Keletas minčių apie vieningumą siekiant tikslo

Kaip LLJ veiklas sekantis galėjo pastebėti, pačioje metų pradžioje turėjome keletą iniciatyvų, susijusių su situacija Baltarusijoje per ir po prezidento rinkimų. (Nepastebėjusiems, nuorodos į keletą šaltinių: lrytas, delfi). Kadangi informaciją apie mūsų rezoliuciją ir viešąją akciją nušvietė kone visa pagrindinė nacionalinė, o taip pat ir regioninė TV bei internetinė žiniasklaida, sulaukėme ir didesnio nei esame pripratę internautų dėmesio: nuo grasinimų sušaudyti iki kvietimų susidraugauti.

Skaityti toliau

Mūsų daug!

Visada rašant apie LLJ veiklas kamuoja tam tikra atsakomybė kone už kiekvieną žodį, todėl tai daryti yra netgi sudėtinga! Vis dėlto įdedant daugybę darbo ir atiduodant visą savo laiką veiklai dėl laisvės idėjų, būtinai reikia apie tai duoti žinoti ir kitiems :). Peržiūrėjusi savo blogo įrašus ir nustačiusi, kurių didesnių LLJ iniciatyvų savo bloge dar neaptariau, siūlau kelių antros 2010m. pusės LLJ iniciatyvų trumpą apžvalgą bei savus įspūdžius – aptariama vasaros mokykla, diskusijų ciklas apie jaunimą politikoje bei, žinoma, rudeninis Lietuvos liberalų forumas.

Skaityti toliau

Liberaliausias vasaros savaitgalis

Šiemet Lietuvos liberalaus jaunimo tradicinė Vasaros stovykla buvo praminta Liberaliausiu vasaros savaitgaliu. Kaip ir kasmet, į renginį susirinko apie šimtą Lietuvos liberalaus jaunimo narių bei jų draugų. Vasaros stovykla, tai tiesiog linksmas sąskrydis, į kurį susirenka bendraminčiai iš visos Lietuvos jau daugybę metų, tai nėra renginys, skirtas tobulinti kokius nors gebėjimus, reikalingus organizacijoje, nes tam mes turime Vasaros mokyklą.

Skaityti toliau

Įspūdžiai iš ALDE Vasaros akademijos 2010

Praėjusią savaitę drauge su kolega iš Lietuvos liberalaus jaunimo Juliumi dalyvavome ALDE Vasaros akademijoje, kuri šiemet buvo skirta euro tematikai. Renginys organizuotas pasitelkiant dvi europines jaunimo sąjungas – Europos liberalų jaunimą (LYMEC), kuriam priklauso ir LLJ, bei Jaunuosius Europos demokratus (YDE). Šiais metais Briuselyje vykusioje Akademijoje viešėjo daugybė ALDE frakcijos europarlamentarų, kurie pristatė savo požiūrį į šiandien susidariusią situaciją eurozonoje; pranešimus taip pat skaitė Europos ekonomikos ir finansų komisaras Olli Rehn, LSE profesorius Iain Begg ir kiti europinės ekonomikos ekspertai.

Kadangi absoliučią daugumą pranešėjų sudarė ne akademikai ar vienoje srityje besispecializuojantys ekspertai, o politikai, spekuliatyvių kalbų ir abstrakčių pasvarstymų nebuvo išvengta. Be abejonės, atsivželgiant į susidariusią situaciją buvo daug kalbama apie Graikijos krizę, situaciją Ispanijoje ir kitose šalyse. Bene visi kalbėtojai sutiko, kad Europos valstybės per daug gerai gyveno praeityje ir per mažai svarstė apie galimas nesolidarumo ir taisyklių nesilaikymo pasekmes. Kai kurie pranešėjai visai pagrįstai minėjo, jog eurozonos žlugimas galėtų atsiliepti visos Sąjungos politiniam stabilumui ir idėjai apskritai. Įdomi pasirodė Švedijos europarlamentaro Olle Schmidt pozicija. Politikas pasirodė esąs didžiulis eurozonos šalininkas ir netgi krizės akivaizdoje, kai euras faktiškai nebeatrodo stabilumo garantas, išsakė turintis viltį, jog Švedija prisijungs prie zonos ir tai padarys kuo greičiau (na, atsižvelgiant į nuotaikas pačioje šalyje, tokios kalbos atrodo superoptimistinės).

Mūsų kaimynė (o kartais ir pačių susikurta konkurentė) Estija vieno pranešėjo buvo pavadinta the best student in a class, kas galbūt iš pirmo žvilgsnio pamalonina valstybę; vis dėlto giliau pamąsčius įsijungimas į eurozoną, šiandien krečiamą krizės, pažangiai valstybei užkrauna nemenką naštą. Pranešimuose buvo paminėta ir Lietuva, štai Airijos europarlamentarė Marian Harkin kalbėjo apie įsijungimo į eurozoną kriterijų lankstumą ir paminėjo Lietuvos pavyzdį, kai 2007m. mūsų vidutinė metinė infliacija buvo tik per plauką didesnė nei numatyta Mastrichto sutartyje.

Apskritai Vasaros akademijos formatas nebuvo varginantis, faktiškai kiekvieną dieną klausėmės pranešėjų, turėjome progą užduoti jiems klausimų, su jais padiskutuoti. Akademiją uždarė dalyvių bendra diskusija, kurioje praktiškai eilinį kartą išryškėjo dvi liberaliai mąstančių stovyklos: dešinieji ir kairieji.