Veiklūs ir nepopuliarūs. Kas?

Šiandien mano dienos ,,vinimi“ tapo apsilankymas VU TSPMI knygos ,,Kada reformos virsta pokyčiais“ pristatyme. Tai man buvo asmeniškai įdomu, nes dar mokantis viešosios politikos analizės magistrą rengėme rašto darbus knygoje aptariamomis temomis ir, kaip pastebėjau, dalimi duomenų ir įžvalgų buvo pasinaudota, o tai #smagu, nes studentų darbas neatsigulė į stalčių, o buvo įprasmintas.

Taigi čia iš esmės nagrinėjama ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės inicijuotų reformų procesas ir sėkmė. Pridėtinę knygos vertę gali matyti daugybė veikėjų: mokslininkai turi gerą šaltinį, padėsiantį aiškinti reformas kitose šalyse, apžvalgininkai, oponentai turi gerą šaltinį, kuriame išryškinta, padarė ar nepadarė ką nors dešiniųjų Vyriausybė. Vis dėlto man įdomesnė pridėtinė vertė, kuri reikalinga praktinėje politikoje. Akivaizdu, kad šiame savo gyvenimo etape bandau derinti VU TSPMI įgytas žinias su realybe :). Štai į ką turi atkreipti dėmesį sprendimų priėmėjai, ketinantys dirbti Vyriausybėje ar kitoje vykdomoje valdžioje.

  • Aiškūs Vyriausybės prioritetai, nedidelis jų skaičius.
  • Aiškaus plano, ką daryti, turėjimas dar prieš ateinant į valdžią.
  • Nusiteikimas pasipriešinimui pirmiausiai tarp ,,savų“ – koalicijoje ar net partijoje.
  • Dialogas su opozicija. Politikoje negali statyti savęs į poziciją ,,visi klysta, išskyrus mus“.
  • Nuolatinis politinis dėmesys reformai ir lyderystė.
  • Telkiančių lyderių palaikymas. Būtų idealu, jeigu Prezidentas veiktų, kaip telkiantis lyderis reformos naudai.
  • Visuomenės grupių įtraukimas.
  • Reikia suprasti, kad rezultatyvumas gali kainuoti populiarumą.

Iš esmės tik tiek reikia, kad reformos virstų realiais pokyčiais. Labai lengva parašyti ir sunku padaryti :).

Vis galvoju, kaip šioje knygoje atrodytų dabartinė Vyriausybė. Peršasi pora minčių:

  1. Susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė kadencijos pradžioje deklaravo per daug prioritetų. Tiek kadencijos, tiek metinių prioritetų priemonių dokumentuose atrodo, kad įsipareigota palikti ir avį gyvą, ir vilką sotų. Sunku turėtų būti atsispirti nuo tokių dokumentų praktikoje.
  2. Vyriausybė visuomenei neprisistatė kaip ambicinga reformatorė ir iš esmės (taip bent jau atrodo) nekėlė sau tikslo tokia būti. Taigi kyla klausimas, ar šiuo tyrimo pagrindu prasminga tirti į reformas neorientuotas vyriausybes. Turbūt ne. Ir kitas klausimas – galbūt būtent dėl tokio Vyriausybės ramumo premjeras yra populiariausias politikas.

Iš esmės esame amžininkai dviejų priešingų vyriausybės paveikslų: veiklios & nepopuliarios Vyriausybės vs. ramios & populiarios Vyriausybės.

Vis dar tikiuosi, kad Lietuvoje pamatysime ir kitokių variantų.

Reklama

Ar savivaldybė turėtų dalyvauti viešbučių ir vandens pramogų versle?

Pastarųjų savaičių Druskininkų vandens parko ir viešbučio ,,Aqua“ skandalo fone daugelis aptarinėjo, kokie valstybės pareigūnai čia nemokamai nakvojo, kas ten dirba, netgi kokie piešiniai ant sienų nupiešti. Vis dėlto mažai kas viešai svarsto apie tai, ar vis tik normalu, kad savivaldybė dalyvauja vandens pramogų ir viešbučių versle.

Druskininkuose gražu, bet ar #smagu?
Druskininkuose gražu, bet ar #smagu?

Dar visai nesenos ,,Vilnius veža“ ir ,,Air Lituanica“ istorijos skambėjo visoje žiniasklaidoje, valstybės institucijose ir socialiniuose tinkluose. Turėjome gerą erdvę diskusijai – kokiais verslais valstybė ir savivaldybė turėtų užsiimti? 

Paprastai valstybės (ir savivaldybių) dalyvavimas versle yra grindžiamas socialiniais, ekonominiais, strateginiais argumentais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šaltinių teigimu, labiausiai valstybės ir savivaldybės linkusios dalyvauti komunalinių paslaugų ir infrastruktūros sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, telekomunikacijų srityse. Tokiose srityse, kurios labai svarbios plačiam gyventojų ratui bei kitiems verslo sektoriams. Iš tiesų labai panašią situaciją matome ir Lietuvos valstybės valdomų įmonių portfelyje.

