Atverkime naują kelią Laisvei

Atšventėme vasario 16-ąją, kuri tapo mūsų sunkios kelionės į Laisvę ir demokratiją, pagrindu. Tačiau turime eiti pirmyn ir atverti naują kelią Laisvei. Šiandien Lietuva nusipelnė daugiau pagarbos jai, daugiau pagarbos demokratijai, savivaldai ir bendruomeniškumui. Kovo 1 dieną palaikykite sparčiausiai augančią Laisvę ginančią partiją – Liberalų sąjūdį!

P.S. filmuojant šilta nebuvo :)

Mintys po rinkimų: 14 tūkstančių ir Nepriklausomybės vaikai

Šiek tiek viskam nuslūgus norisi susidėlioti mintis po pirmųjų mano gyvenime rinkimų. Visiškai pritariu tiems, kas mano, jog juos laimėjo liberalai :). Mes padvigubinome savo turėtų EP mandatų skaičių, mūsų rinkėjų ratas, lyginant su ankstesniais rinkimais, įspūdingai išaugo. Esame treti, nežymiai atsilikę nuo pirmųjų vietų. Tačiau svarbiausia – tai neturėtų būti labai netikėta.

Pažvelgus į mūsų sąrašą, artimą širdžiai kandidatą galėjo rasti dažnas Lietuvos pilietis, kuriam nesvetimos mūsų puoselėjamos idėjos. Jaučiu, kad savo misiją atlikau ir aš. Rinkimų naktį daugelis klausinėjo, kaip aš jaučiuosi, ko tikiuosi. Iš tikrųjų neturėjau jokių didelių lūkesčių. Su draugais buvome kalbėję, kad reikėtų ,,neiškristi“ iš mano turėtos 8-os vietos sąraše, tačiau kokį skaičių balsų surinksiu, nedrįsau prognozuoti ir per daug nieko nesitikėjau. Kai vakarui įsibėgėjant pastebėjau, kad jau renku daugiau nei 9 tūkstančius balsų, tai man atrodė, kaip didžiausia pergalė, galiausiai rytą paaiškėjo, kad net 14.500 Lietuvos žmonių įrašė 8-etą balsuodami už liberalus. Planas pavyko – likau aštunta, o mane aplenkė tik jau žinomi Lietuvos politiniai veikėjai.

Tmannedzinai nutiko dėl daugelio priežasčių – balsavo draugai, balsavo giminaičiai, balsavo partijos nariai, kursiokai ir jų močiutės. Nežinome, kiek tarp tų 14.500 buvo jaunų žmonių, bet išankstinio balsavimo metu ir rinkimų sekmadienį gavau šimtus žinučių nuo mažai pažįstamų ir visai nepažįstamų žmonių, kurie rašė, kad mane palaiko, nes yra artimos mano video deklaruojamos idėjos, kad reikia balsuoti už naują kartą, kuri rinkimų metu į rinkėjus kreipiasi kitaip, kad reikia balsuoti už Nepriklausomos Lietuvos vaikus. Žinia, kad kandidatuoju sklido iš lūpų į lūpas daugiausiai Facebook’e, draugai, draugų draugai ir pažįstami, Lietuvos liberalaus jaunimo nariai dalinosi žinutėmis, kodėl verta už mane balsuoti, komentaruose virė diskusijos. Už tai jiems esu labai dėkinga.

Šiuose rinkimuose balsavo ypač daug jaunų žmonių – 37 proc. 18-34 m. rinkėjų. Tai nėra tiek daug, kiek galėtų būti, tačiau skaičiai kur kas didesni, nei praėjusius kartus. Žinoma, tai lėmė labai daug priežasčių, tačiau, esu tikra, kad didelė dalis tų žmonių balsą atidavė už liberalus. Kodėl?

  • Todėl, kad jie nori reformų ir pokyčių, o ne stagnacijos valstybės valdyme.
  • Todėl, kad jie netoleruoja ir netgi nekenčia korupcijos.
  • Todėl, kad jie nori turėti savo verslą, nori kurti verslą kartu su draugais ir tėvais, tačiau tai prie dabartinio reguliavimo yra siaubingai sudėtinga. Jiems reikia daugiau laisvės!
  • Todėl, kad jiems labai nepatinka komunistinis bullshitas, kurio vis dar yra tiek daug aplinkui.
  • Todėl, kad jiems nepatinka visuomenės supriešinimas: ,,visi durni, tik mes protingi“.
  • Todėl, kad jie nori, jog politikai į klausimus atsakytų konkrečiai, o ne vyniotų aplinkui tai, kas yra jų paruoštukėse.
  • Todėl, kad jie yra atviros visuomenės nariai ir jiems nėra svarbu, kad jų kaimynystėje gyvena kitos rasės, tautybės ar seksualinės orientacijos žmonės.
  • Todėl, kad jie pasisako už Lietuvą ne tik lietuviams, bet ir visiems žmonėms.
  • Todėl, kad jie gultų po tanku už savo šalį, jeigu to prireiktų.

Visos partijos – tiek tradicinės, tiek populistinės viena ar kita forma pataikauja ypač konservatyviai (ne ekonomine, o talibiškąja prasme) visuomenės daliai, galvodami, kad Lietuva yra tokių žmonių šalis.

