Aušrinė Armonaitė apie biudžetą: paims iš tų, kas neturi, atiduos ne tiems, kam reikia

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, jog Seimui pateiktame 2020 metų valstybės biudžete mokesčiai toliau kraunami ant gyventojų pečių, tačiau racionalumo lėšų perskirstyme – nematyti.

Siekdama surinkti papildomas lėšas į valstybės biudžetą, Vyriausybė nusprendė lėtinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimą. A. Armonaitės teigimu, stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius, o ypatingai tai aktualu vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

„Stabdomas NPD augimas palies dirbančiuosius. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jiems,            dabar daugiau jų bus paimama į bendrą iždą, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas. “ – teigė A. Armonaitė. 

Armonaitė atkreipia dėmesį ir į švietimo srities finansavimą – Lietuva švietimui skiria apie 5 proc. nuo BVP, tačiau tai neužtikrina švietimo kokybės ir labiau primena kiaurą rėtį.

„Valstybės skiriami finansai švietimui yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau pagal Lietuvos moksleivių pasiekimus esame dugne. Mūsų skiriami pinigai švietimui su kokybe neturi nieko bendro. Moksleiviams nereikia tuščių mokyklų ir jungtinių klasių, jiems reikia gerų mokyklų ir perspektyvos. Visos švietimo sistemos finansavimas lieka kaip kiauras rėtis – kiek pilsi, tiek kris, tik nepasieks tų, kam tikrai reikia.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo narė pastebėjo, jog biudžete kol kas nematyti, ir kaip bus išpildyti pažadai didinti atlyginimus medikams: „Matome jų lygio išlaikymą, bet ne augimą. Pinigų sveikatos sistemoje, kaip ir švietimo, yra, tačiau aiškios vizijos kaip juos efektyviai panaudoti vis dar neturime.“ – teigė A. Armonaitė.

Seimo narės teigimu, dešimčia eurų didinami vaiko pinigai nėra taikli socialinė parama, kuri mokesčių mokėtojams kitąmet iš viso kainuos 499 mln. eurų.

„Vaiko pinigus ir toliau gauna visi – ir pasiturintys, ir stokojantys tėvai. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami tik tiems, kuriems jie tikrai reikalingi – gausioms ir nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiandien Seime taip pat bus svarstomas A. Armonaitės siūlymas apmokestinti valstybinį turtą. Toks mokestis, Seimo narės teigimu, paskatintų valstybės ir savivaldybių įstaigas atsisakyti joms nereikalingo turto.

„Kol kas biudžete neliečiamas valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų.“ – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė A. Armonaitės iniciatyvai skirti 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui

Seimas pritarė liberalės Aušrinės Armonaitės iniciatyvai 2018-aisiais skirti 11 mln. eurų neformalaus ugdymo būrelių plėtrai. Priimtu nutarimu siekiama užtikrinti kokybiškesnį vaikų užimtumą, plečiant būrelių įvairovę ir didinant jų prieinamumą.

,,Nors Vyriausybė savo prioritetuose yra numačiusi neformalaus ugdymo plėtrą, šiais metais kai kuriose savivaldybėse programa nutrūko dėl lėšų stygiaus, ilgą laiką buvo apskritai neaišku, koks likimas laukia krepšelio. Daug kas žodžiais išsako palaikymą kokybiškam ir prasmingam vaikų laisvalaikiui, atėjo laikais tai parodyti konkrečiais darbais, suteikiant daugiau galimybių vaikams prasmingai leisti laisvalaikį ir ugdytis”, – teigė A. Armonaitė.

Nutarimu Seimas siūlo Vyriausybei ne tik skirti 11 mln. eurų 2018 m. biudžete krepšeliui, bet ir numatyti papildomas galimybes vaikams lankyti būrelius vasaros atostogų metu, taip pat gauti krepšelį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

A. Armonaitė teigė, kad prasmingas vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas yra svarbi geros emocinės aplinkos ir priklausomybių prevencijos sudedamoji dalis. ,,Matome, kad krepšelis pasiteisino ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur pastebimas ženklus vaikų, lankančių būrelius, augimas, taigi turime daugiau investuoti į pasiteisinusias priemones”, – kalbėjo A. Armonaitė.

