Po kuriais Europos jaunimo forumo siūlymais pasirašau?

ImageŠiandien pasirašiau simbolinį įsipareigojimą Europos jaunimo forumo organizuojamoje kampanijoje Love Youth Future. Sako, dažniausiai matai, tai ką nori matyti. Taigi ir aš galbūt kai kur įžvelgiau kitaip, liberaliau (dešiniąja prasme), nei autorių intencijos.

Hayekas yra rašęs apie specifines vietos ir laiko žinias, kurių centrinė valdžia neturi. Būtent todėl jaunimo ir pilietinės visuomenės įsitraukimas apskritai yra svarbus. Tiesa, yra daug perspektyvų ir kol kas, deja, laimi kairioji, bet tai jokių būdu neturėtų reikšti, kad sistema gali būti uždara nuo jaunimo įsitraukimo.

Kaip bebūtų, pristatau, po kuo pasirašiau, nors galbūt būtų įdomu pakalbėti ir po kuo nepasirašiau. Neverčiau į LT kalbą pavadinimų, tad atleiskite už dvikalbį įrašą.

MORE YOUTH RIGHTS.
Pavadinimas nėra tikslus, nes jo išplėstinėje versijoje nėra kalbama apie daugiau ir naujų jaunimo teisių. Priešingai, tai tos pačios žmogaus teisės, jokių papildomų atributų. Pasirašiau, nes palaikau žmogaus teises, kaip mūsų individualios autonomijos ir privačios nuosavybės – visomis prasmėmis – garantą. 

STRONGER YOUTH.
Pasirašiau, nes jaunimo organizacijas ir jaunimo savanorišką veiklą laikau puikiu galimybių lauku įvairiopam ugdymuisi. ES lygmeniu taip pat. Pati patyriau šios veiklos galimybes.

INVOLVING YOUTH CIVIL SOCIETY.
Pasirašiau, nes Europos jaunimo forumo vardu yra prašoma įtraukti jaunimą į ES delegacijas Jungtinių Tautų ir kituose globaliuose bei europiniuose susitikimuose. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos LiJOT atstovai taip pat turėtų galimybę įsitraukti.

FREE MOVEMENT FOR YOUTH.
Pasirašiau, nes pasisakau už laisvą judėjimą ir bendrą rinką apskritai, o jaunimui ir jaunimo veikloms taip pat. Tai svarbu ne tik ES viduje, bet ir ES kaimynėms, bendradarbiavimui su šių šalių jaunimu, ypač kalbant apie egzistuojančius vizų ir administracinius barjerus. 

A STRONGER AND MORE INCLUSIVE DEMOCRACY.
Pasirašiau, nes manau, kad demokratiniuose procesuose galėtų dalyvauti daugiau jaunimo. Konkrečiai – Europos jaunimo forumas siūlo mažinti balsavimo amžių nuo 16 metų kai kuriuose rinkimuose. Iš esmės tam pritarčiau, tačiau prieš ryžtantis tokiems sprendimams, galima būtų atlikti pilotinius rinkimus, pavyzdžiui, tam tikrose savivaldybėse. Pamenu, save 16-os, būtų buvę nuostabu turėti balsavimo teisę, bent kai kuriuose rinkimuose.

A BALANCED BUDGET FOCUSED ON GROWTH.
Pasirašiau, nes šiame pasižadėjime matau subalansuotą biudžetą – daugiau fiskalinės disciplinos, jokių skolų, ir gyvenimo ateities kartų sąskaita.

http://www.loveyouthfuture.eu/

Jaunimo teisės

Atėjus gegužei – ir, aišku, neįtikėtinu greičiu besiartinant baigiamojo darbo universitete deadline’ui, netikėtai “atsirado“ laiko pasidalinti keletu minčių temomis, su kuriomis pastaruoju metu tenka turėti šiek tiek reikalų. Taigi šis įrašas apie jaunimo teises.

Paneuropiniu mastu tai labai dažnai linksniuojamas terminas bei įvairiausiuose susitikimuse gvildenama tema. Taigi, kas yra jaunimo teisės ir kaip jas galima užtikrinti?