Vilniaus miesto savivaldybė atžvelgdama į EBPO, kurios nare Lietuva planuoja tapti, bendrovių valdymo rekomendacijas, savo įmones šiemet pradėjo grupuoti į komercines (1), komercines, vykdančias visuomeninius įsipareigojimus (2) ir nekomercines (3) įmones. Kiekvienai įmonių grupei yra keliami atitinkami tikslai.

Komercinėms (1) – verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumas;

Komercinėms, vykdančioms visuomeninius įsipareigojimus (2) – be verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, dar keliami viešųjų interesų užtikrinimo: miesto ekonominio saugumo, strateginių projektų vykdymo, kokybiškos infrastruktūros tikslai.

Nekomercinėms (3) – socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo ir nenuostolingos veiklos reikalavimai. Pastarosios grupės įmonės turėtų vykdyti tokią veiklą, kurios nesiimtų vykdyti kitos įmonės arba tokią veiklą vykdytų už didesnę kainą.

Druskininkuose veikiantis sveikatingumo ir poilsio centras ,,Aqua“ teikia ne tik vandens parko, bet ir viešbučio, ir kitokių pramogų (pavyzdžiui, boulingo) paslaugas. Neatrodo, kad tokių paslaugų Druskininkuose nesugebėtų teikti privatus verslas, o pažvelgus į nemažas paslaugų kainas, neatrodo, kad jos yra prieinamos plačiai visuomenės daliai ar dar daugiau – socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Priešingai, pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad jos dažnai yra prieinamos tik išrinktiesiems.

Valstybės ar savivaldybės dalyvavimas versle taip pat sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas. Neretai būtent valstybė ar savivaldybė skiria specialias dotacijas savo įmonėms, prisideda prie išlaikymo, infrastruktūros bei prisiima kitas rizikas. Tame pačiame sektoriuje veikiantis privatus paslaugos teikėjas sunkiai gali atsilaikyti prieš mokesčių mokėtojų pinigais remiamą valstybinį ar savivaldybinį verslą.

Tiek Druskininkuose, tiek kitose šalies vietose savivaldybės ir valstybė teisėtai dalyvauja įvairioje komercinėje veikloje. Vis dėlto vargu, ar tai yra teisinga. Aušrinė Armonaitė

Dar kartą apie verslumą: ilsėkitės ramybėje, mažosios bendrijos

Lietuvoje tvyro verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi startuolių bendruomenės, daugybė ES lėšų investuojama į pradedančio verslo ir eksporto plėtros konsultacijas. Vis dėlto Sodros biudžetą priėmusiems valdantiesiems tai nė motais. Jie nenori pakelti akių aukščiau Excel programos lango ir vedini siauro mąstymo iš esmės palaidojo mažąsias bendrijas (MB).

Iki šiol mažosios bendrijos buvo lanksčios ir patrauklios nedideliam verslui, jų nariai socialinio draudimo įmokas mokėdavo tik tada, kai nuspręsdavo išsiimti iš įmonės lėšų asmeniniams poreikiams. Priėmus 2015 m. Sodros biudžetą, visi mažųjų bendrijų nariai bus priversti mokėti socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį, negana to, apmokestinamų pinigų suma negalės būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.

2012 m. atsiradusios MB sudarė paprastesnes sąlygas verslo plėtrai, nepatenkant iš karto į užburtą socialinio draudimo įmokų ratą. Tokie mikroversliukai dažniausiai negeneruoja didelių pinigų, tai yra, neturi iš ko sumokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, o sutelktus pinigus mielai investuoja į įmonės veiklos plėtrą.

Pagrindinis argumentas už MB patraukimą į Sodrą – visi turi dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad MB nariams nemokant Sodros įmokų, valstybei didėja našta išmokant įvairias kitas išmokas. Vis dėlto aš šiuose argumentuose matau daug neteisybės.

Pirma, neefektyvi, atgyvenusi ir prastai veikianti Sodros sistema bei valdančiųjų socialinių pašalpų didinimo politika „įkinko“ veikti norinčius iniciatyvius žmones tempti deficitui pasmerkto braškančio Sodros vežimo.

Antra, valstybė įsikiša ne į dviejų asmenų santykius (pvz. darbuotojo ir darbdavio), bet priverstine tvarka reikalauja, kad MB savininkas kiekvieną mėnesį asmeniniams poreikiams išsiimtų bent minimalaus darbo užmokesčio dydžio sumą, kuri yra apmokestinama Sodrai. Taigi iš esmės pradeda aiškinti žmogui, kaip elgtis su pačiu savimi.

