A. Armonaitė paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto pranešėja

Š. m. spalio 5-10 d. vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje buvo aukštai įvertinta aktyvi Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos veikla. Delegacijos narė liberalė A. Armonaitė tapo Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja. „Mūsų kaimynystėje energetika yra neatsiejama nuo geopolitikos. Šalia Europos Sąjungos sienos auga Astravo atominė elektrinė, Baltijos jūroje planuojamas vystyti „Nord Stream 2” projektas. Turime kurti atsparią ir konkurencingą energetikos sistemą. Šias ir kitas temas planuoju NATO parlamentarams atskleisti savo pranešime”, – sako A. Armonaitė.

Parlamentarė rengs pranešimą apie energetikos saugumo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje.

2018 m. kovo 23-24 d. Lietuvoje vyks Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis.

Reklama

Pasitikėkime aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių sąmoningumu

Liberalai nuotrauka.

Seimas dar vasaros pradžioje priėmė griežtą sprendimą, draudžiantį visiems asmenims iki 20-ies metų įsigyti alkoholinius gėrimus. Tai reiškia, kad toks ribojimas galios ir pilnamečiams – aštuoniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliams. Vis dėlto, tikiu, kad erdvės kompromisui dar yra: praėjusią savaitę užregistravau įstatymo projektą, kuriuo siūlau palikti galimybę aštuoniolikmečiams ir devyniolikmečiams įsigyti silpnų alkoholinių gėrimų, tai yra, alaus arba šampano.

Neabejoju, kad alkoholio kontrolės politika pirmiausiai privalo užkardyti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugelis nepilnamečių žino, kaip ir kur nelegaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Vis dėlto tai dar anaiptol nereiškia, kad Lietuvos jaunimas turi problemų su alkoholizmu.

To paties Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tyrimas parodė, kad Lietuvos jaunimas vartoja alkoholinius gėrimus bene mažiausiai Europoje. 2015-aisiais Lietuva kartu su Suomija, Norvegija, Islandija, Estija, Švedija rikiavosi vartojimo statistikos pabaigoje.

Kaip bebūtų, visi sutariame, kad pati veiksmingiausia alkoholio prevencijos priemonė jaunimui yra didesnis moksleivių užimtumas po pamokų. Būreliai ir nevyriausybinės organizacijos siūlo prasmingas veiklas tobulėjant ir mažina poreikį ieškoti pasilinksminimo alkoholio draugijoje.

Taigi, gerai, kad Seimas vieningai pritarė mano inicijuotam nutarimui ir pakvietė Vyriausybę kitų metų biudžeto projekte skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo krepšeliui. Tai reiškia, kad daugiau vaikų ir jaunimo galės lankyti popamokinius būrelius ar nevyriausybines organizacijas, pasinaudojant maždaug 15 eurų krepšeliu. Nors šiemet Vyriausybė susvyravo ir finansavimas buvo pertrauktas, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Finansų ministerija kitiems metams jau ieško reikalingų resursų.

Tačiau sugrįžkime prie draudimų pilnamečiams. Draudimas įsigyti alkoholinius gėrimus pilnamečiams iki dvidešimties, deja, prilygina juos kūdikiams, vaikams ir paaugliams, už kuriuos pagal įstatymus yra atsakingi jų tėvai. Toks įstatyme nustatytas absoliutus draudimas kelia painiavą ir, esu tikra, baigsis ne viena kuriozine situacija. Šis draudimas iš tiesų įpareigoja verslą tapti globėjais ir rūpintis, kad 18 ar 19 metų žmogus oficialaus priėmimo metu, parodos atidaryme, spektaklio ar kino premjeroje, mugėje, koncerte ar bet kuriame kitame renginyje nepaimtų į rankas alaus, vyno ar šampano taurės.

Civilinis veiksnumas asmeniui priskiriamas, kai jam sueina pilnametystė, t.y., 18 metų. Nuo šio momento asmuo tampa atsakingas už savo veiksmus, gali sudaryti santuoką, turi rinkimų teisę, gali būti šaukiamas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, pats sprendžia mokytis ar ne, gali lošti azartinius lošimus, įsigyti tabako gaminių ir rūkyti, įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų šaunamuosius ginklus, įgyti teisę vairuoti, šis asmuo net gali gaminti alkoholinius gėrimus ir juos realizuoti. Tačiau pagal naują amžiaus reguliavimą negalės jų įsigyti.

Toks reguliavimas padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose.

Gali kilti klausimas, kodėl siūlau galimybę įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas yra iki 13 laipsnių. Dar priiminėjant Seime alkoholio draudimų paketą amžiaus ribojimas atrodė nelogiškiausias ir mažiausiai argumentų turintis draudimas. Tačiau balsų dauguma sprendimas buvo priimtas ir turime ieškoti kompromisų.

Šiuo metu įstatymas numato, kad būtent tokio stiprumo alkoholį galima pardavinėti ir demonstruoti parodose. Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas taip pat nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių, Švedijoje – 3,5 laipsnių.

