90 proc. LGBT* moksleivių svarsto apie emigraciją pabaigus mokyklą

42144479671_e74a94deb1_o

Šiandien Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją proga surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę žmogaus teisių aktyvistai teigė, kad nors Lietuvoje ir pastebimas nuosaikus progresas žmogaus teisių srityje, pagrindiniai iššūkiai išlieka, o LGBT* žmonės ir toliau susiduria su diskriminacija.

„Valdantieji vis dar blokuoja vieną aktualiausių klausimų LGBT* bendruomenei – partnerystę. Nors šią mintį palaikančių parlamentarų, balsuojančių pagal sąžinę, o ne pagal botagą, daugėja, tačiau teigiamiems pokyčiams jų vis dar nepakanka.“, – teigia Seimo narė liberalė A. Armonaitė.

Jos teigimu, sprendimų priėmėjų žvilgsniai taip pat turėtų nukrypti į tai, kas vyksta mokyklose. ,,Pristatyti LGBT bendruomenei save priskiriančių moksleivių apklausos rezultatai sukrečia: net 90 proc. moksleivių dėl patyčių nemato savo ateities Lietuvoje. Taigi emigracija yra ne tik ekonomikos, bet ir emocinio klimato pasekmė”, – kalbėjo A. Armonaitė.

90 proc. netradicinės orientacijos moksleivių savo ateities Lietuvoje nemato

LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė pristatė moksleivių tyrimą, kuris parodė, kad daugiau kaip pusė LGBT* moksleivių mokyklose jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

„Traumuojančias patyčių patirtis moksleiviai yra priversti išgyventi vieni, mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai neretai ne tik nežino kaip reaguoti į tokio pobūdžio patyčias, bet ir patys tampa patyčių iniciatoriais. Vos 5 proc. LGBT* moksleivių mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su homofobine, bifobine ar transfobine neapykantos kalba. Nesulaukę tėvų ir mokytojų paramos LGBT* moksleiviai nemato savo ateities Lietuvoje – 90 proc. LGBT* moksleivių svarsto galimybę emigruoti į užsienį po mokyklos“, – tyrimo duomenis pristato E. Kuktoraitė.

Nors Lietuvos įstatymai reikalauja švietimo srityje užtikrinti lygias galimybes seksualinės orientacijos pagrindu, diskriminacija šiuo pagrindu taip pat draudžiama įgyvendinat sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos nuostatas, tačiau lytinė tapatybė ir jos raiška nei įstatymuose, nei Vyriausybės programoje nėra minimos.

LGL komunikacijos koordinatorė teigia, kad siekiant efektyviai spręsti patyčių dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų Lietuvoje, būtina imtis kompleksinių pokyčių: teisės, politikos, mokytojų rengimo, informacijos rinkimo, švietimo programos srityse.

Anoniminę apklausą LGL atliko 2017 metų vasarą, joje dalyvavo daugiau kaip 600 14-18 metų moksleivių iš Lietuvos.

Tarptautiniame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo dviem pozicijom į viršų

Tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ kasmet rengiamame „Vaivorykštės indekse“ (angl. „Rainbow Index“) šiemet Lietuva pakilo į 37-ąją vietą tarp 49 Europos valstybių. Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovo Vladimiro Simonko teigimu, šį progresą sąlygojo ne pažangus politikų požiūris, o ryžtinga nacionalinių teismų pozicija užtikrinant translyčių asmenų žmogaus teises.

„Lietuvoje įsitvirtinant „draudimų kultūros“ fenomenui svarbu nepamiršti pasidžiaugti pasiekimais bei teisingai identifikuoti ateities iššūkius. Mūsų organizacijos atliktas homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas atskleidė, kad LGBT* paaugliai švietimo sistemoje susiduria su psichologine ir emocine prievarta. Šioje srityje gerąją praktiką tikslinga perimti ir iš strateginių Lietuvos partnerių, nes būtent darbas su jaunąja karta leis sukurti tokią šimtmečio Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems“, – sako V. Simonko.

Pradedama formuoti pozityvioji praktika, kai translyčiai asmenys gali pakeisti asmens tapatybės dokumentus be chirurginės lyties keitimo operacijos. „Kartu su teismų praktika jau galime suteikti translyčiams asmenims pasirinkimą ir viltį“, – džiaugiasi LGL vadovas.

Itin reikšmingas – mokytojų švietimas apie LGBT* moksleivius ir jų seksualinę orientaciją

Vietiniams žmogaus teisių ekspertams antrino ir svečias iš JAV, organizacijos GLSEN tyrimų ir strategijos vadovas dr. Joseph G. Kosciw. Organizacija yra surinkusi duomenis, kad LGBT* moksleiviai dažnai patiria smurtą ir diskriminaciją, skaičiai palaipsniui mažėja, o situacijos gerinimui padėtų mokytojų švietimas.

„Nerimą kelia dideli LGBT* asmenų, kuriems tenka būti tokiose nedraugiškose mokyklų aplinkose, skaičiai. Vis dėlto, tai Lietuvą sieja su JAV ir su dauguma šalių, kuriose dirba GLSEN. Pedagogams reikėtų rengti mokymus apie LGBT* moksleivių patirtis ir kaip jie turėtų įsikišti, kai vaikai susiduria su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis. Be to, praverstų ir pozityvių LGBT* temų reprezentavimas mokymosi programoje“, – gerąja praktika dalinosi žmogaus teisių ekspertas.

