Trys svarbiausi pokyčiai Vilniaus miesto kontroliuojamų įmonių valdyme

Narystė Tarptautinėje ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (liet. EBPO, angl. OECD) yra didžiausia Lietuvos siekiamybė nuo įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą. ,,Turtingųjų klubu“ dar vadinamos EBPO narėse taikomos gerosios viešojo valdymo praktikos Lietuvoje jau kurį laiką skinasi kelią – šiemet Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės. Šioje Vilniaus miesto tarybos kadencijoje EBPO rekomendacijomis grįsti gero valdymo principai pasieks ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomas įmones (SVĮ). Šiame straipsnyje trumpai aptariu, kodėl yra reikalinga valdymo reforma ir kas konkrečiai keisis.

Trys priežastys, kodėl reikalinga reforma

Pirmoji priežastis, kodėl reikalinga reforma, yra nuoseklaus ir visaapimančio požiūrio į įmonių valdymą stoka. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja penkiolika įmonių, kurių valdymas nėra nuoseklus ir jam trūksta vieningos sistemos. Remiantis naująja tvarka, savivaldybės kontroliuojamos įmonės bus suskirstytos į tris grupes, atsižvelgiant į joms keliamus tikslus: komercinės (1), komercinės, vykdančios visuomeninius įsipareigojimus (2), ir nekomercinės (3) įmonės. Taigi įgyvendinus naują tvarką bus aiškiai apibrėžta, ko yra tikimasi iš įmonių, bus identifikuoti lūkesčiai ir rezultatai, nustatytos atsakomybės, ir – ypatingai svarbu – bus užtikrintas viešumas.

Antra priežastis, kodėl reikalingi pokyčiai, yra prastėjantys įmonių rezultatai. Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centro duomenimis, Vilniaus SVĮ įmonių portfelio rezultatai neblizga: nuosavo kapitalo grąža 2010–2013 metais buvo neigiama, pavyzdžiui, 2013 metais ji siekė -0,72 proc. Be to, labiausiai per 2013 metus krito būtent Vilniaus miesto SVĮ portfelio veiklos rezultatas – jis sumažėjo nuo 431 tūkst. litų veiklos pelno 2012-aisiais iki 5,4 mln. litų veiklos nuostolių 2013-aisiais.

Trečias veiksnys yra nepriklausomo, ekspertinio požiūrio poreikis. Nors įmonių politizacija yra būdinga ne tik savivaldos lygmenyje ir toli gražu ne tik Lietuvoje, vis dėlto siekiant geriausių įmonių veiklos rezultatų bei kokybiškiausių paslaugų miestiečiams, Vilniaus įmonių valdyme privalo atsirasti daugiau nepriklausomo ir pirmiausiai profesionalumu, o ne partiniu lojalumu grįsto požiūrio.

Trys svarbiausi pokyčiai

Naujoje savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenoje atsiras trys nauji elementai – Turto valdymo centras (1), Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) ir nepriklausomos įmonių valdybos, kurių narių atranką užtikrins Atrankos komitetas (3). Šių trijų elementų visuma užtikrins, kad būtų išspręstos šiuo metu egzistuojančios įmonių valdymo problemos.

Turto valdymo centras (1) bus sudarytas iš šiuo metu savivaldybės administracijoje jau egzistuojančių resursų. Tai bus pagrindinis darinys, kuris analizuos ir apibendrins kontroliuojamų įmonių duomenis, ataskaitų rinkinius, audito išvadas, kitą informaciją. Kitaip tariant, ši struktūra užtikrins vieningą duomenų apie įmones kaupimą, sisteminimą ir analizę.  

Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) bus sudaryta iš septynių visuomeniniais pagrindais veikiančių narių. Jiems keliami nepriekaištingos reputacijos, aukštos kompetencijos, vadovavimo patirties ir kiti reikalavimai. Ši darbo grupė teiks rekomendacijas dėl įmonių tikslų formavimo, įgyvendinimo, pertvarkymo, siektinų nuosavo kapitalo, skolos rodiklių nustatymo ir kitų klausimų. Taigi tai bus išorinis su administracija ir politikais nesusijęs darinys, kuris padės nustatyti bendrą įmonių valdymo trajektoriją.

Vienas pagrindinių reformos uždavinių – įmonių valdybose turi atsirasti 2/3 nepriklausomų narių, tai reiškia – ne savivaldybės administracijos ar kitaip su savivaldybe susijusių pareigūnų. Tai užtikrinti padės Atrankos komitetas (3), kuris bus sudarytas iš aukštos kompetencijos ekspertų, turinčių didelę darbo privačiame sektoriuje patirtį bei žinių darbuotojų atrankos, personalo valdymo, strateginio planavimo, srityse. Jis prisidės atrenkant tinkamiausius narius į valdybas. Kiekvienas pretendentas į įmonės valdybą privalės atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taip pat turės pasižymėti kompetencija finansų, strateginio planavimo, valdymo bei kitose srityse.

Įgyvendinus tokį aiškesnį valdymo modelį taps lengviau užtikrinti viešumą. Jau tapo įprasta, kad kiekvienais metais Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centras visuomenei pateikia metines valstybės valdomų įmonių ataskaitas. Analogiškos ataskaitos visuomenei taps Vilniaus miesto reguliaria praktika.

