Ką L. Graužinienė veikė liberalų lyderių susitikime Taline?

"Liberals in government" - taip vadinosi šis susitikimas Taline.
“Liberals in government“ – taip vadinosi šis susitikimas Taline.

Praėjusį trečiadienį Taline įvyko Europos šalių liberalių partijų lyderių susitikimas. Tokio susitikimo tikslas buvo sutelkti šiuo metu savo šalyse valdančiuosius liberalus. Susitikimo šeimininkas buvo Estijos ministras pirmininkas T. Roivas. Nors šiuo metu Lietuvoje valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje liberalų nėra, Lietuva ten turėjo savo atstovę. Darbo partijos pirmininkė  L. Graužinienė dalyvavo susitikime ir, atrodo, atstovavo liberalams.

Ne paslaptis, kad Darbo partija priklauso Europos mastu veikiančiai partijai ,,Liberalų ir demokratų aljansas už Europą“ (ALDE), o europarlamentaras V. Uspaskich yra ALDE frakcijos Europos Parlamente narys. Vis dėlto toks Darbo partijos pasirinkimas primena nesusipratimą.

Liberalioms idėjoms Lietuvoje atstovaujantis Liberalų sąjūdis dažnai susilaukia priekaištų (neretai iš tų pačių darbiečių) dėl mūsų siūlomų liberalių sprendimų, pavyzdžiui, socialinio draudimo, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir kitų reformų srityse. Iš tikrųjų juk liberalai ir liberalizmas Lietuvoje kartais yra nepopuliarūs, jie yra nuosekliausi populizmo ir nihilizmo priešnuodžiai.

Liberalais negali vadintis tie, kurie neturi jokios aiškios šalies raidos vizijos, jokių reformų plano, jokios svajonės, kokiu keliu šalis turėtų eiti. Jau nekalbu apie nuoširdų domėjimąsi ideologiniais principais ir jų išmanymą. Liberalais negali vadintis tie, kurių pagrindiniai tikslai politikoje yra du: pirmasis – būti, antrasis – išvengti teisėsaugos. Priminsiu, kad pagarba įstatymo viršenybei ir taisyklėms yra vienas pagrindinių liberalizmo principų.

Tačiau visai kas kita yra įvaizdžio ,,eksportas“ į užsienį. Politikos profesionalų, kurie dominuoja ES valstybių vyriausybėse, akyse vis dėlto norisi atrodyti padoriau. Atsiranda poreikis sukurti fasadą tokių savybių, kurių iš tiesų neturi. Norisi atrodyti moderniems, reformų siekiantiems profesionalams, kurie koja kojon žengia su XXI a. pokyčiais, pripažįsta ir gina rinkos ekonomikos principus bei palaiko žmogaus teises. Vakaruose norisi būti liberalais.

Taigi jeigu Briuselyje, Londone ir netgi Taline L. Graužinienė virsta liberale, lauksime liberalių reformų darbiečių vardu ir Lietuvoje.

Euras Lietuvoje: politiniai, ekonominiai, emociniai aspektai

Jau šią savaitę Lietuvos pinigų istorijoje bus atvertas naujas puslapis. Nors apskritai politinius projektus reikia vertinti kritiškai ir atsargiai, eurą šią savaitę turėtume pasitikti optimistine nata. Šiame straipsnyje pateikiu politinius, ekonominius ir emocinius argumentus, kurie iš esmės galėtų mus nuraminti, įsileidžiant eurą į savo pinigines.

Politiniai aspektai

Pirmas ir pagrindinis politinis aspektas yra tai, kad de jure mes jau esame Ekonominės ir pinigų sąjungos nariai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Narystė eurozonoje – tai įsipareigojimas, numatytas Stojimo į ES sutartyje. Čia buvo numatyta, kad nacionalinė valiuta (mūsų atveju – litas) yra laikina išlyga, kuri pakeičiama euru, kai šalis atitinka konvergencijos kriterijus. Taigi euro įvedimas yra mūsų praeities sprendimas ir įsipareigojimas, kurį šiandien galime ir turime įgyvendinti.

