Pasirašykite už R. Šimašių ir Vilniaus liberalus!

Pasirašykite elektroniniu būdu už Remigijų Šimašių, Vilniaus liberalus ir mane, kad kovo 1 dieną galėtume dalyvauti ir laimėti Vilniaus miesto mero ir tarybos rinkimus. Pasirašykite už tai, kad dar Lietuvos liberalaus jaunimo laikais užgimęs pasitikėjimas laisve, individualia iniciatyva ir atsakomybe taptų realiais sprendimais Vilniuje.
IMG_0066 - Copy (2)
Tai padaryti paprasta:
1. Spausk nuorodą http://bit.ly/1yPzzAL ir ,,Noriu paremti elektroniniu būdu“.
2. Per savo banką prisijunk prie sistemos, „Elektroniniai valdžios vartai“, spausk „Prisijungti“;
3. Spausk “Patvirtinti”.
4. Spausk nuorodą „Paremti savo savivaldybės kandidatų sąrašą arba kandidatą savivaldybių tarybų rinkimuose“.
5. Pasirink mus – „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (sąrašas, meras)“, pažymėk varnele ir spausk „Paremti“.
6. Spausk „Taip“.

P.S. atrodo, turiu parašyti, kad čia politinė reklama . Tai čia – politinė reklama. Nors apskritai tai draugiškas prašymas palaikyti.

5 priežastys, kodėl Vilniui reikalinga „Saulėlydžio komisija“

sunsetPastaruoju metu daug diskutuojama apie Vilniaus miesto valdymą bei jo problemas. Veiklos optimizavimas, taupymas, skaidrumas – pagrindinės kryptys, kuriomis siūloma tobulinti Vilniaus miesto valdymą. Tačiau nepamirškime miesto atvirumo ekspertams ir visuomenei – šiandien labiau nei bet kada Vilniaus miestui reikalinga sava viešojo valdymo tobulinimo komisija.

Nacionaliniu lygiu Viešojo valdymo tobulinimo komisija veikia prie Vyriausybės, anksčiau ji vadinta „Saulėlydžio komisija“. Tai nuolat veikianti išorės ekspertų ir valstybės administracijos atstovų grupė, kuri teikia rekomendacijas dėl biurokratijos mažinimo ir efektyvesnio valstybės valdymo. Spaudžiant milijardą jau perkopusioms miesto skoloms, panašų biurokratijos saulėlydžio modelį būtų galima pritaikyti ir Vilniaus miesto lygmeniu. Toliau pateikiu penkias priežastis, kodėl mano aptariama komisija Vilniui yra reikalinga.

Pirma, „Saulėlydžio komisijos“ veikla padėtų politikams įvertinti susidariusią situaciją miesto administracijoje bei jai pavaldžiose įstaigose, identifikuotų neefektyviausiai veikiančias sritis bei tas sritis, kuriose galima sutaupyti ir sumažinti savivaldybės išlaidas.

Antra, komisija suformuotų nuoseklų požiūrį, apibrėžiantį, kuria kryptimi galėtų judėti reformos. Tai būtų visapusiškas požiūris, nes komisijos veikloje dalyvautų tiek administracijos darbuotojai, tiek išoriniai ekspertai, tarp jų – akademikai bei savivaldybės paslaugų vartotojai, pavyzdžiui, verslas, nevyriausybinės organizacijos.

Trečia, įsteigus tokią komisiją Vilniaus miesto valdymas taptų atviras ekspertams ir visuomenei. Tai reiškia, kad atsirastų galimybė nuodugniai susipažinti su egzistuojančia situacija miesto administracijoje ir jai pavaldžiose įmonėse bei įstaigose. Šiuo metu kone kiekvienas yra girdėjęs apie miesto problemas, tačiau su realiais duomenimis retas kuris yra susipažinęs.

Ketvirta, komisijai periodiškai rengiant savo posėdžius ir nuosekliai planuojant veiklą, savivaldos aparatas turėtų progą į savo veiklą pažvelgti iš esmės, įsivertinti savo funkcijas, pažvelgti į savo darbą iš šalies – ką galime pakeisti, kad dirbtume geriau ir efektyviau?