Klausimas gana keblus, o bent dalį atsakymų turintieji yra pasiskirstę į dvi stovyklas:

1-oji. Jaunimo teisių kodifikavimo mylėtojai. Jų požiūriu, jaunimo teisės yra visos žmogaus teisės, o taip pat ir įvairiausios išvestinės jauniems žmonėms aktualios teisės (pvz. teisė į būstą, į nemokamą mokslą, finansinę autonomiją ir kt.) Įrankis, galintis jas užtikrinti – Jaunimo teisių konvencija (vaiko teisių konvencijos atitikmuo). Europos dokumentuose mintys apie jaunimo teisių konvenciją sklando nuo 1978 m. Šios stovyklos atstovai mato teises per pozityvių teisių prizmę (kas yra pozityvios ir negatyvios teisės galima pasiskaityti čia).

2-oji. Jaunimo teisių kodifikavimo skeptikai. Šios stovyklos atstovai labiau mėgsta vartoti ne jaunimo teisių terminą, bet “priėjimo prie teisių“ sąvoką – angl. access to youth rights (lietuviškas vertinys nelabai vykęs). Šio požiūrio atstovai jaunimo teises suvokia, kaip negatyvias teises – mano, jog egzistuoja įvairių (dažnai iš valstybės kylančių) trukdžių, jaunimui naudotis savomis teisėmis. Šie žmonės mano, jog jaunimo teisių konvencija nėra reikalinga, nes egzistuojantys žmogaus ir vaiko teisių apsaugos dokumentai yra tinkami šioms teisėms apsaugoti.

Tiek vieni, tiek kiti, be abejo, turi savo teisinių argumentų, kuriais vadovaujasi diskutuodami. Tokia požiūrių priešprieša pačių jaunimo atstovų tarpe dažnai palikdavo nuošalyje realias jaunų žmonių Europoje problemas ir koncentruodavosi ties diskusinės kovos lauku. Vis dėlto šiandien galima pasidžiaugti, kad bent jau vienoje institucijoje – Europos Tarybos Patarėjų Taryboje – jaunimas sutarė, kad metas sudėti ginklus ir pirmuose žingsniuose dirbti dėl to, kad  su jaunimu susijusių klausimų tematika būtų kuo plačiau žinoma, suprantama ir nelietuviškai kalbant – mainstream’inama. O jaunimo teisių klausimas profesionaliau nagrinėjamas, pasitelkiant į pagalbą Žmogaus teisių teismą ir kitus svarbius veikėjus.

Įdomu tai, kad nei viena, nei kita barikadų pusė neturi vienintelio ir galutinio atsakymo, kokios teisės konkrečiai yra jaunimo teisės. Galima suprasti, kad jos neretai iškyla netikėčiausiose situacijose, tačiau jau dabar matyti nemažai valstybių intervencijos reikalaujančių balsų.

Apie iniciatyvas Europos Tarybos viduje

Trumpai pasakysiu, kad kalba eina ne apie ES organus, o apie Europos Tarybą – Council of Europe. Štai gerb. Europos liaudies partijos atstovas Europos Taryboje Luca Volonte savo viename pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimą itin palietė atėjusi ekonominė krizė. Jis išsakė būtinybę šalims imtis pozityvių veiksmų jaunimo teisėms užtikrinti, pvz. visuotinai didinti minimalų atlyginimą arba jį įvesti ten, kur jo nėra.

Šis ponas, be abejonės, patektų į pirmąją jaunimo teisių požiūrio stovyklą. Tačiau, taip ir lieka neaišku, kodėl, jo nuomone, minimalus atlyginimas didintų jaunimo įsidarbinimą, o ne atvirkščiai – gilintų nedarbą. Vokietijoje neegzistuojant minimaliai algai, jaunimo nedarbas yra mažiausias Europoje. Tačiau L.Volonte išskiria šią šalį ir toliau beria – Vokietija privalo įsivesti minimalų atlyginimą jaunimui! Paprieštarauti šiam politikui nėra sunku -vien šis filmukas išdėsto, kodėl ypač jauniems žmonėms tai gali pakenkti. Tačiau grįžkime prie jaunimo teisių.

Apie “jaunimo teisių“ sąvoką Lietuvoje

Lietuvoje jaunimo teisių diskursas dar neįsiplieskė, nors Jaunimo politikos pagrindių įstatyme yra įtraukta jaunimo teisių sąvoka.  Mūsų šalyje didelio susipriešinimo jaunimo teisių klausimais nėra – ir nežinau, gerai tai, ar blogai. Viena vertus, nėra varginančių ginčų ir egzistuoja pakankamai stipri jaunimo politika, kita vertus – nesusitvarkome su vaiko teisėmis Garliavoje ir turime didelį jaunų žmonių savižudybių skaičių.