Antra, euras iš esmės pildo bendros Europos Sąjungos (ES) rinkos idėją, kuri yra ES šerdis. Verslininkams tampa paprasčiau plėsti verslus eurozonos šalyse, paprasčiau keistis prekėmis ir paslaugomis, kainų mechanizmai tampa skaidresni, nes galima lyginti kainas eurozonos šalyse ir rinktis pigiausią tiekėją.

Trečia, euras yra tam tikras saugiklis, kuris saugo nuo nepamatuotų ir neatsargių politinių sprendimų. Įtvirtinama ilgojo laikotarpio fiskalinė drausmė, valstybei būtina laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Taigi net populistiškiausia Vyriausybė negalės visko sugadinti.

Ketvirta – geopolitika. Čia viskas paprasta, jeigu žvelgsime iš plačios Lietuvos istorijos patirties ir perspektyvos: kuo Lietuvoje daugiau Europos, tuo čia mažiau despotinės azijinės jėgos.

Mano mėgstamiausias litų banknotas
Mano mėgstamiausias litų banknotas

Ekonominiai aspektai

Pirmas ir akivaizdžiausiais euro įvedimo ekonominis aspektas – įvedus eurą išnyksta litų ir eurų keitimo išlaidos. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 % BVP. Taigi LB duomenimis, 2015–2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. Lt.

Antra, euras turėtų teigiamai paveikti eksportą ir prekybą, nes verslui sumažėja prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos. LB duomenimis, eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5–10 % , o Lietuvoje 2015–2022 m. eksportas turėtų laipsniškai padidėti 5 % (suminė vertė – 34 mlrd. Lt).

Trečia, euro įvedimas turėtų sumažinti palūkanų normas, taigi skolinimasis tampa pigesnis (tai buvo akivaizdu Latvijoje), gerėja valstybės prieiga prie finansų rinkų.

Ketvirta, nors kartais mėgstame lenktyniauti ir konkuruoti su Latvija ir Estija, investuotojai Baltijos regioną regi, kaip vieningai besivystantį darinį. Lietuvos prisijungimas prie eurozonos yra žingsnis, pildantis nuoseklaus Baltijos šalių vystymosi idėjas.

Žinoma, euras yra kolekyvinis projektas, kuris turi savo kainą. Konkrečiai – 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt) per penkerius metus į Europos stabilumo mechanizmą. Lietuva taip pat įneš 43 mln. eurų (148 mln. Lt) į Europos Centrinio Banko kapitalą.

Emociniai aspektai 

Matau, du pagrindinius emocinius aspektus arba baimes, kurios mus gąsdina.

Pirma baimė – tai, kad mūsų atlyginimai ir apskritai visi šalies finansai bus lengviau palyginami su kitų šalių, apnuogins šalies liūdesį ir skurdą. Iš tikrųjų nusiraminti galima tik vienu argumentu – iš esmės juk niekas nepasikeis, nes mes taip gyvenome iki šiol. Euras mums tiesiog leis aiškiau pasilyginti pajamas, išlaidas, kainas su kitų šalių.

Tai, kad palyginti su kitais esame neturtingi yra ne euro įvedimo problema. Viena vertus, tai politinės ir ekonominės transformacijos neišvengiamybė, kita vertus – nesumanios, neryžtingos, kapanojimosi politikos pasekmė.

Antra baimė – neteksime valstybės simboliu jau tapusio lito, taigi tam tikra prasme ir dalies nepriklausomybės. Vis dėlto aš manau, kad įvyks visiškai priešingai – euras atneš mūsų šaliai didesnį pripažinimą. Tik įsivaizduokite – po visą pasaulį, po pačius atokiausius ir tolimiausius Žemės rutulio kraštus pasklis mūsų Vytis, nešantis žinią apie nedidelę, bet pažangią ir ambicingą Europos valstybę. 

Euras Lietuvoje pasirodys jau ketvirtadienį, taigi belieka pasirinkti, kurie argumentai – politiniai, ekonominiai ar emociniai įtikina labiausiai. Akivaizdu, kad optimizmui vietos lieka pakankamai daug.

