Veiklūs ir nepopuliarūs. Kas?

Šiandien mano dienos ,,vinimi“ tapo apsilankymas VU TSPMI knygos ,,Kada reformos virsta pokyčiais“ pristatyme. Tai man buvo asmeniškai įdomu, nes dar mokantis viešosios politikos analizės magistrą rengėme rašto darbus knygoje aptariamomis temomis ir, kaip pastebėjau, dalimi duomenų ir įžvalgų buvo pasinaudota, o tai #smagu, nes studentų darbas neatsigulė į stalčių, o buvo įprasmintas.

Taigi čia iš esmės nagrinėjama ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės inicijuotų reformų procesas ir sėkmė. Pridėtinę knygos vertę gali matyti daugybė veikėjų: mokslininkai turi gerą šaltinį, padėsiantį aiškinti reformas kitose šalyse, apžvalgininkai, oponentai turi gerą šaltinį, kuriame išryškinta, padarė ar nepadarė ką nors dešiniųjų Vyriausybė. Vis dėlto man įdomesnė pridėtinė vertė, kuri reikalinga praktinėje politikoje. Akivaizdu, kad šiame savo gyvenimo etape bandau derinti VU TSPMI įgytas žinias su realybe :). Štai į ką turi atkreipti dėmesį sprendimų priėmėjai, ketinantys dirbti Vyriausybėje ar kitoje vykdomoje valdžioje.

  • Aiškūs Vyriausybės prioritetai, nedidelis jų skaičius.
  • Aiškaus plano, ką daryti, turėjimas dar prieš ateinant į valdžią.
  • Nusiteikimas pasipriešinimui pirmiausiai tarp ,,savų“ – koalicijoje ar net partijoje.
  • Dialogas su opozicija. Politikoje negali statyti savęs į poziciją ,,visi klysta, išskyrus mus“.
  • Nuolatinis politinis dėmesys reformai ir lyderystė.
  • Telkiančių lyderių palaikymas. Būtų idealu, jeigu Prezidentas veiktų, kaip telkiantis lyderis reformos naudai.
  • Visuomenės grupių įtraukimas.
  • Reikia suprasti, kad rezultatyvumas gali kainuoti populiarumą.

Iš esmės tik tiek reikia, kad reformos virstų realiais pokyčiais. Labai lengva parašyti ir sunku padaryti :).

Vis galvoju, kaip šioje knygoje atrodytų dabartinė Vyriausybė. Peršasi pora minčių:

  1. Susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė kadencijos pradžioje deklaravo per daug prioritetų. Tiek kadencijos, tiek metinių prioritetų priemonių dokumentuose atrodo, kad įsipareigota palikti ir avį gyvą, ir vilką sotų. Sunku turėtų būti atsispirti nuo tokių dokumentų praktikoje.
  2. Vyriausybė visuomenei neprisistatė kaip ambicinga reformatorė ir iš esmės (taip bent jau atrodo) nekėlė sau tikslo tokia būti. Taigi kyla klausimas, ar šiuo tyrimo pagrindu prasminga tirti į reformas neorientuotas vyriausybes. Turbūt ne. Ir kitas klausimas – galbūt būtent dėl tokio Vyriausybės ramumo premjeras yra populiariausias politikas.

Iš esmės esame amžininkai dviejų priešingų vyriausybės paveikslų: veiklios & nepopuliarios Vyriausybės vs. ramios & populiarios Vyriausybės.

Vis dar tikiuosi, kad Lietuvoje pamatysime ir kitokių variantų.

Ką nuveikėme Vilniaus gyventojų aptarnavimo srityje?

Ronaldas Reiganas yra pasakęs, kad siaubingiausi žodžiai anglų kalboje yra šie: ,,aš iš Vyriausybės ir esu čia tam, kad jums padėčiau“ (angl. I‘m from the government and I‘m here to help). Asmens laisvę nuo valstybės kišimosi palaikęs JAV prezidentas buvo ironiškas ir atsargus. Dar atsargesni yra Lietuvos piliečiai, kurių pasitikėjimas valstybės institucijomis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Šiame straipsnyje dalinuosi mūsų pastangomis susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą Vilniaus miesto administracijos teikiamomis paslaugomis. Taigi kokie pokyčiai įvyko Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų aptarnavimo srityje per pastarąjį pusmetį?

  1. Gyventojų aptarnavimas keturiomis kalbomis

Per metus Vilniaus miesto savivaldybėje apsilanko daugiau nei 120 tūkstančių gyventojų, o kiekvieną dieną čia vidutiniškai kreipiasi po 500 žmonių. Pradėję darbus Vilniaus miesto savivaldybėje iškart pamatėme, kad sostinės savivaldybė turi būti draugiškesnė kitakalbiams – ne tik užsieniečiams, bet ir vietiniams Vilniaus gyventojams.

