A. Armonaitė. Mes galime

0216-5Lietuvos žmonės per pastaruosius tris dešimtmečius nuvertė kalnus. Mūsų senelių ir tėvų atkovota Nepriklausomybė, o su ja laisvi rinkimai, žodžio laisvė, teisės viršenybė, rinkos ekonomika bei transatlantinė integracija suteikė naują šansą Lietuvai.

Tačiau politinė valdžia suteiktu istoriniu šansu jau kurį laiką nesinaudoja. Valdžios galia asmens laisvės sąskaita tampa nevaržoma ir beribė. Lietuvos ateitis skęsta politinėse rietenose. Nuoširdus dialogas su žmonėmis iškeičiamas į tuščius ir besikartojančius lozungus. Politinės partijos orientuojasi tik į savo išlikimo klausimus.

Visų karas prieš visus, draudimai ir baudimai, susipriešinimas ir susiskaldymas pastaruoju metu Lietuvoje tapo nauja nuolatine situacija, prie kurios pripratome ir kurioje gyvename.

Tačiau Lietuva to nenusipelnė. XXI amžius yra naujų galimybių amžius Lietuvai. Tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės amžiumi.

Mes galime sukurti aplinką, kurioje žmogus atrastų savo talentus ir lavintų gebėjimus, leisiančius jam kurti, keistis ateityje ir būti savimi. Ne vien švietimo vadyba, bet ir jo turinys turi būti mūsų dėmesio centre.

Mes galime pasitelkdami nuolat tobulėjančias naujas technologijas suteikti plačią erdvę kuriantiems. Finansinės technologijos yra tik pradžia. Lietuva jau turi laimėjimų dirbtinio intelekto ir daiktų interneto srityse. Atvėrę erdvę naujų technologijų vedinai kūrybai ir kapitalui galime tapti viena konkurencingiausių pasaulio ekonomikų.

Mes galime tapti atvira visuomene, kurioje kiekvienas saugiai jausis būdamas savimi – nesvarbu, jaunas ar senjoras, žmogus su negalia, kitatautis, LGBT asmuo ar su prietarais kovojanti moteris. Lietuva yra per maža, jog būtų susiskaldžiusi ir valdoma neapykantos.

Mes turime išsaugoti laisvą Europą ir vakarietiškas liberalios demokratijos idėjas, kurioms grėsmė kyla ne tik Lietuvoje.  

Aš tikiu, kad Lietuva turi šansą pozityviai, optimistinei ir drąsiai į priekį žiūrinčiai politikai. Dėl to mes pasiryžome ir subursime nuoseklią ir nuoširdžią laisvę mylinčių žmonių politinę organizaciją, kuri atvers naują kelią laisvei.  

Lietuvos konferencijos deklaracija

ATVERKIME NAUJĄ KELIĄ LAISVEI

deklaracija

2019 m. vasario 16 d.

Lietuvos žmonės per pastaruosius tris dešimtmečius nuvertė kalnus. Mūsų senelių ir tėvų atkovota Nepriklausomybė, o su ja laisvi rinkimai, žodžio laisvė, teisės viršenybė, rinkos ekonomika bei transatlantinė integracija suteikė naują šansą mums ir Lietuvai.

Tačiau politinė valdžia suteiktu istoriniu šansu jau kurį laiką nesinaudoja.

Valdžios galia asmens laisvės sąskaita tampa nevaržoma ir beribė. Lietuvos ateitis skęsta politinėse rietenose. Nuoširdus dialogas su žmonėmis iškeičiamas į tuščius ir besikartojančius lozungus. Politinės partijos orientuojasi tik į savo išlikimo klausimus.

Visų karas prieš visus, draudimai ir baudimai, susipriešinimas ir susiskaldymas pastaruoju metu Lietuvoje tapo nauja nuolatine situacija, prie kurios pripratome ir kurioje gyvename.

Tačiau Lietuva to nenusipelnė.