Esu pasiruošusi kalbėtis ir įsiklausyti į kitų pasiūlymus dėl alkoholio stiprumo, jeigu tokių bus. Svarbiausia, kad Seimas parodytų jaunimui, jog pasitiki jų sąmoningumu, sveiku protu ir atsakomybe.

A. Armonaitė siūlo švelninti alkoholio draudimus dėl amžiaus

Liberalė Aušrinė Armonaitė siūlo švelninti nuo kitų metų įsigaliosiantį alkoholio kontrolės įstatymą ir Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo pilnametystės sulaukusiems asmenims suteikti teisę įsigyti silpnuosius (iki 13 laipsnių) alkoholinius gėrimus.

„Veiksminga alkoholio prevencija turi būti grįsta pirmiausiai ne draudimais, o jaunų žmonių užimtumo ir laisvalaikio skatinimu. Tuo tarpu nustatytas amžiaus ribojimas yra neproporcingas ir demonstruoja Seimo nepasitikėjimą pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais“, – sako Seimo narė.

Dar vasarą Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotus teisės akto pakeitimus, numatančius, kad jaunesni nei 20 metų asmenys negali nei įsigyti, nei vartoti, nei turėti jokių alkoholinių gėrimų. Parlamentarė įžvelgia ir daugybę kitų pavojų.

„Įsigaliosiantis amžiaus reguliavimas neabejotinai padidins nelegalius alkoholio pardavimus, paskatins aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių jaunuolių ,,alkoturizmą” į kaimynines šalis: Latviją, Lenkiją, Estiją. Daug kas jau planuoja išleistuves ir gimtadienius šių valstybių turizmo sodybose“, – teigia liberalė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, priimtas alkoholio kontrolės įstatymas yra bene griežčiausias visoje Europos Sąjungoje. „Kai kuriose Europos šalyse, kuriose alkoholis taip pat yra griežtai kontroliuojamas, amžiaus draudimas nėra bekompromisis. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje 18 metų asmenys gali įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas neviršija 22 laipsnių“, – pavyzdžius vardija A Armonaitė.

Jei Seimas pritartų parlamentarės pasiūlymui, sulaukę pilnametystės jaunuoliai galėtų įsigyti silpnojo alkoholio, t.y. alaus ar šampano.

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė liberalės Aušrinės Armonaitės iniciatyvai 2018-aisiais skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo būrelių plėtrai. Priimtu nutarimu siekiama užtikrinti kokybiškesnį vaikų užimtumą, plečiant būrelių įvairovę ir didinant jų prieinamumą.

,,Nors Vyriausybė savo prioritetuose yra numačiusi neformalaus ugdymo plėtrą, šiais metais kai kuriose savivaldybėse programa nutrūko dėl lėšų stygiaus, ilgą laiką buvo apskritai neaišku, koks likimas laukia krepšelio. Daug kas žodžiais išsako palaikymą kokybiškam ir prasmingam vaikų laisvalaikiui, atėjo laikais tai parodyti konkrečiais darbais, suteikiant daugiau galimybių vaikams prasmingai leisti laisvalaikį ir ugdytis”, – teigė A. Armonaitė.

Nutarimu Seimas siūlo Vyriausybei ne tik skirti 11 mln. eurų 2018 m. biudžete krepšeliui, bet ir numatyti papildomas galimybes vaikams lankyti būrelius vasaros atostogų metu, taip pat gauti krepšelį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

A. Armonaitė teigė, kad prasmingas vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas yra svarbi geros emocinės aplinkos ir priklausomybių prevencijos sudedamoji dalis. ,,Matome, kad krepšelis pasiteisino ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur pastebimas ženklus vaikų, lankančių būrelius, augimas, taigi turime daugiau investuoti į pasiteisinusias priemones”, – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiuo metu bendrai NVŠ programose dalyvauja 55 procentai Lietuvos vaikų. Siekiama, kad iki 2020 neformaliajame švietime dalyvautų 75 procentai mokinių. Pastaraisiais metais finansavimas NVŠ krepšeliui mažėjo: 2016 metais NVŠ krepšeliui skirta 9,72 mln. eurų, o patvirtintame 2017 metų valstybės biudžete skirta 7,125 mln. eurų.

Vilnius už visus, visi prieš Vilnių

Ronaldas Reiganas yra pasakęs: ,,nebijokime matyti tai, ką matome”. Taigi kviečiu tai ir padaryti – nepabijokime matyti tai, ką iš tikrųjų matome: tiesiogiai išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau kurį laiką dirba mažumos sąlygomis. Paradoksalu, bet reikšmingiausios opozicinės frakcijos vaidmenį čia prisiėmė Vilniaus konservatoriai, su kuriais kadencijos pradžioje sudarėme koaliciją.

