Savanorystė veža!

Šiandien tarptautinė savanorių diena. Aktyviai savanorystei nevyriausybinėse organizacijose paskyriau bent 4 savo jaunystės metus (apskritai – 7). Tai buvo patys geriausi metai, nes tada įgijau drąsos, susiradau geriausius draugus, sutikau didelius autoritetus, susipažinau su šimtais įdomių žmonių Lietuvoje ir užsienyje, patekau į keisčiausias ir netikėčiausias situacijas savo gyvenime.

Savanorystė Compilation
Nuotraukos iš 2008-2011 m. veiklos Lietuvos liberaliame jaunime

Be savanorystės mano gyvenimas dabar tikrai nebūtų toks, koks yra. Ir taip yra dėl šių organizacijų:

Jeigu svarstote, ar verta savanoriauti, galiu pasakyti, kad tai yra geriausia investicija, ką galite padaryti DABAR PAT!

Visus savanorius su Jūsų diena! Be the change you wish to see in the world!

LLJ stovykla
Lietuvos liberalaus jaunimo vasaros stovkla, 2011 m., Rubikiai

gimtadienis
Lietuvos liberalaus jaunimo gimtadienis, 2011 m., Klaipėda

lijot
LiJOT projektas “BeYoung“ 2010 m., Vilnius

LLJVM2011.jpg
Lietuvos liberalaus jaunimo vasaros mokykla 2011, Bikuškio dvaras

Jaunimo teisės

Atėjus gegužei – ir, aišku, neįtikėtinu greičiu besiartinant baigiamojo darbo universitete deadline’ui, netikėtai “atsirado“ laiko pasidalinti keletu minčių temomis, su kuriomis pastaruoju metu tenka turėti šiek tiek reikalų. Taigi šis įrašas apie jaunimo teises.

Paneuropiniu mastu tai labai dažnai linksniuojamas terminas bei įvairiausiuose susitikimuse gvildenama tema. Taigi, kas yra jaunimo teisės ir kaip jas galima užtikrinti?

Klausimas gana keblus, o bent dalį atsakymų turintieji yra pasiskirstę į dvi stovyklas:

1-oji. Jaunimo teisių kodifikavimo mylėtojai. Jų požiūriu, jaunimo teisės yra visos žmogaus teisės, o taip pat ir įvairiausios išvestinės jauniems žmonėms aktualios teisės (pvz. teisė į būstą, į nemokamą mokslą, finansinę autonomiją ir kt.) Įrankis, galintis jas užtikrinti – Jaunimo teisių konvencija (vaiko teisių konvencijos atitikmuo). Europos dokumentuose mintys apie jaunimo teisių konvenciją sklando nuo 1978 m. Šios stovyklos atstovai mato teises per pozityvių teisių prizmę (kas yra pozityvios ir negatyvios teisės galima pasiskaityti čia).

2-oji. Jaunimo teisių kodifikavimo skeptikai. Šios stovyklos atstovai labiau mėgsta vartoti ne jaunimo teisių terminą, bet “priėjimo prie teisių“ sąvoką – angl. access to youth rights (lietuviškas vertinys nelabai vykęs). Šio požiūrio atstovai jaunimo teises suvokia, kaip negatyvias teises – mano, jog egzistuoja įvairių (dažnai iš valstybės kylančių) trukdžių, jaunimui naudotis savomis teisėmis. Šie žmonės mano, jog jaunimo teisių konvencija nėra reikalinga, nes egzistuojantys žmogaus ir vaiko teisių apsaugos dokumentai yra tinkami šioms teisėms apsaugoti.

Tiek vieni, tiek kiti, be abejo, turi savo teisinių argumentų, kuriais vadovaujasi diskutuodami. Tokia požiūrių priešprieša pačių jaunimo atstovų tarpe dažnai palikdavo nuošalyje realias jaunų žmonių Europoje problemas ir koncentruodavosi ties diskusinės kovos lauku. Vis dėlto šiandien galima pasidžiaugti, kad bent jau vienoje institucijoje – Europos Tarybos Patarėjų Taryboje – jaunimas sutarė, kad metas sudėti ginklus ir pirmuose žingsniuose dirbti dėl to, kad  su jaunimu susijusių klausimų tematika būtų kuo plačiau žinoma, suprantama ir nelietuviškai kalbant – mainstream’inama. O jaunimo teisių klausimas profesionaliau nagrinėjamas, pasitelkiant į pagalbą Žmogaus teisių teismą ir kitus svarbius veikėjus.

Įdomu tai, kad nei viena, nei kita barikadų pusė neturi vienintelio ir galutinio atsakymo, kokios teisės konkrečiai yra jaunimo teisės. Galima suprasti, kad jos neretai iškyla netikėčiausiose situacijose, tačiau jau dabar matyti nemažai valstybių intervencijos reikalaujančių balsų.

Apie iniciatyvas Europos Tarybos viduje

Trumpai pasakysiu, kad kalba eina ne apie ES organus, o apie Europos Tarybą – Council of Europe. Štai gerb. Europos liaudies partijos atstovas Europos Taryboje Luca Volonte savo viename pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimą itin palietė atėjusi ekonominė krizė. Jis išsakė būtinybę šalims imtis pozityvių veiksmų jaunimo teisėms užtikrinti, pvz. visuotinai didinti minimalų atlyginimą arba jį įvesti ten, kur jo nėra.

Šis ponas, be abejonės, patektų į pirmąją jaunimo teisių požiūrio stovyklą. Tačiau, taip ir lieka neaišku, kodėl, jo nuomone, minimalus atlyginimas didintų jaunimo įsidarbinimą, o ne atvirkščiai – gilintų nedarbą. Vokietijoje neegzistuojant minimaliai algai, jaunimo nedarbas yra mažiausias Europoje. Tačiau L.Volonte išskiria šią šalį ir toliau beria – Vokietija privalo įsivesti minimalų atlyginimą jaunimui! Paprieštarauti šiam politikui nėra sunku -vien šis filmukas išdėsto, kodėl ypač jauniems žmonėms tai gali pakenkti. Tačiau grįžkime prie jaunimo teisių.

Apie “jaunimo teisių“ sąvoką Lietuvoje

Lietuvoje jaunimo teisių diskursas dar neįsiplieskė, nors Jaunimo politikos pagrindių įstatyme yra įtraukta jaunimo teisių sąvoka.  Mūsų šalyje didelio susipriešinimo jaunimo teisių klausimais nėra – ir nežinau, gerai tai, ar blogai. Viena vertus, nėra varginančių ginčų ir egzistuoja pakankamai stipri jaunimo politika, kita vertus – nesusitvarkome su vaiko teisėmis Garliavoje ir turime didelį jaunų žmonių savižudybių skaičių.