XXI amžius yra naujų galimybių amžius Lietuvai. Tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės amžiumi.

Mes galime!

Mes galime sukurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus atrastų savo talentus ir lavintų gebėjimus, leisiančius jam kurti, keistis ir būti savimi.

Mes galime pasitelkdami nuolat tobulėjančias naujas technologijas suteikti plačią erdvę kuriantiems bei tapti konkurencingiausia ir sparčiausiai pasaulyje augančia ekonomika.

Mes galime tapti atvira visuomene, kurioje kiekvienas gali saugiai jaustis būdamas savimi – nesvarbu, jaunas ar senjoras, neįgalusis, kitatautis, homoseksualus asmuo ar su prietarais kovojanti moteris.

Mes turime išsaugoti laisvą Europą ir vakarietiškas liberalios demokratijos idėjas.

Mes prisimename seniai pamirštą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tiesą – ,,Lietuvis yra tas, kuris myli Laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą”.

Taigi mes, laisvai ir atvirai mąstantys žmonės, tikime, kad politika yra skirta kurti, o ne griauti.

Dėl to kuriame liberalią politinę partiją, kuri taps įrankiu šiems tikslams pasiekti.

Įsipareigojame plėsti bendražygių gretas ir skirti savo jėgas mūsų bendruomenės stiprinimui.

A. Armonaitė: mažesnį Seimą būtų lengviau valdyti agrokoncernams

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad valdančiųjų iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių iki 121 yra pigi ,,valstiečių” prezidento rinkimų kampanijos dalis, ardanti parlamentarizmo pamatus ir galinti reikšti didesnį įtakos grupių įsigalėjimą Seime.  

„Esame ,,valstiečių” prezidentinės kampanijos įkaitai, kai tiesmukiškiausia populizmo forma bandoma ardyti parlamentarizmo pamatus. Valdantieji naudojasi savo galios pozicija ir valstybės lėšomis skelbia referendumą, kuris atneštų papildomų balsų jų kandidatui į prezidentus S. Skverneliui. Tai į naujas žemumas nuleidžia politinę kultūrą Lietuvoje”, – kalbėjo A. Armonaitė.

,„Sumažinus Seimo narių skaičių politinė galia atsiduria mažesnio asmenų rato rankose. Sutelkta valdžia mažesniame rate tampa absoliutesnė, taigi mažesnis Seimas reikštų mažiau klausimų, mažiau kitokios nuomonės, daugiau galimybių parlamentą paveikti interesų grupėms ar tiesiog įsigyti agrokoncernams”, – teigė A. Armonaitė.

Jos teigimu, dabartinis Seimo narių skaičius atitinka tarptautinėje praktikoje naudojamą formulę, kai parlamento narių skaičius yra apskaičiuojamas ištraukus kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus.

 „Be to, reikia nepamiršti, jog Lietuva turi ne tik gyventojus, bet ir piliečius, gyvenančius užsienyje, kurie turi teisę balsuoti. Taigi balso teisę turinčių skaičius nemažėja ir valdančiųjų argumentai yra tik priedanga populizmui”, – kalbėjo A. Armonaitė.

Nauja LRT ombudsmeno pareigybė gali tapti įrankiu politizuoti ir valdyti LRT turinį

Seimo narė Aušrinė Armonaitė kritikuoja šią savaitę ,,valstiečių“ teikiamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Jos teigimu, už ,,depolitizavimo“ idėjos, kurią skelbia ,,valstiečiai“, iš tikrųjų slypi siauras mąstymas, painiava valdysenoje ir nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui ir turinti neaiškų teisinį statusą.

,,Pagrindinė įstatymo yda yra naujos ombudsmeno pareigybės steigimas. Užuot pasitikėjus žurnalistų etikos inspektoriumi ar Lietuvos radijo ir televizijos komisija, yra sukuriama atskira institucija, skirta vienam žiniasklaidos kanalui – LRT. Būtent ombudsmenas gali tapti įrankiu politizuoti ir valdyti LRT turinį“, – teigė A. Armonaitė.

Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį į įstatymą įrašytus siaurus reikalavimus, taikomus ombudsmeno pareigybei – pretendentas turės būti įgijęs humanitarinių arba socialinių mokslų krypties išsilavinimą ir turėti 10 metų darbo patirties pagal specialybę.

,,Laikais, kai pasaulyje vertinamas tarpdiscipliniškumas ir įvairovė, LRT valdymą ir priežiūrą norima patikėti žmonėms, kurių kompetenciją parodys tik turimas diplomas ir tai, ar jie dirba pagal specialybę“, – kalbėjo A. Armonaitė. Panašūs reikalavimai įstatymo projekte numatyti ir LRT valdybos (Valdyba) bei LRT tarybos (Taryba) nariams.

Seimo narė pažymi, kad iki šiol neaišku, ar sutaps Valdybos ir Tarybos narių kadencijos su politiniais ciklais. Tai buvo viena pagrindinių problemų Seimo atmestose LRT tyrimo išvadose.

,,R. Karbauskis kalba apie depolitizavimą, bet įstatymo projekte siūlo, kad Kultūros komitetas kviestų pirmąjį Tarybos posėdį ir organizuotų naujos Tarybos sudarymą, jeigu visa Taryba atsistatydina“, – kalbėjo politikė.

Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir A.Armonaitės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“

– Aušrine, jūs kadaise pasakėte taip: jeigu yra komanda, tai eini visada su komanda, nesvarbu, ar geri laikai, ar blogi laikai. Iš to, ką planuojate ir kaip pati nusprendėte, suprantu, kad šiek tiek išsižadate savo žodžių?

– Ne, visai neišsižadu savo žodžių. Ypač šiuo gana sunkiu laiku, kai išėjome su dalimi bendražygių iš Liberalų sąjūdžio. Tada ir supratau, kas yra mano komanda. Jeigu kalbame apie komandą, aš esu komandos žmogus. Labai sunku, kai suvoki, jog tu manai, kad esame komanda, tačiau ta komanda elgiasi labai nekomandiškai.

– Nemanote, kad su tais įvykiais liberali jėga Lietuvoje labai stipriai susikompromitavo? Nesvarbu, kokie būtų liberalai – ar A.Armonaitės, ar R.Šimašiaus, ar E.Gentvilo.

– Sutinku, kad žodis „liberalai“ yra nepelnytai sukompromituotas. Jis buvo kompromituojamas iki 2004 m., po to įvairios partijos įvairiai vadinosi, kartais net ne liberalios organizacijos naudojo tą pavadinimą, dabar mes vėl turime bėdų. Sutinku, kad sukompromituotas pavadinimas, bet idėja tikrai ne. Liberalizmas ir laisvės idėjos, klasikinio liberalizmo, socialliberalizmo idėjos patiria iššūkių visame Vakarų pasaulyje. Auga populizmas ir populistai dėl visų negandų kaltina liberalus. Sakyčiau, kad pas mus truputį kitas kontekstas, bet irgi nelabai palankus. Kita vertus, mes matome liberalių politinių jėgų sėkmę toje pačioje Olandijoje, Kanadoje, kitur. Manau, ir Lietuvoje ta sėkmė anksčiau ar vėliau pasieks liberalus.

– Kada jums pačiai buvo lūžio taškas, kai nusprendėte, kad nebegalite su šiais liberalais, reikia ką nors keisti?

