Seimas spręs, ar atsisakyti draudimo prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė šiandien Seimui teikia alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose.

Seimo narės teigimu, tai pertekliniai draudimai, kurie turės neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui, menkins Lietuvos patrauklumą turizmo srityje, be to, tai nespręs esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Kavinės toli gražu nėra tos vietos, kuriose alkoholio yra suvartojama daugiausiai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Girdžiu nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau matau, kaip manipuliuojama šiuo argumentu. Pirma, žmonės, kurie šiemet nuskendo pajūryje, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Antra, absoliuti dauguma nuskendusiųjų – skendo ežeruose, prie kurių nėra tokių kavinių. Trečia, nors skęstantieji dažnai būna apsvaigę, gelbėtojų teigimu, alkoholį jie vartojo ne lauko ar paplūdimio kavinėse, o tiesiog atsinešė arba atėjo apsvaigę.“ – teigė A. Armonaitė.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose. Ministrui reikėtų susirūpinti problemos esmė, o ne kosmetika“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, draudimai labiausiai paveiktų Vilniaus, Palangos, Klaipėdos ir Neringos smulkius kavinių verslus. Palangoje tokių kavinių daugiausiai – 37 paplūdimių ir lauko kavinių, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Aušrinė Armonaitė. Ar ši vasara buvo paskutinė, kai lankėtės lauko ir paplūdimio kavinėse?

Į pabaigą keliaujanti vasara yra paskutinė, kai galite pakelti savo mėgstamo gėrimo taurę kai kuriose lauko kavinėse ir paplūdimiuose. Jau kitais metais įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, nutolusiose nuo jos daugiau nei 40 metrų bei paplūdimiuose.

Jeigu anksčiau priimti apribojimai dėl reklamos, prekybos laiko ir net amžiaus dar galėjo rasti atramos tarptautinėje praktikoje ar Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse jau primena islamo valstybes.

Jau dabar aišku, kad tai palies smulkų ir vidutinį kavinių verslą bei pakenks Lietuvos vasaros turizmo industrijai. Viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja, kad dėl tokio draudimo gali užsidaryti apie 150 prekybos vietų. Dalis lauko kavinių savininkų informavo, jog planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Trumpai pasiteiravau keleto savivaldybių, kaip paveiks jas minėti draudimai. Palangoje tokių lauko ir paplūdimių kavinių daugiausiai – 37, Vilniuje – 30, Klaipėdoje – 18, Neringoje – 10.

Žinoma, kad konkursinių lauko kavinių ir prekybos vietų taip pat yra Kaune, Trakuose, Druskininkuose ir kitose turizmo pamėgtose Lietuvos vietose. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, draudimas taip pat reiškia, kad nuo kitų metų nebus galima prekiauti karštu vynu kalėdiniame miestelyje Vilniaus Katedros aikštėje.

Mano požiūriu, tai neproporcingas draudimas, todėl užregistravau įstatymo projektą ir siūlau jo atsisakyti. Iš pasisakymų viešojoje erdvėje suprantu, kad premjeras S. Skvernelis yra linkęs įsiklausyti į sveiko proto balsą. Tačiau jo nepalaiko bendražygiai R. Karbauskis ir A. Veryga.

Užuot fanatiškai svaigę apie tai, kad reikia leisti draudimams įsigalioti ir veikti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai turėtų susirūpinti tiesiai po jų nosimi esančia problema.

Norintis gydytis priklausomybę žmogus Lietuvoje vis dar turi laukti ilgas eiles, čia stringa greitai prieinamas priklausomybės gydymas. Dalis žmonių tai daro privačiai, tačiau toli gražu ne visi tai gali sau leisti. O juk priklausomybe sergančių žmonių motyvacija, žinome, dažnai svyruoja. Būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami tiesiog namuose, bet ne lauko kavinėje.

A. Armonaitė siūlo panaikinti baudas už kitos šalies pilietybės įgijimą  

Pilietybe-29

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti baudų už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

„Nors šiemet vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo šiek tiek pritrūko iki teigiamo rezultato, ryški dalyvavusiųjų dauguma, daugiau nei 73 proc. išsakė palaikymą liberalesnei pilietybės reguliavimo idėjai. Turime toliau ieškoti kelių, kaip judėti link laisvesnio reguliavimo ir išsaugoti ryšį su savo diaspora užsienyje“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Jos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai nepakeičia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos pilietybės reguliavimo esmės, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tuo pačiu metu. Vis dėlto Seimo narė siūlo atsisakyti dalies tokio reguliavimo įgyvendinimo tvarkos.

„Anksčiau ar vėliau galimybė turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, bus numatyta mūsų Konstitucijoje, jau šiandien tam yra didelis politinių partijų ir visuomenės palaikymas. Kviečiu tam ruoštis atsisakant piniginių baudų, kurių egzistavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės nei valstybei, nei jos diasporai“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partija: politikai ir partijos turėtų atsiriboti nuo neapykantos kurstymo

Vykstant ginčams dėl įamžinimo ženklų prieštaringai vertinamoms istorinėms asmenybėms, o Lietuvos žydų bendruomenei dėl gaunamų grasinimų laikinai uždarius sinagogą ir organizacijos būstinę Vilniuje, Laisvės partijos Valdyba kviečia politines partijas atsiriboti nuo neapykantos kalbos ir neapykantos kurstymo. 