SCreenTaigi jau nuo vasaros vidurio Vilniaus savivaldybės pirmame aukšte atvykę žmonės yra aptarnaujami keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Žinoma, kad oficialūs susirašinėjimai, kita korespondencija ir procedūros toliau atliekami valstybine lietuvių kalba, tačiau keturių kalbų aptarnavimas pirmame savivaldybės aukšte gyventojams leidžia geriau suprasti procedūras bei saugiau jaustis viešojo administravimo labirintuose.

Nors ankstesnėse kadencijose tautinėms bendrijoms ir mažumoms atstovaujančios partijos Vilniuje turėjo galimybę pasireikšti, atviro ir draugiško aptarnavimo sistema kitakalbiams įdiegta tik pastaruoju metu, miestą valdant merui liberalui.

  1. Supaprastintos procedūros išduodant renginių ir išorinės reklamos leidimus

Paprastai Vilniuje per metus yra išduodama daugiau nei 900 leidimų įvairiems renginiams. Dėl jų sprendimus priima speciali komisija. Jau nuo vasaros pradžios daliai renginių Vilniaus mieste leidimų nebereikia. Jeigu renginio metu yra netrukdomas eismas, nevyksta prekyba, netrikdomas miesto gyventojų poilsis, pakanka pateikti nustatytos formos pranešimą apie organizuojamą renginį ne vėliau, kaip prieš 3 dienas iki jo pradžios.

Išduodant išorinės reklamos leidimus kartais užtrunkame pernelyg daug laiko, o tai įmonėms kainuoja ne tik kantrybę, bet ir laiką, ir pinigus. Kaip ir renginių atveju, sprendimus dėl išorinės reklamos priima speciali komisija. Dažnai gyventojai apie komisijos sprendimus sužinodavo tik kitą savaitę po jos susitikimo. Nuo šiol apie komisijos sprendimą bus informuojama tą pačią savaitę, o netolimoje ateityje ši informacija taip pat bus prieinama Vilniaus miesto puslapyje internete. Šioje srityje yra ir daugiau tobulintinų procedūrų, kurias sprendžiame.

  1. Mažiau biurokratijos lauko prekyboje

Tikriausiai dažnas pastebėjote tiek Vilniaus centre, tiek kitose vietose gėlėmis ar vaisiais prekiaujančius senjorus ar moksleivius. Tokia prekyba Vilniuje galėjo būti vykdoma tik su leidimu,  kuris kainavo 10,50 € mėnesiui arba 4,1 € dienai. Žinoma, kad didelė dalis tokios prekybos vyko be leidimų, o taip pat tam nepritaikytose ir neleistinose vietose.

Spalį miesto taryba priėmė sprendimą, leidžiantį senjorams, moksleiviams ir studentams, neįgaliesiems bei registruotiems Darbo biržoje savo užaugintomis gėlėmis, uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiauti be leidimo iš anksto patvirtintose vietose. Analogiška tvarka galios ir sendaikčiais prekiaujantiems ,,blusturgiams“. Prekybos vietų sąrašas yra rengiamas, atsižvelgiant į gyventojų, seniūnijų ir administracijos rekomendacijas, o realiai tvarka turėtų pradėti veikti pavasarį. 

  1. Nuoseklus gyventojų atsiliepimų apie paslaugas nagrinėjimas, atsiskaitant tiesiogiai merui

Jeigu teko naudotis Vilniaus miesto savivaldybės teikiamomis paslaugomis (pavyzdžiui, turėjote gauti leidimą renginiui ar reklamai), žinote, kad yra galimybė įvertinti paslaugos atlikimo kokybę bei palikti atsiliepimą apie paslaugą. Pradėjus darbus Vilniaus miesto taryboje nustebome, kad tokiu būdu kaupiami atsiliepimai nebuvo atskirai nagrinėjami. Galbūt dėl to turėjome nedaug sistemingo grįžtamojo ryšio su paslaugų vartotojais.

Jau nuo šios vasaros Vilniaus miesto administracijoje pradėjo veikti vidinė elektroninė sistema,  kiekvieną gyventojo atsiliepimą apie paslaugą perduodanti atsakingo padalinio darbuotojams. Savo ruožtu, administracija atsižvelgdama į atsiliepimą gali pašalinti trūkumus. Kiekvieną mėnesį atsiliepimai ir tolesni administracijos veiksmai yra pateikiami asmeniškai merui.  Taigi nuo šiol Vilniuje gyventojų išsakyta nuomonė apie paslaugas nenueis veltui. Priešingai, tai mums padės aptikti egzistuojančias problemas ir jas iš karto taisyti.