Tačiau jie klysta! Šita Lietuva yra visai kitokia. Matau, kokia didelė jėga yra Nepriklausomos Lietuvos vaikai – sporte, versle, kultūroje. Manau, kad atėjo laikas tai perkelti ir į politiką. Laikas pradėti kurti atvirų ir atsakingų žmonių valstybę, laikas padėkoti savo tėvams ir seneliams, kurie padarė viską, kad Nepriklausomybės vaikai galėtų veikti.

Apie laisvę verslui

Dar vienas mano video klipas – šįkart apie didesnę laisvę verslui. Visi šneka apie naujų verslų steigimo skatinimą, bet niekas nemato kitos medalio pusės – nauji verslai jau kitą dieną miršta, nes neatlaiko sudėtingo valstybės reguliavimo.

Darbo vietų nesukurs nei A. Pabedinskienė, nei B. Vėsaitė, nei Z. Balčytis, nei D. Grybauskaitė. Darbo vietas sukurs tik verslas, o jis tai darys tik tada, kai tai apsimokės. Užuot daugiau skyrusi, valstybė turėtų mažiau reguliuoti ir atiminėti

Kodėl savivaldos rinkimuose galėtų balsuoti ir 16-mečiai?

Kviečiu provokuojančiai diskusijai apie tai, kodėl savivaldos rinkimuose galėtų balsuoti ir 16-mečiai :).

vote 16Nors populiariausias pasaulyje balsavimo amžiaus cenzas yra aštuoniolika metų, yra valstybių, kuriose vietos savivaldos ar regioniniuose rinkimuose leidžiama dalyvauti ir šešiolikmečiams. Šešiolikmečiai balsavimo teisę turi Austrijoje, kai kuriose Vokietijos žemėse, Argentinoje, Brazilijoje, Maltoje tai bus galima daryti nuo 2015 m.

Lietuvoje daugelis išgirdusių tokią idėją prieš ją iškart gula kryžiumi. Populiariausia kritika – jauni žmonės yra politiškai nesubrendę. Vis tik nors kalbame apie radikalią ir šiek tiek utopinę reformą, egzistuoja keletas pagrįstų argumentų, kodėl reikėtų mažinti aktyvios rinkimų teisės amžiaus cenzą bent savivaldos rinkimuose.

Pirma, plačiai žinoma, kad Lietuvoje jaunimas linkęs palikti gimtuosius miestus – dažniausiai vyksta studijuoti ir dirbti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Nuo namų toli esantys jaunuoliai retai prisiruošia balsuoti vietos savivaldos rinkimuose arba neretai užsiregistruoja kitoje savivaldybėje ir balsuoja jau ten. Suteikus teisę balsuoti šešiolikmečiams, būtent gimtajame mieste dar gyvenantys jauni žmonės galėtų išsakyti savo valią. Tokiu būdu miesto savivaldoje būtų reprezentuojama joje realiai gyvenančių žmonių valia.

Antra, šešiolikmetis asmuo turi daugybę juridinių teisių ir atsakomybių: jam yra suteikiamas piliečio pasas, jis gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti tam tikras transporto priemones, gali būti teisiamas, turi daugybę kitų pareigų. Tačiau jam nėra suteikiama galimybė spręsti dėl savo miesto gyvenimo.

Trečia, dažnai kalbama apie menką jaunimo dalyvavimą ir tai, kaip svarbu jaunuolius sudominti politika, juos įtraukti. Be to, yra įrodyta, kad pirmieji rinkimai yra labai svarbūs jauno žmogaus dalyvavimui demokratiniuose procesuose. Aktyvios rinkimų teisės suteikimas šešiolikmečiams atvertų daugiau galimybių įgyti politinio dalyvavimo praktikos – moksleiviai ne tik teoriškai pažintų pilietinį dalyvavimą pamokose, bet ir galėtų realiai jame dalyvauti. Taip būtų užtikrinta, kad tai, kas yra diegiama, pasitelkiant švietimo sistemą, yra iškart pritaikoma ir realioje praktikoje.

Ketvirta, pilietinį ir demokratinį brandumą pirmiausiai lemia ne amžius, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, išsilavinimas, pomėgiai, šeima ir aplinka. Sakysite, egzistuoja didelė tikimybė, kad jaunuolio tėvai paveiks jo apsisprendimą rinkimuose? Nebūtinai, tačiau juk ir dabar gyvenime sprendimus priimame atsižvelgdami į daugybę nuomonių, patarimų ir aplinkinių įtaką.

Žinoma, tai plačios ir šiek tiek utopinės reformos idėja. Vis dėlto ji galėtų virsti realybe bent bandomuosiuose, pilotiniuose rinkimuose, kurie galėtų vykti įprastų Lietuvos Respublikos rinkimų metu tam tikrose apylinkėse ir apygardose, kuriose būtų leidžiama balsuoti ir šešiolikmečiams. Tai būtų simbolinis veiksmas, tam tikras pilietinis eksperimentas, atskleidžiantis naujas patirtis ir įspūdžius.