Trečia, lanksti MB tvarka ne tik padėjo Lietuvai pakilti Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinge, bet ir realiai sprendė užimtumo (ypač jaunimo) klausimus. Tai buvo puiki galimybė ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui pradėti verslą, tai taip pat buvo gera galimybė jau dirbantiems žmonėms legaliai užsiimti papildoma veikla.

Ketvirta, palaidojus MB idėją, anksčiau aktyviai veikę žmonės nutrauks savo veiklą, iškels ją į kitą valstybę arba atsistos į pašalpų gavėjų gretas. Ir tai įvyks dabar pat – nuo sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė iš tiesų turėjo kovoti dėl mažųjų bendrijų laisvės, nes tai realus įrankis užimtumui didinti. Deja, nugalėjo įvalstybinta, aklai „planinių pajamų“ besivaikanti mąstysena, o ne iniciatyvos ir kūrybiškumo idėjos.

Po šio sprendimo savo veiklą nutrauks daugelis mažųjų bendrijų (jų iki šiol buvo įsteigta 5500), Sodros biudžetas tikrai negaus planuotų pajamų, Lietuvoje taps sunkiau pradėti verslą, nukrisme „Doing Business“ reitinge, valdantieji tarptautinėse konferencijose nebegalės girtis, kad efektyviai skatina verslumą ir užimtumą. Žinoma, girtis galės, tačiau tai bus tušti žodžiai ir apskritai – melas.

Išeitis buvo viena – visam laikui pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia buvo iki šiol, nenustatant jokio tokios tvarkos pasibaigimo termino.

Valdžia skatina verslumą? Leiskit nusijuokti.

Lietuvoje tvyro(jo) verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi start-up‘ų bendruomenės, valstybė daug ES lėšų investuoja į pradedančio verslo ir eksporto konsultacijas. Faktas vilniečiams – kas antra naujai įsteigiama įmonė yra Vilniuje.

Tačiau tuo pat metu valdantieji nesugeba pakelti nosies aukščiau Excel programos lango ir nieko nenori girdėti apie mažųjų bendrijų (MB) išlaisvinimą nuo „Sodros“ mokesčių. Priešingai – priėmė ,,Sodros“ biudžetą, kuriame numatomas priverstinis MB narių apmokestinimas ,,Sodros“ įmokomis. Šioje situacijoje labiausiai apmaudu, nes:

  1. Niekas net nekalba apie esminę socialinio draudimo sistemos reformą. Esame įkalinti status quo, „Sodra“ yra pasmerkta milžiniškoms skylėms (skola bene virš 10 mlrd?), o jas užkaišioti bandoma šiaudais – pavyzdžiui, priverstinai „įsodrinant“ 5500 šiuo metu įsteigtų mažų versliukų – mažųjų bendrijų.
  2. Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad „socdemai gonna socdem“, bet liūdina trumpa opozicijos atmintis. Ekonominės krizės metais keitėsi mokestinė sistema, platesnė žmonių grupė buvo patraukta į „Sodros“ sistemą. Tuometiniai valdantieji sumaniai pasielgė sudarydami paprastesnes sąlygas pradėti verslą, nepatenkant iš karto į užburtą mokesčių ratą. Vis dėlto būtent praėjusi valdžia įstatyme užprogramavo, kad MB nuo „Sodros“ įmokų atleidžiamos laikinai. Panaši diskusija juk jau buvo kilusi praėjusį spalį! Kitaip tariant, dabar valdantys kairieji važiuoja dar TS-LKD vyriausybės paklotais bėgiais. O juk buvo galima to išvengti.
  3. Vyriausybė mėgsta girtis (ypač užsienietiškose konferencijose), kad sėkmingai kovoja su jaunimo nedarbu ir skatina verslumą, taip pat sugebėjome pakilti Pasaulio Banko “Doing Business“ reitinguose. Iš tiesų viena to priežasčių buvo būtent galimybė greitai įsteigti nedidukę įmonę, kurios teisinė forma yra mažoji bendrija. Tai štai – ministrai A. Pabedinskienė, E. Gustas ir co apie mažąsias bendrijas savo kalbose jau gali pamiršti ir nebeminėti šio pavyzdžio. O jeigu drįs – tai bus tiesiog tušti ir ciniški žodžiai, pigūs skiedalai, nes dabar egzistuojančios MB užsidarys, o naujų steigti neapsimokės.
  4. Tačiau labiausiai liūdina visiškas nesuvokimas kas yra mažoji bendrija. Tai juk verslas, kuris dažnai veikia ne nuolat, periodiškai, yra papildoma veikla jau dirbančiam žmogui ar ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui. Dažnai šis verslas dar negeneruoja didelių pinigų, tai yra – neturi iš ko susimokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, norėtų sutelktus pinigus investuoti į įmonės veiklos plėtrą. Iki šiol MB nariai mokėjo „Sodrai“ tik tada, kai pageidaudavo išsiimti tam tikrą sumą asmeniniams poreikiams. Dabar jie bus priversti kas mėnesį mokėti ,,Sodrai“, net jeigu sąskaitoje nuliai. Kitaip tariant – valstybė čia jau įlipa ne į dviejų asmenų santykius (darbuotojo-darbdavio), bet ,,pakinko“ nieko neuždirbusį smulkų verslininką į pasmerktą žlugti ,,Sodros“ vežimą. Ar čia tik liberalams aišku, kad tai nelogiška?