– Praktiškai iki paskutinės savaitės, kai priėmiau sprendimą, nepalioviau tikėti, kad galbūt dar galiu pakeisti Liberalų sąjūdį, galbūt mes galime kitaip elgtis. Teikiau pasiūlymus, kaip turime dirbti Seime, galbūt mums reikia neflirtuoti su valstiečiais, nebalsuoti už valstiečių biudžetą, kad reikia susitarti dėl opozicijos lyderio, kad mums reikia drąsiai priimti sprendimus dėl savivaldos rinkimų, kad status quo nėra reikalingas mano partijai. Išsiskyrė nuomonės, galbūt nesulaukė palaikymo mano idėjos. Paskutinis lašas, be abejo, buvo, kai buvo pradėta ieškoti priešininkų bendražygių gretose, kai partijos pirmininkas E.Gentvilas pasakė, kad čia A.Armonaitė kartu su R.Šimašiumi išduoda partiją. Man tai buvo netikėta, nes man asmeniškai veikla partijoje užėmė labai svarbią vietą gyvenime. Aš visada buvau tas žmogus, kuris sako, kad korupcijos byla yra praeitis ir teismas turi dirbti darbą, o mes turime daryti savo darbą. Tačiau galiausiai paaiškėjo, jog tik manei, kad esi komanda, o yra visai kitaip. Mes nusprendėme su komanda auginti naują liberalų bendruomenę, telkti ją ir kol kas mums sekasi.

– Ką reiškia sekasi?

– Mes jau turime beveik 2 tūkst. žmonių, kurie socialiniuose tinkluose, paskleidus žinią, pasakė, kad jie norėtų dalyvauti naujos, nuoširdžios, nuoseklios liberalios politinės organizacijos kūrime. Planuojame paskelbti konkrečią datą, kada steigsime partiją. Tie žmonės yra įvairių profesijų atstovai – yra mokslininkų, nuo socialinių mokslų atstovų iki tiksliųjų, taip pat daug jaunimo, kultūros pasaulio žmonių. Kai parašiau pareiškimą ir išdėsčiau, kad mes rimtai mąstome apie naujos liberalios politinės organizacijos kūrimą, ir reakcija buvo labai didelė. Supratau, kad yra terpė ir poreikis turėti tokią stiprią politinę jėgą, ir mes ją užauginsime.

– Sakėte, kad E.Gentvilo pareiškimai jus nustebino, o pasakymas, kad išduodate partiją, privertė nemaloniai pasijusti. O kaip kitaip jis turėjo sakyti, kai R.Šimašius jau anksčiau laidė užuominas, jog eis atskirai nuo partijos?

– Pirmiausia komanda viską išsiaiškina viduje. Kaip ir kiekvienuose namuose, yra nesutarimų, bet jeigu santykiai sveiki, išsiaiškinama. Mes turėjome daug vidinių diskusijų dėl to, kaip dalyvauti savivaldos rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose. Ne visada dalyvavau R.Šimašiaus ir E.Gentvilo diskusijose dalyvavau, jos vyko tikrai iš anksto, be jokių viešų manifestacijų. Priešingai, Eugenijus pasirinko tuos santykius aiškintis viešai. Man pasirodė keista.

– E.Gentvilas yra ne kartą pabrėžęs, kad jumis visada labai tikėjo.

– Aš irgi juo esu tikėjusi, bet išėjo kitaip. Buvo pradėta ieškoti priešininkų bendražygių gretose. Man ir tas tikėjimas – nežinau, ar jis iš tikrųjų buvo. Jeigu tu ateini į televizijos laidą ir priskiri man žodžius, kurių niekada nesakiau, tai apie kokį tikėjimą galime kalbėti?

– Suprantu, kad jums netgi nelabai pavyko išsiaiškinti tam tikrų dalykų, nes nelabai buvo komunikuojama, o nueinama ir pasakoma viešai.

