Paskelbtas WEF lyčių lygybės indeksas: Lietuva yra 31 vietoje

Kiekvieną sausį įdomu užmesti akį į tai, kas vyksta ir diskutuojama Davose. O čia tradiciškai nemažas dėmesys skiriamas moterų dalyvavimo ekonomikoje ir politikoje klausimams.

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė lyčių lygybės indeksą, atskleidžiantį lygybės tarp moterų ir vyrų situaciją pasaulio valstybėse praėjusiais metais. Naujausias indeksas rodo, kad Lietuva iš 44 vietos pakilo į 31. Estija 21, Latvija 20 iš 145 valstybių.

Lietuviškos tendencijos iš esmės yra tokios pat, kaip ir visoje Europoje – nematyti didelio skirtumo tarp vyrų ir moterų dalyvavimo švietime, gera situacija sveikatos srityje. Vis dėlto, kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos reitingas neblizga dėl nelygaus darbo užmokesčio už panašų darbą, palyginti nedidelio vadovaujančių moterų skaičiaus, ką jau kalbėti apie politiką. Tiesa, paradoksalu, kad šiemet Lietuvos reitingą pakėlė būtent ekonomikos ir politikos bendrieji rodikliai, kurie yra kiek geresni nei ankstesniais metais.

LT gender

Nelygybė ekonomikoje yra užprogramuota ne tik saugusiųjų pasaulyje, bet ir vaikystėje. Davoso forumo metu viena Facebook vadovių S. Sandberg pažymėjo, kad, pavyzdžiui, JAV egzistuoja nelygybė tarp berniukų ir mergaičių gaunamo uždarbio už namų ruošą: berniukai atlieka kiek mažiau užduočių ir jiems tėvai sumoka daugiau nei mergaitėms.

Kanados premjeras J. Trudeau dar prieš laimėdamas rinkimus skatino kampaniją ,,She Should Run“ (liet. ji turėtų kandidatuoti). Jos metu įvairių sričių profesionalės buvo skatinamos išdrįsti kandidatuoti į parlamentą.

Žengdama pirmuosius žingsnius profesionalioje politikoje matau nedaug moterų, kurios išdrįsta. Vis dėlto nepasaint kai kurių sunkumų ar netgi nesusipratimų kasdienybėje, apskritai jaučiu didelį neformalų palaikymą liberalų partijoje. Manau, tokios neformalios kampanijos ar geras žodis ir paskatinimas yra labai galingi ir gali daugiau nei kvotos.

Dar viena studija atskleidė – esame versliausi Europoje

Neseniai pasirodžiusi Baltic International Centre for Economic Policy Studies atlikta verslumo studija parodė tai, ką per įvairius Europos Parlamento rinkimų debatus iki nugriuvimo aiškinau vėsaitėms, blinkevičiūtėms ir kitiems, kuriems neva rūpi darbo vietų kūrimas: Lietuvos žmonės yra verslūs, kuria ir nori turėti savo verslą, tačiau valstybės politika verslų (ypač naujų) atžvilgiu nėra draugiška.

Ši studija parodė, kad:

1. Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių iniciatyva ir ambicijos yra didžiausios Europoje (pirmas grafikas). Pilka kreivė atskleidžia, kad Lietuvoje naujų verslų savininkų reitingas yra didžiausias Europoje.

2. Latvijos moterys yra versliausios Europoje (antras grafikas). Net 10 proc. visų šalies moterų yra aktyvios pradedant verslą. Lietuvos skaičius nėra prastas – 8 proc. Esame penkti po Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rumunijos.

3. Vis dėlto Lietuvoje yra didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų, įsitraukusių į verslo pradžią. Tai reiškia, kad apskritai šalyje gyva verslumo dvasia, tačiau vyrai yra kur kas aktyvesni pradedant verslą (beveik 18 proc.) nei moterys (8 proc.)

Verslumas

Moterys ir vyrai

Nuoroda į studiją: http://www.biceps.org/assets/docs/gem/GEM2013_2014