Dar viena studija atskleidė – esame versliausi Europoje

Neseniai pasirodžiusi Baltic International Centre for Economic Policy Studies atlikta verslumo studija parodė tai, ką per įvairius Europos Parlamento rinkimų debatus iki nugriuvimo aiškinau vėsaitėms, blinkevičiūtėms ir kitiems, kuriems neva rūpi darbo vietų kūrimas: Lietuvos žmonės yra verslūs, kuria ir nori turėti savo verslą, tačiau valstybės politika verslų (ypač naujų) atžvilgiu nėra draugiška.

Ši studija parodė, kad:

1. Latvijos, Estijos ir Lietuvos žmonių iniciatyva ir ambicijos yra didžiausios Europoje (pirmas grafikas). Pilka kreivė atskleidžia, kad Lietuvoje naujų verslų savininkų reitingas yra didžiausias Europoje.

2. Latvijos moterys yra versliausios Europoje (antras grafikas). Net 10 proc. visų šalies moterų yra aktyvios pradedant verslą. Lietuvos skaičius nėra prastas – 8 proc. Esame penkti po Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rumunijos.

3. Vis dėlto Lietuvoje yra didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų, įsitraukusių į verslo pradžią. Tai reiškia, kad apskritai šalyje gyva verslumo dvasia, tačiau vyrai yra kur kas aktyvesni pradedant verslą (beveik 18 proc.) nei moterys (8 proc.)

Verslumas

Moterys ir vyrai

Nuoroda į studiją: http://www.biceps.org/assets/docs/gem/GEM2013_2014

Kas gali išgelbėti Graikiją ir įkvėpti Lietuvą?

Graikiją sukrėtusi ekonominė krizė atkreipė visos Europos dėmesį į tai, kuo ir kaip gyvena ši pietų Europos valstybė. Pasirodo, ten ne tik jūra ir saulė, Sokratas ir Aristotelis, „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“, bet ir didelės visuomenę ir valstybę krečiančios problemos. Apskritai Graikijos pavyzdys sutirština problemas, kurios daugiau ar mažiau pasireiškia visur Europoje.

Nerangus biurokratinis aparatas, reformoms besipriešinanti visuomenė, radikalių politinių jėgų iškilimas, korupcija, nuolat patarinėjantys „kaip tvarkytis“ užsieniečiai  – štai kuo šiandien gyva Graikija.

Per pastaruosius du metus Graikijoje viešėjau 4 kartus darbo ir atostogų reikalais. Graži gamta, tačiau šalis nestokoja iššūkių.
Per pastaruosius dvejus metus Graikijoje viešėjau 4 kartus darbo ir atostogų reikalais. Graži gamta, tačiau šalis nestokoja iššūkių.

Pastaraisiais metais apstu įvairių rašinių apie šios šalies problemas, tačiau mažai diskutuojama apie idėjas, iš kur šalis galėtų pasisemti jėgų atgimti. Toliau tekste pristatau tai, kas galėtų išgelbėti Graikiją ir turėtų įkvėpti Lietuvą sėkmei.

Pirmiausiai Graikijos stiprybė yra vietos bendruomenės ir jų susitelkimas. Čia žmonės labiau linkę rūpintis vieni kitais, o jaunimas linkęs labiau įsitraukti. Dažnai vietos bendruomenės (ir netgi oficialūs savivaldybių pareigūnai) nežino centrinės valdžios brėžiamų programų, jos visiškai jų nedomina ir negana to – prastai veikia.

Antra, Graikijoje iš politikų yra tikimasi gerokai per daug, o patys graikai per mažai tiki savimi, savo asmenine iniciatyva. Tai, kad žmonės gausiai renkasi į protestus, kurie ilgainiui virsta riaušėmis, jokiu būdu nereiškia, kad šalyje klesti pilietiškumas ar pilietinis dalyvavimas. Dažniausiai šiuose protestuose reikalaujama lakoniškų ir bendrų dalykų, pavyzdžiui, „geresnio gyvenimo“. Taigi politikai nėra pajėgūs išspręsti visų žmonių problemų, tai paprasčiausiai yra neįmanoma. Tačiau jie gali sukurti nuoseklius rėmus ir sąžiningas taisykles, kuriomis remiantis žmonės patys veiktų.