Išeitis buvo viena – apskritai pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia yra dabar, nenustatant jokio termino. Aklai laikytis pasiūlymo nebuvo jokio pagrindo, nes nėra aišku, kiek gi MB papildomų mokesčių atneštų „Sodrai“.

Na ir dar keletas naudingų nuorodų šia tema:

  • Mano bendražygis liberalas Markas Splinteris parašė puikų straipsnį apie mažąsias bendrijas, susipažinkite ir draugams parodykite.
  • Apie MB „įsodrinimą“ jau esu rašiusi 2013 m. spalį, kai jau buvo kilęs ,,Sodros“ įmokų šaršalas.
  • Galiausiai negaliu nepriminti mūsų Europos Parlamento rinkimams filmuoto klipo, kuris aiškiai parodo, kam iš tikrųjų rūpi norintys savarankiškai dirbti žmonės ir kas yra tikrasis smulkaus ir vidutinio verslo gynėjas.

P.S. Valdantieji teigia, kad ,,Sodros“ biudžetas bus subalansuotas 2017. Leiskit nusijuokti dar kartą.

Closed

Ar dar ilgai O. von Bismarkas persekios Lietuvos versliukus?

Turbūt visi pažįsta bent keletą žmonių, kurie atėjus sunkmečiui pradėjo mąstyti, kaip daugiau uždirbti, kaip būtų galima turėti įvairesnių pajamų šaltinių. Be to, valdžia verslumo skatinimą pradėjo matyti, kaip galimybę išsikapstyti iš nedarbo. Ir vis dėlto jau nuo 2014 m. sausio 1 d. tokio verslumo įsikūnijimai – mažosios bendrijos (MB) taps dar vienu šiaudeliu, „gelbėjančiu“ skęstančią Sodrą.

Išties krizės metais buvo nuveikta nemažai verslumo skatinimo srityje: pasirodė įvairios metodinės medžiagos, pradėti vykdyti konsultavimo ir mentorystės projektai, seminarai startuoliams. Atsirado nauja šauni įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, pasižyminti daug paprastesniu, aiškesniu reglamentavimu ir administravimu.

Lietuva – netgi sunkmečiu – buvo numeris 1 ES pagal pradėtų verslų skaičių. Tiesa, mūsų šalis pirmavo ES ir pagal mirštančių verslų skaičių.

Mažosiose bendrijose žmonės dirbo laisvu nuo mokslo ar kito darbo metu – kas kokiais rankdarbiais užsiimdavo, kas IT sprendimais, kas konsultacijomis. Niekam į galvą nešovė, kad gausiai išreklamuota ir išpopuliarėjusi mažoji bendrija bus apmokestinta, siekiant prisidėti prie pasenusios ir neefektyvios Sodros sistemos gelbėjimo.

Taigi 2014 m. sausio 1 d. bus ta diena, kai įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, numatanti, kad mažųjų bendrijų nariai privalomai draudžiami nuo savo poreikiams imamų sumų, kurios per mėnesį negali būti mažesnės nei minimalioji mėnesio alga. Taigi vienas MB narys kainuos bent 4.236 Lt per metus.

Čia matau du labai prastus dalykus.

Pirmas – valdžia viena ranka verslą skatina, kita – smaugia ir marina. Milijonai skiriami informavimo platformoms, seminarams, webinarams ir lankstinukams nepaskatins verslumo ir darbo vietų kūrimo, jeigu to daryti paprasčiausiai neapsimokės. Jau ir dabar Lietuvoje darbo jėga yra apmokestinama taip, kad darbo vietos kurti tiesiog neapsimoka.

Paveikslėlis

Antras – Otto von Bismarcko XIX a. principais veikianti socialinio draudimo sistema yra didelis akmuo po kaklu mums, 2013 m. gyvenantiems mokesčių mokėtojams. Valdantiesiems nepavydžiu – jiems reikia vis daugiau fantazijos, vis daugiau neįtikėtinai keistų sprendimų, norint išlaikyti šią atgyvenusią, neperspektyvią, visuomenę priešinančią sistemą.

Bismarkai, nieko asmeniško, bet Lietuva jau pribrendo naujai socialinio draudimo reformai.