Vilnius yra sparčiausiai augantis Baltijos valstybių miestas, čia vis daugiau judesio, daugiau iniciatyvos ir veiksmo. Tampame vis labiau gyvybingi ir konkurencingi, tačiau tai taip pat kelia iššūkių valdant miestą. Kiekviena gyventojų patirtis, turint reikalų su miesto administracijos paslaugomis, yra įdomi, o kiekvienas sunkumas gali būti išspręstas. Problemas Vilniuje galima registruoti mobilios programėlės ,,Tvarkau Vilnių“ pagalba, o atsiliepimus apie paslaugas pateikti elektroniniu būdu užsakius paslaugą arba užpildžius nedidelę formą prie aptarnavusio langelio savivaldybės pirmame aukšte. Aušrinė Armonaitė

Liberalai konkuruoja dėl Vilniaus, bet taikinyje – liberalizmas

Didysis Vilniaus mero kampanijos paradoksas yra tai, kad nors čia rungiasi dvi liberaliomis save laikančios jėgos – kampanijos taikinyje atsidūrė būtent liberalios idėjos. Dabar prieš mus kovojama būtent išmetus liberalizmo, kaip netinkamos ideologijos miestui, kortą.

Labai gerbiu Mindaugą Danį, tačiau negaliu sutikti su jo Delfi publikuojamu straipsniu ,,Ar Vilniui gali vadovauti libertaras“. Yra du aspektai, kuriuos noriu išryškinti. Pirma – nei vienos Liberalų sąjūdžio programos negalima laikyti libertaria. Tai yra liberalios, į vadybinius sprendimus ir pokyčius orientuotos centro-dešinės partijos programa. Antra – man šiek tiek liūdna, kad reikia stotis į gynybinę poziciją, aiškinant, jog esi liberalas, bet ne libertaras. Libertarizmas yra taiki ir nuosekli laisvės idėjų sistema. Nors ji neretai yra sunkiai pritaikoma demokratijoje, ją liberalai turėtų išmanyti, kaip ideologiją, išryškinančią dešiniojo liberalizmo teisingumo sampratą.

Ir ne – teisingumo samprata nėra apie savanaudiškumą, kuris ištrauktas iš konteksto pateikiamas garsiajame leidinyje ir netgi jau stotelėse. Teisingumas liberalams – daugiau iniciatyvos, savarankiškumo, laisvės ir atsakomybės žmogui ir mažiau neefektyvaus centrinio planavimo.

Susitelkime ir veikime!

Pirmo turo rinkiminė kampanija atėjo į pabaigą. Kartu su draugais ir savanoriais pasibeldžiau į beveik 5 tūkst. vilniečių duris, su šimtais jų bendravau gatvėse, susitikimuose, diskusijose, baruose. Visi jie vieningai kalbėjo, kaip ,,užknisa“, kai politikai juodina vienas kitą ir vaidijasi. Jiems atrodo, kad tada nieko neįmanoma nuveikti miesto ir šalies labui.

Iš tiesų kampanijų metu yra daug konkurencijos, triukšmo, nesutarimų. Nereikia politikos mokslų magistro tam, kad suprastum, jog Lietuvos politikoje konsensuso yra nedaug. Aš manau, kad nepaisant visų skirtumų, išrinkti atstovai turi labiau telkti savo miesto žmones, jie turi pabandyti surasti sutarimą bent dėl kertinų, pačių svarbiausių dalykų.

Politikoje galima būti arba politikoje galima veikti. Įstojusi į Liberalų sąjūdį aš pasirinkau antrąjį variantą. Palaikykite mane ir Liberalai – šiandien ir rytoj jau galite savo balsą atiduoti bet kurioje savivaldybėje.

Mūsų sąrašo nr. 26. Aš Liberalų sąjūdžio sąraše Vilniuje – #6.

P.S. video stopkadras neblogas.

Atverkime naują kelią Laisvei

Atšventėme vasario 16-ąją, kuri tapo mūsų sunkios kelionės į Laisvę ir demokratiją, pagrindu. Tačiau turime eiti pirmyn ir atverti naują kelią Laisvei. Šiandien Lietuva nusipelnė daugiau pagarbos jai, daugiau pagarbos demokratijai, savivaldai ir bendruomeniškumui. Kovo 1 dieną palaikykite sparčiausiai augančią Laisvę ginančią partiją – Liberalų sąjūdį!

P.S. filmuojant šilta nebuvo :)