– Paskutinėmis savaitėmis būtent tai ir buvo. Klausėte, kas buvo paskutinis taškas. Tiesiog mano politinis kelias, kuris prasidėjo čia, Seime, prieš tai buvo miesto taryboje Vilniuje. Ir aš visada stengiausi savo energiją nukreipti į kūrybą, nes politika ir yra kūryba. Nors tai daug kam atrodo tarsi neigiamų asociacijų keliantis dalykas, tai yra kūryba, nes tu turi siūlyti alternatyvas, pristatyti savo požiūrį. Ypač liberaliai mąstantys politikai, palyginti su valstiečiais, turi labai alternatyvų požiūrį į tai, kaip tvarkoma valstybė. Aš atėjau kurti ir tada supratau, kad tas santykių aiškinimasis viešojoje erdvėje, ginčai, nesutarimai, muštynės atima per daug laiko, sveikatos ir energijos. Užuot atėjusi kurti, pradedu dalyvauti intrigose. Manęs tai absoliučiai netenkino, todėl priėmiau sprendimą padėti tašką, atversti naują puslapį ir telkti naują bendruomenę.

– Kaip atsikratysite politinės korupcijos bylų šešėlio? Netgi subūrus naujus liberalus, nė neabejoju, jums reikės aiškintis sutiktiems žmonėms, kur jūs tuo metu buvote, ar tikrai nežinojote.

– Ta jėga, kurią šiuo metu pradėjome telkti, nesiekia skaldyti kitų politinių organizacijų, vilioti žmonių. Kaip tik Lietuvos politikoje buvo per daug konjunktūrinio partijų augimo, kai iš tų pačių žmonių radosu naujos partijos. Antras dalykas, kai 2016 m. kandidatavau į Seimą su Liberalų sąjūdžiu, jau tada prie kiekvienų durų Lazdynuose man reikėdavo apie tai kalbėti. Man užduodavo klausimus, į kuriuos atsakymo ir pati nežinojau, bet aš nesikratau tų dalykų. Jeigu žmonėms kyla klausimų, jie turi klausti. Kita vertus, aš nebuvau teisiamųjų politinėse komandose. Taip, mes buvome toje pačioje partijoje, aš 4 metus priklausiau Liberalų sąjūdžiui, nėra ko nors, ko kratyčiausi ar vengčiau.

– Matėte kokių nors ženklų, gal neatkreipėte laiku dėmesio?

– Aš negaliu pakomentuoti tų dalykų, nes nepriklausiau partijos elitui, nebuvau valdyboje. Aš negalėjau pastebėti, nes tiesiog nebuvau tuo metu labai įtakinga partijos narė. Buvau Vilniaus miesto tarybos narė.

– Eligijus Masiulis pranešė norintis kandidatuoti į Klaipėdos merus. Kaip jūs tai vertinate?

– Nežinau. Keistas sprendimas. Teismas turėtų dirbti savo darbą ir jį turėtų pabaigti, o dėl noro tęsti politinę karjerą, manau, bus labai sudėtinga. Lietuvos žmonės, matyt, ta istorija domėsis. Tas noras tęsti politinę karjerą man yra keistas ir nesuprantamas. Matyt, pirmiausia reikia susitvarkyti su reputacija, nes politikoje reputacija yra neįkainojamas dalykas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Man atrodo, reikia, kad pasibaigtų byla  ir teismas priimtų sprendimą.

– Per šį laiką susidarėte nuomonę apie E.Masiulį?

– Man, kaip ir daugeliui liberalų rinkėjų ar žmonių, kurie palaikė Liberalų sąjūdį, tai buvo vienas didesnių nusivylimų. Tai buvo lyderis, kuriuo daug kas labai tikėjo, tikėjo jo perspektyva, ir staiga viskas nutiko. Žinoma, tai buvo vienas didžiausių nusivylimų.

– E.Gentvilas sako, kad jūs svetimomis rankomis kuriate partiją.

– Negaliu komentuoti. Nors E.Gentvilas jums yra sakęs, kad manimi pasitikėjo, manau, gal ne taip ir tiki, kad galiu suburti žmones savarankiškai. Jeigu jam atrodo, kad kas nors už to stovi, gal tas tikėjimas minimalus.

