Dar viena studija atskleidė – esame versliausi Europoje

Neseniai pasirodžiusi Baltic International Centre for Economic Policy Studies atlikta verslumo studija parodė tai, ką per įvairius Europos Parlamento rinkimų debatus iki nugriuvimo aiškinau vėsaitėms, blinkevičiūtėms ir kitiems, kuriems neva rūpi darbo vietų kūrimas: Lietuvos žmonės yra verslūs, kuria ir nori turėti savo verslą, tačiau valstybės politika verslų (ypač naujų) atžvilgiu nėra draugiška.

Ši studija parodė, kad:

1. Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių iniciatyva ir ambicijos yra didžiausios Europoje (pirmas grafikas). Pilka kreivė atskleidžia, kad Lietuvoje naujų verslų savininkų reitingas yra didžiausias Europoje.

2. Latvijos moterys yra versliausios Europoje (antras grafikas). Net 10 proc. visų šalies moterų yra aktyvios pradedant verslą. Lietuvos skaičius nėra prastas – 8 proc. Esame penkti po Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rumunijos.

3. Vis dėlto Lietuvoje yra didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų, įsitraukusių į verslo pradžią. Tai reiškia, kad apskritai šalyje gyva verslumo dvasia, tačiau vyrai yra kur kas aktyvesni pradedant verslą (beveik 18 proc.) nei moterys (8 proc.)

Verslumas

Moterys ir vyrai

Nuoroda į studiją: http://www.biceps.org/assets/docs/gem/GEM2013_2014

Baltijos keliui 25 – nepamirškime žiūrėti į priekį!

Baltijos kelias visada primins ne tik apie Baltijos žmonių laisvės troškimą, bet ir apie tai, kokia taiki, demokratiška ir vakarietiška yra šitų šalių prigimtis. Ne keiksmais ir ne peiliais, o dainomis žmonės susivienijo laisvei. Tai gera pamoka tiek dabar dėl nepriklausomybės kovojančioms šalims, tiek ir mums patiems savo viduje.

Kasmet minime Baltijos kelią ir juo didžiuojamės. Tačiau reikia žiūrėti į priekį, į tai, ar Baltijos žmonės yra vieningi, ar mus viso labo vienija bendra komunistinė praeitis. Šis regionas bus sėkmingas ir turtingas tik tada, kai kryptingai ir vieningai sieks to paties tikslo. Pasaulis mus mato, kaip labai panašias šalis, praktiškai vieną darinį, kurio atskiruose regionuose viskas skiriasi labai nežymiai.

Politika yra sudėtinga, todėl visada kils diskusijų dėl Rail Balticos, atominės elektrinės, LNG terminalų ir viso kito, kas daug kainuoja. Tai politikų ir derybininkų darbas. Tačiau žmonės, kurie prieš 25 m. sukūrė Baltijos kelią, galėtų būti draugiškesni vieni kitiems.

Baltijos šalys turėtų vystytis vieningai, derinti politines, kultūrines, ekonomines ir infrastruktūrines vizijas, o ne aklai varžytis, aiškindamiesi, kieno BVP vienam gyventojui maža dalele yra didesnis, kur mažiau savižudžių, ar – galiausiai – kur buvo Baltijos kelio pradžia – Vilniuje ar Taline.

Su gražia švente, nepamirškime žiūrėti į priekį!

Neregėta Lietuva