prie draudimų pilnamečiams. Draudimas įsigyti alkoholinius gėrimus pilnamečiams iki dvidešimties, deja, prilygina juos kūdikiams, vaikams ir paaugliams, už kuriuos pagal įstatymus yra atsakingi jų tėvai. Toks įstatyme nustatytas absoliutus draudimas kelia painiavą ir, esu tikra, baigsis ne viena kuriozine situacija. Šis draudimas iš tiesų įpareigoja verslą tapti globėjais ir rūpintis, kad 18 ar 19 metų žmogus oficialaus priėmimo metu, parodos atidaryme, spektaklio ar kino premjeroje, mugėje, koncerte ar bet kuriame kitame renginyje nepaimtų į rankas alaus, vyno ar šampano taurės.

Civilinis veiksnumas asmeniui priskiriamas, kai jam sueina pilnametystė, t.y., 18 metų. Nuo šio momento asmuo tampa atsakingas už savo veiksmus, gali sudaryti santuoką, turi rinkimų teisę, gali būti šaukiamas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pats sprendžia mokytis ar ne, gali lošti azartinius lošimus, įsigyti tabako gaminių ir rūkyti, įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų šaunamuosius ginklus, įgyti teisę vairuoti, šis asmuo net gali gaminti alkoholinius gėrimus ir juos realizuoti. Tačiau pagal naują amžiaus reguliavimą negalės jų įsigyti.

Toks reguliavimas padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose.

Gali kilti klausimas, kodėl siūlau galimybę įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas yra iki 13 laipsnių. Dar priiminėjant Seime alkoholio draudimų paketą amžiaus ribojimas atrodė nelogiškiausias ir mažiausiai argumentų turintis draudimas. Tačiau balsų dauguma sprendimas buvo priimtas ir turime ieškoti kompromisų.

Šiuo metu įstatymas numato, kad būtent tokio stiprumo alkoholį galima pardavinėti ir demonstruoti parodose. Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas taip pat nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių, Švedijoje – 3,5 laipsnių.

Esu pasiruošusi kalbėtis ir įsiklausyti į kitų pasiūlymus dėl alkoholio stiprumo, jeigu tokių bus. Svarbiausia, kad Seimas parodytų jaunimui, jog pasitiki jų sąmoningumu, sveiku protu ir atsakomybe.

A. Armonaitė siūlo švelninti alkoholio draudimus dėl amžiaus

Liberalė Aušrinė Armonaitė siūlo švelninti nuo kitų metų įsigaliosiantį alkoholio kontrolės įstatymą ir Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo pilnametystės sulaukusiems asmenims suteikti teisę įsigyti silpnuosius (iki 13 laipsnių) alkoholinius gėrimus.

„Veiksminga alkoholio prevencija turi būti grįsta pirmiausiai ne draudimais, o jaunų žmonių užimtumo ir laisvalaikio skatinimu. Tuo tarpu nustatytas amžiaus ribojimas yra neproporcingas ir demonstruoja Seimo nepasitikėjimą pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais“, – sako Seimo narė.

Dar vasarą Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotus teisės akto pakeitimus, numatančius, kad jaunesni nei 20 metų asmenys negali nei įsigyti, nei vartoti, nei turėti jokių alkoholinių gėrimų. Parlamentarė įžvelgia ir daugybę kitų pavojų.

„Įsigaliosiantis amžiaus reguliavimas neabejotinai padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių jaunuolių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose“, – teigia liberalė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, priimtas alkoholio kontrolės įstatymas yra bene griežčiausias visoje Europos Sąjungoje. „Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis taip pat yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių“, – pavyzdžius vardija A Armonaitė.

Jei Seimas pritartų parlamentarės pasiūlymui, sulaukę pilnametystės jaunuoliai galėtų įsigyti silpnojo alkoholio, t.y. alaus ar šampano.