– Bet jūs su tokiais norais ir ambicijomis sukėlėte bangą Liberalų sąjūdyje. Net neabejoju, kad dalis Liberalų sąjūdžio narių nori pereiti pas jus. Suprantama ir paties E.Gentvilo desperacija.

– Mūsų tikslas nėra vilioti Liberalų sąjūdžio narius. Anaiptol. Mes telkiame liberaliai mąstančius žmones, šiuo metu absoliuti jų dauguma nepriklauso jokioms politinėms partijoms. Nedarėme statistikos, bet tokių gal 99 proc., yra vienas kitas iš Liberalų sąjūdžio, kuris yra pasakęs, kad norėtų.

– Kurdami naujuosius liberalus, prisiimate atsakomybę už viską. Jeigu dar kartelį įvyktų kas nors panašaus, kaip įvyko su Liberalų sąjūdžiu ir jo lyderiais, turbūt tokiai politinei jėgai žmonių pasitikėjimą įgauti būtų labai sudėtinga.

– Taip, aš sutinku, kad pasitikėjimą įgauti, auginti yra labai sunku. Politika yra tokia: tu visada duodi pasitikėjimo kreditą už bet kurią politinę jėgą, nesvarbu, ar ji būtų liberalų, ar kita politinė jėga. Aš tiesiog tikiu, kad mums pavyks sutvirtinti pasitikėjimą.

– Esate jauna politikė, politinės patirties ne per daugiausia. Vien dėl to kai kurie žmonės gali manyti: naivi, jauna, vizionierė, ambicinga, bet po kiek laiko visi pamatome, kas nutinka.

– Ypač dabar, valstiečių žaliųjų valdančiosios daugumos laikais, yra labai aiškiai atsiskleidę, kas yra už ką ir kas prieš ką. Jeigu žmonės norės liberalios demokratijos ir Vakarams būdingų idėjų, laisvų žodžio, spaudos laisvės gerbimo, ekonominės laisvės, žmogaus teisių kaip prioriteto, jie ir balsuos už tą politinę organizaciją, kuri tam atstovaus. Jeigu žmonėms tai nebus aktualu, balsuos už kitas idėjas. Aš nematau problemos. 

– Tai, ką vardijate, yra techniniai dalykai. Yra ir emocijos, o jų labai daug. Kai mes renkamės, už ką balsuoti? Viskas per emocijas. Jums šiuo atveju neužteks pasakyti: ateikite pas mus, mes geri, nes apginsime žodžio laisvę. Jūsų situacija sudėtinga, jūs turite įrodyti, kad liberalios jėgos nėra korumpuotos.

– Taip, bet mes pasiruošę tai padaryti. Tai jau darome socialiniuose tinkluose, diskusijose, bendraudami su žmonėmis. Tai nėra techniniai dalykai, tai turinio dalykai, ties kuriais mes dirbame. Rinkėjai spręs, tik tiek galiu pasakyti. Negaliu pasakyti, koks bus jų verdiktas. Gerbsiu jį, kad ir koks jis būtų.

– Kam jums pačiai to reikia?

– Į politiką atėjau kurti, man politinė veikla yra prasminga ir aš tą pamačiau dvejus metus dirbdama Seime. Net ir kartais būdamas vienas, izoliuotas balsas, tu gali pakeisti dalykus. Man atrodo, kad šioje veikloje aš esu naudingiausia, galiu naudingiausiai atsiskleisti. Šiame gyvenimo etape esu tuo įsitikinusi.

– Esant politikoje reikia tikėti, kad gali ką nors nuveikti. Labai dažnai, atėjus į politiką, viskas apsiverčia aukštyn kojomis – pamatai, kur patekai.

– Taip, bet kai pamatai, kad gali ką nors pakeisti, tada nebegali sustoti.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/04/news/a-armonaite-paaiskino-koks-e-gentvilo-veiksmas-perpilde-kantrybes-taure-8762700/