Belieka priminti, kad SVĮ rezultatų gerinimas, jų valdymo skaidrumas ir viešumas, nepriklausomos valdybos – tai buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminiai pažadai, kurių įgyvendinimą pradėjome iškart inicijavę šią valdysenos pertvarką.

Liberalai konkuruoja dėl Vilniaus, bet taikinyje – liberalizmas

Didysis Vilniaus mero kampanijos paradoksas yra tai, kad nors čia rungiasi dvi liberaliomis save laikančios jėgos – kampanijos taikinyje atsidūrė būtent liberalios idėjos. Dabar prieš mus kovojama būtent išmetus liberalizmo, kaip netinkamos ideologijos miestui, kortą.

Labai gerbiu Mindaugą Danį, tačiau negaliu sutikti su jo Delfi publikuojamu straipsniu ,,Ar Vilniui gali vadovauti libertaras“. Yra du aspektai, kuriuos noriu išryškinti. Pirma – nei vienos Liberalų sąjūdžio programos negalima laikyti libertaria. Tai yra liberalios, į vadybinius sprendimus ir pokyčius orientuotos centro-dešinės partijos programa. Antra – man šiek tiek liūdna, kad reikia stotis į gynybinę poziciją, aiškinant, jog esi liberalas, bet ne libertaras. Libertarizmas yra taiki ir nuosekli laisvės idėjų sistema. Nors ji neretai yra sunkiai pritaikoma demokratijoje, ją liberalai turėtų išmanyti, kaip ideologiją, išryškinančią dešiniojo liberalizmo teisingumo sampratą.

Ir ne – teisingumo samprata nėra apie savanaudiškumą, kuris ištrauktas iš konteksto pateikiamas garsiajame leidinyje ir netgi jau stotelėse. Teisingumas liberalams – daugiau iniciatyvos, savarankiškumo, laisvės ir atsakomybės žmogui ir mažiau neefektyvaus centrinio planavimo.

Susitelkime ir veikime!

Pirmo turo rinkiminė kampanija atėjo į pabaigą. Kartu su draugais ir savanoriais pasibeldžiau į beveik 5 tūkst. vilniečių duris, su šimtais jų bendravau gatvėse, susitikimuose, diskusijose, baruose. Visi jie vieningai kalbėjo, kaip ,,užknisa“, kai politikai juodina vienas kitą ir vaidijasi. Jiems atrodo, kad tada nieko neįmanoma nuveikti miesto ir šalies labui.

Iš tiesų kampanijų metu yra daug konkurencijos, triukšmo, nesutarimų. Nereikia politikos mokslų magistro tam, kad suprastum, jog Lietuvos politikoje konsensuso yra nedaug. Aš manau, kad nepaisant visų skirtumų, išrinkti atstovai turi labiau telkti savo miesto žmones, jie turi pabandyti surasti sutarimą bent dėl kertinų, pačių svarbiausių dalykų.

Politikoje galima būti arba politikoje galima veikti. Įstojusi į Liberalų sąjūdį aš pasirinkau antrąjį variantą. Palaikykite mane ir Liberalai – šiandien ir rytoj jau galite savo balsą atiduoti bet kurioje savivaldybėje.

Mūsų sąrašo nr. 26. Aš Liberalų sąjūdžio sąraše Vilniuje – #6.

P.S. video stopkadras neblogas.

Atverkime naują kelią Laisvei

Atšventėme vasario 16-ąją, kuri tapo mūsų sunkios kelionės į Laisvę ir demokratiją, pagrindu. Tačiau turime eiti pirmyn ir atverti naują kelią Laisvei. Šiandien Lietuva nusipelnė daugiau pagarbos jai, daugiau pagarbos demokratijai, savivaldai ir bendruomeniškumui. Kovo 1 dieną palaikykite sparčiausiai augančią Laisvę ginančią partiją – Liberalų sąjūdį!

P.S. filmuojant šilta nebuvo :)

Rinkimai – gera proga prisiminti Žaliojo tilto skulptūras

Prieš keletą metų aš buvau iš tų, kurie sakė, kad greičiausiai su Žaliojo tilto skulptūromis nieko nereikia daryti. Dabar truputį kitaip. Jos praktiškai yra avarinės būklės. Jas nukelti, suremontuoti ir po to vėl pastatyti būtų visiška nesąmonė. Jeigu jos genda, lai keliauja į Grūto Parką.

Kiekvieną kartą, kai einu pro jas, mąstau: ar neprispaus manęs darbininkas & valstietė? Simboliška, jeigu liberalei tiesiogine prasme ant galvos užkristų komunizmas.

Tikrai gerbiu TS-LKD aktyvistus, dalį jų gerai pažįstu ir palaikau, tačiau šis staigus susirūpinimas Žaliojo tilto skulptūromis dabar atrodo šiek tiek veidmainiškai. Juk TS-LKD merai valdė miestą daugybę metų, turėjome taip pat jų dominuojamą Vyriausybę. Bet skulptūros stovėjo. Nereikia visų šunų karti ant dabartinių valdančiųjų dėl šių skulptūrų.