Praėjusios savaitės Vilniaus miesto tarybos sprendimas yra vienas įspūdingesnių pastarojo meto įvykių puokštėje. Dėl atsakingesnio biudžeto vykdymo atsirado šiek tiek laisvų lėšų – 6.5 mln. eurų, kuriuos reikėjo paskirstyti. Didžioji dalis jų atiteko švietimui, kita turėjo atitekti miesto tvarkymui. Tačiau suvienijus jėgas Vilniaus konservatoriams, A. Zuoko ,,Lietuvos laisvės sąjungai” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, 1 mln. eurų iš miesto tvarkymo buvo ,,permesta” į krepšinio ir futbolo klubus. Nežinau – ar sportininkų atlyginimams, ar šokėjų apatiniams, kaip daug kas juokauja, – tai ne tiek jau svarbu.

Remti ar neremti miestui sporto klubus yra atskiras klausimas. Vilniaus miestas dar iki čia aptarto milijono šiais metais jau buvo paskyręs paramą Vilniaus ,,Lietuvos Rytui” – 1 mln. 158 tūkst. eurų bei Vilniaus ,,Žalgiriui” – apie 870 tūkst. eurų. Tokios paramos tikslas buvo ne tik remti profesionalų sportą, bet ir įpareigoti klubus 20 proc. šios paramos sumos skirti vaikų ir jaunimo sporto veikloms. Dabar gi netikėtai iš miesto tvarkymo (šaligatvių, gatvių, želdinių priežiūros) paskirtos lėšos sporto klubams buvo suteiktos be jokių kriterijų. Ne veltui tai sukėlė abejonių ir Konkurencijos tarybai.

Taigi matykime tai, ką matome: šiuo metu yra daroma viskas, kad sutaupomi miesto resursai būtų taškomi ne ten, kur šiandien miestui labiausiai reikia. Tam klausimui sudaromos neįtikėtinos sąjungos.

Atsitraukus nuo šio konkretaus atvejo, prasminga plačiau pažvelgti į tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje Vilniaus klausimu. Sostinė šiandien vystosi ir auga iki šiol neregėtais tempais. Miestų analitikai prognozuoja, kad neilgoje perspektyvoje aplenksime Rygą. Tačiau su kitų šalių sostinėmis palyginti nedidelis mūsų miesto biudžetas ir ilgą laiką neatnaujinta miesto infrastruktūra sunkiai tempia. Priminsiu, kad miesto gyventojų sumokamų mokesčių Vilniuje lieka 46 proc. Visa kita – keliauja į pagalbą kitiems miestams.

Tačiau užuot susitelkę dėl Vilniaus ir Lietuvos, mes iš politikų girdime piktdžiugą: kaip jiems ,,gražu, kad griūva Gedimino kalnas”, kaip reikia iš Vilniaus ,,dar daugiau paimti”, o iš kai kurių sostinės politikų matome anksčiau aptartas resursų švaistymo iniciatyvas. Atsiprašau, ponios ir ponai, bet taip nekęsti savo sostinės reikia sugebėti.

Dažnai girdime, kad ,,Vilnius kaltas” dėl to, jog Lietuvoje nematome proveržio kai kuriuose (ne visuose) regionuose. Suprantu, kad tokį požiūrį lemia faktas, jog nacionalinės valdžios institucijos yra įsikūrusios Vilniuje. Taigi kartais norima pasakyti ,,kalta valdžia”, bet pasakoma ,,kaltas Vilnius” ir tai įveda tam tikros painiavos, nors sostinė neretai nukenčia nuo centralizuotų nacionalinės valdžios sprendimų ne ką mažiau nei regionai.

JAV ypatingai populiarus skaitinys jau pusę amžiaus yra Ayn Rand ,,Atlas Shrugged”. Kai kas sako, kad ši knyga pagal populiarumą JAV nusileidžia tik Biblijai. Čia Ayn Rand aprašo situaciją, kai visi kuriantys ir dirbantys žmonės vieną dieną pasako ,,gana” ir išeina streikuoti – tiesiog nustoja kurti ir dirbti. Pasaulis patiria sukrėtimą ir yra pasmerkiamas stagnacijai.

Nejaugi vilniečiai pagal Ayn Rand pavyzdį turi nustoti vieną kartą eiti į darbus, turi nustoti sunkiai dirbti, mokytis, kurti, išeiti į gatves streikuoti tam, kad visi, kas keiksnoja Vilnių, pamatytų tikrąją šio sunkaus darbo ir kūrybos prasmę? Kad pamatytų sukrėstą ir stagnuojančią valstybę?

Mūsų nedidelėje šalyje skirstymas į ,,Vilnių” ir ,,kitus” yra niekur nevedanti ir apskritai labai liūdna praktika, naudinga tik tiems, kas nori matyti susiskaldžiusią Lietuvą. Lietuva visada bus Vilniaus reikalas, o Vilnius visada bus Lietuvos reikalas – tai neatskiriami dalykai.