Medikai sveikatos sistemos šešėlyje

48886145562_7e5bd9ddde_o

Didelis krūvis ir įtampa, psichologinis smurtas darbe, veiksmingos emocinės ir psichologinės pagalbos stoka – tai Lietuvos medikų realybė, į kurią dėmesį Lietuva atkreipė tik sumokėjus didžiausią kainą – savo noru iš gyvenimo pasitraukus jaunam gydytojui.

Dažnas apie tai žino ir yra patyręs (ne tik sveikatos, bet ir švietimo įstaigose), bet priima tai, kaip natūralų „paprotį“, su kuriuo gyvenome ir ilgai gyvensime. Tačiau šiandien mes gyvename kitame laikmetyje – tie žmonės, kurie gelbsti mūsų gyvybes ir rūpinasi mūsų sveikata, neturėtų būti sveikatos sistemos paraštėje.

5 dalykai, kuriuos būtina keisti:

  1. Sveikatos įstaigoms turėtų vadovauti pirmiausiai geri vadybininkai

Kažkodėl priimta, kad būtinai medikas turi būti sveikatos įstaigos vadovas. Vadovai-medikai ne visada daug dėmesio skiria vadybai. Jeigu esi sistemoje užaugęs medikas, kuris nuo pat studijų patiria patyčias ir vėliau mobingą darbe bei ilgainiui tampi įstaigos vadovu, keisti stilių ir atmosferą nėra jokių prielaidų ir paskatų. Nesakau, kad nėra išimčių, bet grįžkime prie principo – let managers manage. Leiskim vadybininkams vadybinti, o gydytojams gydyti!

  1. Turime sukurti nulinės tolerancijos aplinką psichologiniam terorui ir priekabiavimui

Jeigu seksualinis priekabiavimas iš „normos“ labai greitai Lietuvoje tapo blogo tono elgesiu ir netgi smurto forma, turime nustoti toleruoti psichologinį terorą darbe. Aš girdžiu, kad sveikatos sistemoje tokį elgesį paprastai sau leidžia kai kurie aukštesnes pareigas užimantys medikai.

Anoniminė pranešėjo (angl. whistleblower) sistema turi veikti, nustatyti tokius atvejus ir numatyti sankcijas. Mokyklos Lietuvoje žingsnis po žingsnio kovoja su patyčiomis, suaugusiųjų organizacijos irgi į tai turėtų atsisukti. Tačiau čia, kaip ir švietime, reikia sistemiškumo. Neužtenka vienerius metus taikyti sistemą, ji turi veikti visą laiką ir jai dėmesį turi rodyti įstaigos vadovai. Ir čia sugrįžtame prie vadovybės temos.

  1. Atlyginimas ir darbo krūvis turi keistis

Darbas 1,5 etato vienoje įstaigoje ir papildomas krūvis poliklinikoje ar privačioje įstaigoje, naktiniai budėjimai, darbas savaitgaliais – tai nėra normalios darbo sąlygos gelbstint gyvybes.

Akivaizdu, kad adekvatus darbo užmokestis leistų daugiau laiko praleisti su šeima. Sveikatos ministras liepos mėnesį pasirašė susitarimą su medikų organizacijomis dėl nuoseklaus atlyginimų kėlimo. Tačiau spalio mėnesį atneštame biudžete to nematyti. PSDF rezervas – virš 200 mln. eurų. Pasirašiau pasiūlymą panaudoti 100 mln. eurų medikų atlyginimų kėlimui 2020 m. Nuoseklus augimas turi būti, ypatingai turint omenyje augančias PSDF pajamas.

  1. Gydytojų-rezidentų išnaudojimas turi baigtis

Ar normalu, kad rezidentai po naktinių budėjimų toliau eina atlikti užduotis skyriuje – apžiūri pacientus ir tvarko popierius? Didžiausios gydymo įstaigos gali ir turi sudaryti normalias sąlygas rezidentams dirbti ir nelaikyti jų „pigia darbo jėga“. Ir tik nereikia sakyti, kad nėra resursų.

  1. Amžina ir gili, kaip vandenynai, tema – švietimas

Akademija ne tai, kad turi būti supažindinta, kad priekabiavimas ir mobingas yra blogai, jie turi būti apmokyti kaip įveikti psichologinį smurtą ir priekabiavimą. Jie turi pažinti tokius reiškinius ir padėti tiems, kurie juos patiria. Studentas universitete turi mokytis, o ne klausytis kažkokių nesąmonių, kaip jis ar ji nieko nesugeba.

Suprantu, kad pasakyti yra lengviau negu padaryti. Suprantu, kad pasipriešinimas didelis. Bet nesutinku, kad turime nuleisti galvas ir toleruoti esančią situaciją. Verskime naują puslapį, kad nereikėtų grįžti prie ligoninių ir Sveikatos apsaugos ministerijos su žvakelėmis.

Aušrinė Armonaitė apie biudžetą: paims iš tų, kas neturi, atiduos ne tiems, kam reikia

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, jog Seimui pateiktame 2020 metų valstybės biudžete mokesčiai toliau kraunami ant gyventojų pečių, tačiau racionalumo lėšų perskirstyme – nematyti.

Siekdama surinkti papildomas lėšas į valstybės biudžetą, Vyriausybė nusprendė lėtinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimą. A. Armonaitės teigimu, stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius, o ypatingai tai aktualu vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

„Stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jiems,            dabar daugiau jų bus paimama į bendrą iždą, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas. “ – teigė A. Armonaitė. 

Armonaitė atkreipia dėmesį ir į švietimo srities finansavimą – Lietuva švietimui skiria apie 5 proc. nuo BVP, tačiau tai neužtikrina švietimo kokybės ir labiau primena kiaurą rėtį.

„Valstybės skiriami finansai švietimui yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau pagal Lietuvos moksleivių pasiekimus esame dugne. Mūsų skiriami pinigai švietimui su kokybe neturi nieko bendro. Moksleiviams nereikia tuščių mokyklų ir jungtinių klasių, jiems reikia gerų mokyklų ir perspektyvos. Visos švietimo sistemos finansavimas lieka kaip kiauras rėtis – kiek pilsi, tiek kris, tik nepasieks tų, kam tikrai reikia.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narė pastebėjo, jog biudžete kol kas nematyti, ir kaip bus išpildyti pažadai didinti atlyginimus medikams: „Matome jų lygio išlaikymą, bet ne augimą. Pinigų sveikatos sistemoje, kaip ir švietimo, yra, tačiau aiškios vizijos kaip juos efektyviai panaudoti vis dar neturime.“ – teigė A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, dešimčia eurų didinami vaiko pinigai nėra taikli socialinė parama, kuri mokesčių mokėtojams kitąmet iš viso kainuos 499 mln. eurų.

„Vaiko pinigus ir toliau gauna visi – ir pasiturintys, ir stokojantys tėvai. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami tik tiems, kuriems jie tikrai reikalingi – gausioms ir nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiandien Seime taip pat bus svarstomas A. Armonaitės siūlymas apmokestinti valstybinį turtą. Toks mokestis, Seimo narės teigimu, paskatintų valstybės ir savivaldybių įstaigas atsisakyti joms nereikalingo turto.

„Kol kas biudžete neliečiamas valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų.“ – kalbėjo A. Armonaitė.