Politikai gali užtikrinti politikos (policy) vieningumą, nuoseklumą. Jie gali ir turi užkirsti kelią persidengiančioms, viena kitą dubliuojančios valstybės programoms, kurių šalyje gausu. Galiausiai jie tikrai gali sumažinti biurokratiją – užsiimti ne tik fasadiniais ministerijų sujungimais, bet ir realiais pokyčiais jų viduje.

Taigi politikai gali sudaryti teisingas ir sąžiningas taisykles, paskatas iniciatyvai, tačiau kiekvienas žmogus individualiai turėtų stengtis išspręsti jį supančias problemas.

Trečia, Graikijoje iš tiesų yra nemažai iniciatyvių žmonių, kurie nebijo imtis atsakomybės ir veikti. Pavyzdžiui, tai – savanoriai, nevyriausybinių organizacijų aktyvistai, verslininkai, ūkininkai. Tačiau tokių žmonių galėtų būti kur kas daugiau, jeigu centrinė biurokratija nebūtų ,,užlaužusi“ kūrybingumo ir iniciatyvos. Nesumanią šalies reguliavimo politiką išduoda daugybė sričių, šiame tekste pateikiu jaunimo nedarbo ir korupcijos pavyzdžius.

Tai, kad Graikijoje aktualus jaunimo nedarbas, tikriausiai žinoma visame pasaulyje. Šioje šalyje jis visada buvo labai didelis: 1983-2008 m. jis svyravo apie 22-25 proc., o kartais beveik dvigubai juos viršydavo. Žinoma, krizės metais nedirbančių jaunų žmonių skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, tačiau svarbu turėti omenyje tai, kad šis reiškinys Graikijoje toli gražu nėra naujiena. Mažai kas ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl Graikijoje jaunimas nedirba, pastebi, kad minimalus darbo užmokestis jaunimui nuo nedarbo išmokos skiriasi vos 20 eurų.

Jaunimo nedarbas
Jaunimo nedarbas ES 2013 m. Graikijoje darbo neranda 61.5 % jaunų žmonių

Politinės programos turi gerų ketinimų, tačiau, deja, labai dažnai jos neatitinka realybės ir stumia žmones į korupcines praktikas arba paprasčiau kalbant – skatina juos susitarti neformaliai, slepiant sandorius ir mokesčius. Remiantis „Transparency International“ 2013 m. korupcijos suvokimo indekso duomenimis, Graikija pagal korupcijos suvokimą buvo 80 pasaulyje ir pati paskutinė ES. Tai reiškia – žemiau už visas dažnai „prastesnėmis“ laikomas ES naujokes.

Taigi Graikijos politikai turi surasti drąsos reformoms, kurios išlaikytų aiškias taisykles, tačiau labiau leistų skleistis asmeninei ir bendruomeninei iniciatyvai. Tuo tarpu Graikijos žmonės iš savęs turėtų reikalauti daugiau ambicijų ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Akivaizdu, kad dalis Graikiją krečiančių problemų yra bent truputį būdingos ir Lietuvai. Vis dėlto mes neretai esame per kritiški sau, nematome savo potencialo, mums dažnai atrodo, kad yra gerai visur, kur mūsų nėra. Iš tikrųjų tai netiesa.

Lietuva yra ambicingesnė, verslesnė, išmanesnė ir geriau valdoma už daugybę pasaulio ir Europos šalių. Mes, kaip ir graikai, turėtume labiau patikėti savimi ir savo jėgomis, o mūsų politikai turėtų koncentruotis ne ties ribojimais, draudimais ir varžymais, bet ties sąžiningų žaidimo taisyklių nustatymu, efektyvia vadyba ir paskatomis iniciatyvai.

Keletas minčių ties Talinu ir Seligeriu

Dalinuosi keletu minčių, kurios sukasi galvoje, apie rytdienos B. Obamos vizitą Taline bei V. Putino susitikimą su Rusijos jaunimu.