Jo manymu, teigiamas atstovavimas LGBT* moksleiviams – labai svarbus. Taip pat labai svarbu finansuoti LGBT* organizacijų darbą, kad Vyriausybė prisidėtų, rinktų duomenis apie LGBT* narius, jų persekiojimą ir diskriminavimą.

Šiandien Vilniuje bus atidaryta pirmoji vaivorykštinė perėja, o Vilniaus savivaldybė jau suteikė leidimą kitais metais birželį vyksiančiam „Baltic Pride 2019” renginiui.

Reklama

Eitynių išvakarėse. Ko trūksta, kad turėtume civilinę partnerystę?

Esame įpratę žmogaus teisių klausimus svarstyti ideologinėje ir teisinėje šviesoje. Šiandien tarptautinėje žmogaus teisių konferencijoje į lyčiai neutralų civilinės partnerystės įteisinimo klausimą pamėginau pažvelgti iš politikos analizės perspektyvos.

Čia man į pagalbą atėjo P. Sabatier ir H. Jenkins-Smith palaikymo koalicijų teorinis pagrindas. Viešąją erdvę nesunku susikirstyti dvi ,,palaikymo koalicijas“ – koaliciją A, kuri pasako už partnerystės įteisinimą, ir koaliciją B, kuri yra prieš.

Koalicijoje A matome liberalų ir socialdemokratų politikus, tokias nevyriausybines organizacijas, kaip Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žmogaus teisių centras, LGL, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunimo linija ir kt. Taip pat didėja visuomenės autoritetų palaikymas – čia ir Andrius Tapinas, ir Paulius Ambrazevičius, ir Vaidas Jacob Baumila, kiti. Šia tema nemažai kalba ir užsienio valstybių diplomatai Lietuvoje. Taigi turime nemažą ir įvairią koaliciją.

Koalicijoje B matome didelę dalį Tėvynės sąjungos narių, taip pat partiją ,,Tvarka ir teisingumas“, dalį ,,Darbo partijos“ veikėjų. Galima, be abejo, išskirti mažus, bet garsiai rėkiančius nacionalistus. Juos priskirčiau nevyriausybininkų ,,krepšeliui“ :).

Abi šios koalicijos nėra viduje gerai koordinuotos, tačiau jų veikėjams būdingi panašūs įsitikinimai, resursai ir (iš dalies) strategijos.

Tam, kad būtų įmanomas bent šioks toks dialogas tarp dviejų skirtingų palaikymo koalicijų yra labai svarbus politikos brokerio vaidmuo. Paprastai tai gali būti aukštas pareigas ir autoritetą turintis telkiantis lyderis, pavyzdžiui, prezidentas, premjeras ar parlamento pirmininkas.

Kas reikalinga, kad civilinė partnerystė taptų realybe?

1. Turime dar labiau išplėsti palaikymo koaliciją A. Reikia įtraukti daugiau politikų iš liberalų ir socialdemokratų gretų, taip pat reikia labiau įtraukti pavienius koalicijos B partijų narius. Štai Tėvynės sąjungoje, akivaizdu, tolerantiškai pozicijai yra tikrai nemažai potencialo, kaip, manau, ir ,,Darbo partijoje“.

2. Reikia labiau derinti veiksmus koalicijos A viduje. Mes dalijamės panašiais įsitikinimais, turime resursų, tačiau strategija galėtų būti kur kas aiškesnė ir nuoseklesnė.

3. Mums reikia daugiau diskusijos su koalicija B. Nesakau, kad su populistais, bet, kaip jau minėjau, su dalimi atvirai mąstančių tų partijų ir organizacijų narių.

4. Mums ypatingai reikalingas politikos brokeris, nes kol kas nei viena aukšta institucija neaptaria šios temos apskritai.

Estijos pavyzdys parodė, kad balsavimo parlamente metu visose partijose buvo įvairių nuomonių ir balsavimas iš esmės vyko ne pagal frakcijų sutarimus, o laisvai. Tai dar labiau sustiprina argumentą, kad turime kalbėtis su koalicijos B veikėjais.

Manau, kad Lietuvoje partnerystės įteisinimo reiks laukti ne taip jau ilgai, galbūt 5-erius ar 6-erius metus. Vis dėlto turime atminti, kad homofobija su tuo nepasibaigs. Taigi visuomenės autoritetų ir nevyriausybininkų vaidmuo čia yra gyvybiškai svarbus.

Apie įvairovę

Pasirodė antrasis mano video klipas, kuriame kalbu apie įvairovę ir kaip yra svarbu ją gerbti. Valdžiai atėjo laikas nustoti kištis į žmonių asmeninius gyvenimus, o mes turime vertinti žmones pagal jų darbus ir poelgius, o ne tai, kuo jie skiriasi nuo mūsų.

Liberalų sąjūdžio numeris 1, mano numeris liberalų sąraše – 8.