„Lietuva yra saugi šalis ir čia gali taikiai sugyventi įvairių bendruomenių žmonės. Čia taip pat egzistuoja idėjų ir saviraiškos laisvė. Suprantame, kad politiniai sprendimai gali būti įvairiai vertinami. Tačiau egzistuoja plona raudona linija tarp ginčo ar protesto ir neapykantos kitokiam kurstymo“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.

„Vakarietiškomis ir demokratinėmis save laikančios politinės jėgos turėtų atsiriboti nuo antisemitines nuotaikas skatinančių pareiškimų. Tokios retorikos ignoravimas ar pataikavimas jai ir sukuria nesaugumo jausmą visuomenėje“, – pridūrė A. Armonaitė. 

Anksčiau Laisvės partijos suformuotoje pozicijoje teigiama, kad tarp esminių kriterijų, sprendžiant dėl istorinių asmenybių vardais pavadintų gatvių, mokyklų ir joms skirtų paminklų atsiradimo ar išlikimo mūsų miestuose, privalo atsirasti vertinimas ar istorinės asmenybės savo veiksmais neprisidėjo prie neapykantos kitiems kurstymo, ar pačios nedalyvavo Holokausto, lietuvių tautos genocido ir kituose Lietuvai ir jos žmonėms tragiškuose istorijos įvykiuose.

„Vertindami istorines asmenybes ir jų veiklą turime suprasti, kad nėra vien juoda ar balta. Reikia pripažinti, kad ir tarp Lietuvai nusipelniusių žmonių buvo tokių, kurie savo veiksmais galėjo prisidėti prie neapykantos kurstymo ar net prisidėjo prie nusikaltimų organizavimo bei vykdymo. Tai nėra patogi tema ir yra jėgų, norinčių ja manipuliuoti. Vis dėlto politikai neturėtų nuo jos bėgti, jeigu norime sukurti atvirą, nesusiskaldžiusią ir kiekvieną žmogų gerbiančią visuomenę“ – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. 

A. Armonaitė siūlo atsisakyti draudimų prekiauti silpnu alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose  

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose. Minėti draudimai buvo priimti dar 2017 metais, kartu su visu alkoholio kontrolės paketu.  

„Kavinėse prisėdę žmonės toli gražu nėra didžiausi alkoholio vartotojai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręsti ir jo atsisakyti. Kitu atveju – ši vasara gali būti paskutinė, kai pakeliate vyno taurę ar alaus bokalą lauko kavinėje Vilniaus senamiestyje ar paplūdimio kavinėje Palangoje”, – kalbėjo A. Armonaitė. 

Seimo narės teigimu, ši perteklinė alkoholio kontrolė daro neigiamą įtaką smulkiam kavinių verslui, menkina Lietuvos patrauklumą turizmo srityje ir mažina verslo susidomėjimą skelbiamais savivaldybių lauko kavinių konkursais.

Be to, anot A. Armonaitės, griežtėjanti alkoholio kontrolė visiškai nesprendžia esminių sveikatos ir socialinių problemų, kurios susiję su besaikiu alkoholio vartojimu.

„Lietuvoje vis dar sunku gauti greitai prieinamas priklausomybės gydymo paslaugas, o būtent priklausomybę turintys žmonės suvartoja daugiausiai alkoholio, tai darydami ne kavinėse, o tiesiog namuose”, – teigė A. Armonaitė.

Seimo narė nurodo, jog numatomi įsigalioti draudimai neigiamai paveiks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kurortuose veikiančias sezonines lauko kavines, kurios neturi stacionarios prekybos vietos, taip pat Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje įsikūrusias paplūdimio kavines bei kai kuriuos viešbučių restoranus.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2017 metais Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, ženkliai sumažėjo verslo susidomėjimas skelbiamais savivaldybės lauko kavinių konkursais. Skaičiuojama, jog Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai palies daugiau nei 30 Vilniaus m. lauko kavinių. Dalis jų ketina nutraukti veiklą, kita dalis – planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Taip pat dėl šių pakeitimų nuo 2020 m. sausio mėn. bus nebegalima prekiauti karštu vynu Kalėdiniame miestelyje Katedros aikštėje.

Tuo tarpu Palangoje šiais metais yra išduota 18 licencijų verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimyje ir 19 licencijų kavinėse ar laikinuose statiniuose. Klaipėdoje įstatymo pataisos palies iš viso 16 konkursinių ir paplūdimio kavinių.

Seimo narė pažymi, kad jau šiuo metu yra draudžiama paplūdimyje vartoti alkoholį ne tam skirtose vietose, dar daugiau – yra draudžiama apsvaigus maudytis, todėl būsimi draudimai yra pertekliniai.