Penkta, „Saulėlydžio komisija“ būtų neutralus forumas, kuriame įvairios pusės galėtų diskutuoti dėl žiniomis grįstų reformų. Kitaip tariant, komisijos veikla pirmiausiai vadovautųsi vadybiniais, o ne politiniais principais. Vilniaus miesto tarybos bei mero veikla, žinoma, yra politinė, tačiau į viešųjų paslaugų administravimą ne pro šalį būtų pažvelgti iš vadybinės perspektyvos. Sutarimas ir susitelkimas – to dažnai trūksta tiek nacionalinėje politinėje padangėje, tiek ir vietos lygmenyje. Taigi tokia išorinė struktūra padėtų diskutuoti ir siekti sutarimo neutralioje arenoje.

Prie Vyriausybės veikiančios „Saulėlydžio komisijos“ pavyzdys parodė, kad tokia komisija negali išspręsti visų problemų, jeigu tam trūksta sutarimo ir politinės valios. Tai yra patariamoji struktūra, kuri negali priimti realių sprendimų, nes pastarieji yra mūsų renkamų politikų žinioje. Vis dėlto komisija gali įnešti naujo ekspertinėmis žiniomis grįsto požiūrio, kuris reikalingas kiekvienam teigiamų pokyčių siekiančiam politikui. Atviras požiūris į miesto valdymą bei politinė valia gali išvesti miestą iš akligatvio.

Mūšis dėl Vilniaus: ,,Kas labiau dėl visko kaltas“

AngerTrys trumpos mintys apie mūšį dėl Vilniaus, pavadinimu „Kas labiau dėl visko kaltas“. Daugiau šita tema aš neketinu kalbėti.

1. Dabartinė miesto valdžia tikrai netaupė. Ir nors ji yra teisi dėl GPM surinkimo, tai automatiškai nereiškia, kad turint didesnę GPM dalį miesto skola šiandien būtų mažesnė. Taupymas ir biudžeto balansavimas nebuvo šios koalicijos prioritetas.

2. Tuometinė TS-LKD valdoma nacionalinė Vyriausybė irgi nešventoji. 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje Vilnius jau buvo žiauriai prasiskolinęs (700-800 mln. litų, miesto valdžioje – taip pat TS-LKD). Vyriausybė pripažino, kad reikia padėti Vilniui, didinant miestui tenkančią GPM dalį. Tačiau Vilniuje pasikeitė valdžia (be TS-LKD) ir dėl Vilniaus likimo tartis su politiniais oponentais nebesinorėjo, GPM vis dėlto nebuvo didinamas.

3. Vietoje išvadų: miestas ir miestiečiai yra politinių vaidų tarp vietos ir nacionalinės valdžios įkaitai. Čia niekas, deja, nenori sutarti. Be to, Vilniaus tarybos sudėtyje jau kuris laikas nusistovėjusi fragmentacija: daug nedidelių panašaus svorio susipriešinusių frakcijų. Tokioje situacijoje pralaimi visi, o laimi pyktis ir biurokratija.

Reikia rinkti Liberalus.

Rinkiminei agitacijai pasibaigus

Praėjusią naktį pasibaigė rinkiminė agitacija ir mūsų pašto dėžučių bent jau iki 2012 m. Seimo rinkimų neturėtų teršti margaspalviai kandidatų pažadai.

Apskritai apsidairius mieste paskutinėmis agitacijos dienomis teoriškai galėjo pirštis išvada, jog nesvarbu, kurią politinę jėgą rinkėjas apsispręs palaikyti, po rinkimų mūsų miestai taps tikru rojumi. Pirmiausiai, aišku, labai atpigs šildymas ir bus nugalėtas Rubikono slibinas – o, po to seks visa kita.

Na, kaip sakoma, visi skirtingai iš proto ėjo – vieni stengėsi patraukti rinkėjus nuosavomis idėjomis, kiti gi nesiūlė nieko, tik varė ant pirmųjų. Visame šiame procese keisčiausiai, ko gero, turėjo jaustis valdančios partijos. Joms juk teko žadėti pokyčius, kurių pačios būdamos valdžioje ir neįgyvendino.

Ką gi belieka ateiti prie balsadėžių ir atsakingai išsirinkti valdžią. Nežinote už ką balsuoti? Parašykite, tikrai patarsiu, nesvarbu, kuriame mieste gyvenate :).

Na, o čia keletas rinkiminių plakatų iš praeities. Mėgstantiems atsigręžti į istoriją kviečiu apslankyti www.outdoormuseum.lt ir tvarkingai vokiečių surinktame www.bild.bundesarchiv.de.

agitacinis krikdemu

ukinku partija

  Klaipeda 2 Klaipeda 3