Tai, kad rytoj B. Obama lankosi Estijoje, yra labai gerai mums visiems. Tačiau mus, lietuvius, tikriausiai vis kamuoja klausimas – kodėl būtent į Estiją. Galbūt yra ir kitokių priežasčių, bet savomis akimis aš matau tris pagrindines (gal jos ką nors įkvėps):

  • Estijos Prezidento T. H. Ilveso lyderystė ir asmeninė iniciatyva.
  • Estija viena iš nedaugelio NATO valstybių ir vienintelė iš Baltijos šalių vykdo įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP krašto gynybai.
  • Estija užsienio politikoje nesimaivė, nesielgė dviprasmiškai, neignoravo JAV Prezidento kvietimų ir neužsiėmė akcentų perdėliojimu užsienio politikoje, kai karas atrodė toliau negu toli.

Bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis rytoj Taline, o poryt Velse, NATO viršūnių susitikime.Talinas

Tačiau kol kas kviečiu pasižiūrėti į tai, kas vyko prieš keletą dienų prie Seligero ežero, Rusijoje. Čia, kaip ir kasmet, buvo organizuojama jaunimo stovykla, kurioje viešėjo Prezidentas V. Putinas ir atsakinėjo į jaunimo klausimus. Apie šitą stovyklą jau esu rašiusi anksčiau, kai veikiau Europos Taryboje.

Apačioje galite susipažinti su V. Putino ir studentų diskusijos video. Dabartinių įvykių fone mes Rusiją įsivaizduojame, kaip agresyviai nusiteikusią šalį, kuri mus laiko vienu didžiausių savo priešų. Tai kontrastuoja su linksmais ir spalvingais jaunais žmonėmis, kuriuos galima išvysti šiame video. Jie, atrodo, visai nesiskiria nuo mūsų – uždavinėja jiems rūpimus klausimus, susijusius su jų universitetais, gyvenamais miestais, jų galimybėmis įgyvendinti savo idėjas. Visiškai tradicinė stovykla, nesiskirianti nuo visų kitų, kurios vyksta Lietuvoje ir į toliau į Vakarus.

Tačiau ilgainiui pastebi, kad šie jauni žmonės ir jų svečias dalykus mato kiek iš kitokios perspektyvos. Jaunimas dėkoja V. Putinui už tai, kad ,,padeda broliams slavams Ukrainoje“, jie jo klausia, ar Kazachstane tikėtinas Ukrainos scenarijus (V. Putinas atsargiai pradėjęs ir pagyręs Kazachstano Prezidentą staiga nepastebimai užsimena, kad Kazachstanas, kaip valstybė, netgi neegzistavo – tai vėliau suerzino N. Nazarbajevą), istorijos studentai sako, kad reikia ne tik žinoti tai, kas buvo praeityje, bet ir tai, kas bus ateityje, ir V. Putinui įteikia savo parašytą būsimą Rusijos istoriją 2014-2045 (deja, nežinome, kas joje rašoma). Tiesa, šiam Rusijos jaunimui – visai, kaip ir mums, – atrodo, kad Jungtinės Tautos yra neveiksnios, jiems taip pat įdomu, ar gali taip nutikti, kad istorija veikia ciklais ir kad karas gali pasikartoti.

 Ir štai, ką V. Putinas atsako:

  • Rusija yra toli nuo didelio masto karinio konflikto (suprask, į tokį nesivels)
  • Rusija yra didžiausia branduolinė šalis (suprask, kiti nenorės su ja prasidėti)
  • Istorija gali būti cikliška, kaip ir egzistuoja ciklai ekonomikoje (suprask, kad niekas neaišku dėl ateities)

Jaunimas gausiais aplodismentais sutinka daugelį V. Putino pasisakymų (pavyzdžiui, kad rusai tokia tauta, kurios niekas negąsdina), jie linksi ir pritaria savo prezidento argumentams, merginos užduodamos klausimą giria V. Putino megztinį ir išvaizdą.

Ši diskusija yra įdomi patirtis, padėsianti geriau suprasti, kaip mąsto ir kuo gyvena mūsų kaimynai rusai. Pažiūrėkite, vienoje ausinėje originali rusų kalba, kitoje – angliškas vertimas.