Liberalai konkuruoja dėl Vilniaus, bet taikinyje – liberalizmas

Didysis Vilniaus mero kampanijos paradoksas yra tai, kad nors čia rungiasi dvi liberaliomis save laikančios jėgos – kampanijos taikinyje atsidūrė būtent liberalios idėjos. Dabar prieš mus kovojama būtent išmetus liberalizmo, kaip netinkamos ideologijos miestui, kortą.

Labai gerbiu Mindaugą Danį, tačiau negaliu sutikti su jo Delfi publikuojamu straipsniu ,,Ar Vilniui gali vadovauti libertaras“. Yra du aspektai, kuriuos noriu išryškinti. Pirma – nei vienos Liberalų sąjūdžio programos negalima laikyti libertaria. Tai yra liberalios, į vadybinius sprendimus ir pokyčius orientuotos centro-dešinės partijos programa. Antra – man šiek tiek liūdna, kad reikia stotis į gynybinę poziciją, aiškinant, jog esi liberalas, bet ne libertaras. Libertarizmas yra taiki ir nuosekli laisvės idėjų sistema. Nors ji neretai yra sunkiai pritaikoma demokratijoje, ją liberalai turėtų išmanyti, kaip ideologiją, išryškinančią dešiniojo liberalizmo teisingumo sampratą.

Ir ne – teisingumo samprata nėra apie savanaudiškumą, kuris ištrauktas iš konteksto pateikiamas garsiajame leidinyje ir netgi jau stotelėse. Teisingumas liberalams – daugiau iniciatyvos, savarankiškumo, laisvės ir atsakomybės žmogui ir mažiau neefektyvaus centrinio planavimo.

Susitelkime ir veikime!

Pirmo turo rinkiminė kampanija atėjo į pabaigą. Kartu su draugais ir savanoriais pasibeldžiau į beveik 5 tūkst. vilniečių duris, su šimtais jų bendravau gatvėse, susitikimuose, diskusijose, baruose. Visi jie vieningai kalbėjo, kaip ,,užknisa“, kai politikai juodina vienas kitą ir vaidijasi. Jiems atrodo, kad tada nieko neįmanoma nuveikti miesto ir šalies labui.

Iš tiesų kampanijų metu yra daug konkurencijos, triukšmo, nesutarimų. Nereikia politikos mokslų magistro tam, kad suprastum, jog Lietuvos politikoje konsensuso yra nedaug. Aš manau, kad nepaisant visų skirtumų, išrinkti atstovai turi labiau telkti savo miesto žmones, jie turi pabandyti surasti sutarimą bent dėl kertinų, pačių svarbiausių dalykų.

Politikoje galima būti arba politikoje galima veikti. Įstojusi į Liberalų sąjūdį aš pasirinkau antrąjį variantą. Palaikykite mane ir Liberalai – šiandien ir rytoj jau galite savo balsą atiduoti bet kurioje savivaldybėje.

Mūsų sąrašo nr. 26. Aš Liberalų sąjūdžio sąraše Vilniuje – #6.

P.S. video stopkadras neblogas.

Atverkime naują kelią Laisvei

Atšventėme vasario 16-ąją, kuri tapo mūsų sunkios kelionės į Laisvę ir demokratiją, pagrindu. Tačiau turime eiti pirmyn ir atverti naują kelią Laisvei. Šiandien Lietuva nusipelnė daugiau pagarbos jai, daugiau pagarbos demokratijai, savivaldai ir bendruomeniškumui. Kovo 1 dieną palaikykite sparčiausiai augančią Laisvę ginančią partiją – Liberalų sąjūdį!

P.S. filmuojant šilta nebuvo :)

Rinkimai – gera proga prisiminti Žaliojo tilto skulptūras

Prieš keletą metų aš buvau iš tų, kurie sakė, kad greičiausiai su Žaliojo tilto skulptūromis nieko nereikia daryti. Dabar truputį kitaip. Jos praktiškai yra avarinės būklės. Jas nukelti, suremontuoti ir po to vėl pastatyti būtų visiška nesąmonė. Jeigu jos genda, lai keliauja į Grūto Parką.

Kiekvieną kartą, kai einu pro jas, mąstau: ar neprispaus manęs darbininkas & valstietė? Simboliška, jeigu liberalei tiesiogine prasme ant galvos užkristų komunizmas.

Tikrai gerbiu TS-LKD aktyvistus, dalį jų gerai pažįstu ir palaikau, tačiau šis staigus susirūpinimas Žaliojo tilto skulptūromis dabar atrodo šiek tiek veidmainiškai. Juk TS-LKD merai valdė miestą daugybę metų, turėjome taip pat jų dominuojamą Vyriausybę. Bet skulptūros stovėjo. Nereikia visų šunų karti ant dabartinių valdančiųjų dėl šių skulptūrų.