Rinkimai – gera proga prisiminti Žaliojo tilto skulptūras

Prieš keletą metų aš buvau iš tų, kurie sakė, kad greičiausiai su Žaliojo tilto skulptūromis nieko nereikia daryti. Dabar truputį kitaip. Jos praktiškai yra avarinės būklės. Jas nukelti, suremontuoti ir po to vėl pastatyti būtų visiška nesąmonė. Jeigu jos genda, lai keliauja į Grūto Parką.

Kiekvieną kartą, kai einu pro jas, mąstau: ar neprispaus manęs darbininkas & valstietė? Simboliška, jeigu liberalei tiesiogine prasme ant galvos užkristų komunizmas.

Tikrai gerbiu TS-LKD aktyvistus, dalį jų gerai pažįstu ir palaikau, tačiau šis staigus susirūpinimas Žaliojo tilto skulptūromis dabar atrodo šiek tiek veidmainiškai. Juk TS-LKD merai valdė miestą daugybę metų, turėjome taip pat jų dominuojamą Vyriausybę. Bet skulptūros stovėjo. Nereikia visų šunų karti ant dabartinių valdančiųjų dėl šių skulptūrų.

Ką pasakytų F. von Hayekas apie šiandieninį Darbo kodekso pakeitimų svarstymą Seime?

Šiandien Seime buvo priimti maži mažyčiai Darbo kodekso pakeitimėliai. Žinoma, su status quo išlaikančiomis socdemo A. Syso pataisomis, kurias labai palaikė jo bendraminčiai ,,dešinėje“ R. J. Dagys ir kita TS-LKD kompanija.

Taigi visoje šioje diskusijoje man prieš akis stovi F. von Hayeko straipsnis ,,Žinių panaudojimas visuomenėje“.

De facto popierinių atsiskaitymo lapelių darbuotojams jau nedalija labai daug įmonių, viskas vyksta arba elektroniškai, arba darbuotojui paprašius. Tačiau tai prieštarauja dabartiniam DK. Taigi teisinis reguliavimas yra atsilikęs nuo realios praktikos, todėl žmonėms nesuprantama, ką ten politikai iš viso šiandien diskutavo, jeigu jau ir taip jų įmonė elgiasi šiuolaikiškiau.

Valstybė nesuspėja paskui žmogų, centrinis aparatas nebesugaudo unikalių žmogiškosios veiklos situacijų, su specifinėmis vietos ir laiko žiniomis, kurių centrinė valdžia niekada neturės arba turės tik trupinius.

Hayekas tikriausiai pasakytų – jeigu nesuspėji reguliuoti, tai kam reguliuoji išvis? Bet šiandien tokia idėja yra didžiausia šventvagystė.

Taigi ir toliau mažais žingsneliais reikia žaisti biurokratijos primestą žaidimą tam, kad valstybės reguliavimas atitiktų realias praktikas.

Komunistams niekada neįtiksi

Vis grįžtame prie ekonominio ir politinio bendradarbiavimo su Kinija temų. Nors Dalai Lama jau seniai išvyko iš Lietuvos ir visi apie tai beveik pamiršo, norėjau čia pažymėti, kad pastarasis vizitas parodė gana rimtą iššūkį mūsų šalies politinei moralei.

Nesu didelė Dalai Lamos idėjų žinovė, tačiau mane nemaloniai nustebino mūsų valdžios manieros, atvykus šiam iškiliam žmogui.

Dar prieš vizitą pasirodė informacija, kad nei Premjeras, nei Prezidentė oficialiai neketina susitikti su Dalai Lama. Manau, buvo visiems akivaizdu, jog tai daroma sąmoningai, norint ,,neįžeisti“ oficialiosios Kinijos, kurios teritorijoje šiuo metu yra Tibetas – regionas, su kuriuo siejamas Dalai Lama ir jo sekėjai.

Jam atvykus vis tik įvyko neoficialus Prezidentės ir Dalai Lamos susitikmas. Prezidentė pamėgino įtikti ir oficialiajai, komunistinei Kinijai, ir Dalai Lamos gerbėjams. Deja, visiems geras nebūsi – Lietuva vis tiek Kinijos buvo pastebėta, kaip Dalai Laimą priėmusi šalis, pasigirdo kalbos dėl ekonominių sankcijų Lietuvai, oficalūs pareigūnai atšaukė Lietuvos verslui svarbų vizitą.

Tačiau – svarbiausia – pažiūrėkime, kaip atrodo Lietuva ir jos pareigūnai, pataikaudami komunistinei Kinijai ir oficialiai ignoruodami Dalai Lamą.

Vos tik spėjusi perlipti viela aptvertą komunizmo sieną, Lietuva pamiršo, jog pati keletą kartų buvo ne didžiausias prioritetas tarptautinėje erdvėje, o kartais – netgi mainikavimo objektas. Gaila ir liūdna, kad šiandien pagrindiniai Lietuvos pareigūnai nepastebėjo šių paralelių ir įsijungė į cinišką laisvės turgų.

Viso pasaulio šalių vadovai leido sau susitikti su Dalai Lama oficialiai, tačiau Lietuva to neišdrįso. Išmainė principus ir moralę, nes norėjo įtikti. Keista, kad Lietuva pamiršo tai, ką pati turėtų žinoti geriau nei bet kas kitas – komunistams niekada neįtiksi.