Šiuo metu bendrai NVŠ programose dalyvauja 55 procentai Lietuvos vaikų. Siekiama, kad iki 2020 neformaliajame švietime dalyvautų 75 procentai mokinių. Pastaraisiais metais finansavimas NVŠ krepšeliui mažėjo: 2016 metais NVŠ krepšeliui skirta 9,72 mln. eurų, o patvirtintame 2017 metų valstybės biudžete skirta 7,125 mln. eurų.

Valdžia skatina verslumą? Leiskit nusijuokti.

Lietuvoje tvyro(jo) verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi start-up‘ų bendruomenės, valstybė daug ES lėšų investuoja į pradedančio verslo ir eksporto konsultacijas. Faktas vilniečiams – kas antra naujai įsteigiama įmonė yra Vilniuje.

Tačiau tuo pat metu valdantieji nesugeba pakelti nosies aukščiau Excel programos lango ir nieko nenori girdėti apie mažųjų bendrijų (MB) išlaisvinimą nuo „Sodros“ mokesčių. Priešingai – priėmė ,,Sodros“ biudžetą, kuriame numatomas priverstinis MB narių apmokestinimas ,,Sodros“ įmokomis. Šioje situacijoje labiausiai apmaudu, nes:

  1. Niekas net nekalba apie esminę socialinio draudimo sistemos reformą. Esame įkalinti status quo, „Sodra“ yra pasmerkta milžiniškoms skylėms (skola bene virš 10 mlrd?), o jas užkaišioti bandoma šiaudais – pavyzdžiui, priverstinai „įsodrinant“ 5500 šiuo metu įsteigtų mažų versliukų – mažųjų bendrijų.
  2. Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad „socdemai gonna socdem“, bet liūdina trumpa opozicijos atmintis. Ekonominės krizės metais keitėsi mokestinė sistema, platesnė žmonių grupė buvo patraukta į „Sodros“ sistemą. Tuometiniai valdantieji sumaniai pasielgė sudarydami paprastesnes sąlygas pradėti verslą, nepatenkant iš karto į užburtą mokesčių ratą. Vis dėlto būtent praėjusi valdžia įstatyme užprogramavo, kad MB nuo „Sodros“ įmokų atleidžiamos laikinai. Panaši diskusija juk jau buvo kilusi praėjusį spalį! Kitaip tariant, dabar valdantys kairieji važiuoja dar TS-LKD vyriausybės paklotais bėgiais. O juk buvo galima to išvengti.
  3. Vyriausybė mėgsta girtis (ypač užsienietiškose konferencijose), kad sėkmingai kovoja su jaunimo nedarbu ir skatina verslumą, taip pat sugebėjome pakilti Pasaulio Banko “Doing Business“ reitinguose. Iš tiesų viena to priežasčių buvo būtent galimybė greitai įsteigti nedidukę įmonę, kurios teisinė forma yra mažoji bendrija. Tai štai – ministrai A. Pabedinskienė, E. Gustas ir co apie mažąsias bendrijas savo kalbose jau gali pamiršti ir nebeminėti šio pavyzdžio. O jeigu drįs – tai bus tiesiog tušti ir ciniški žodžiai, pigūs skiedalai, nes dabar egzistuojančios MB užsidarys, o naujų steigti neapsimokės.
  4. Tačiau labiausiai liūdina visiškas nesuvokimas kas yra mažoji bendrija. Tai juk verslas, kuris dažnai veikia ne nuolat, periodiškai, yra papildoma veikla jau dirbančiam žmogui ar ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui. Dažnai šis verslas dar negeneruoja didelių pinigų, tai yra – neturi iš ko susimokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, norėtų sutelktus pinigus investuoti į įmonės veiklos plėtrą. Iki šiol MB nariai mokėjo „Sodrai“ tik tada, kai pageidaudavo išsiimti tam tikrą sumą asmeniniams poreikiams. Dabar jie bus priversti kas mėnesį mokėti ,,Sodrai“, net jeigu sąskaitoje nuliai. Kitaip tariant – valstybė čia jau įlipa ne į dviejų asmenų santykius (darbuotojo-darbdavio), bet ,,pakinko“ nieko neuždirbusį smulkų verslininką į pasmerktą žlugti ,,Sodros“ vežimą. Ar čia tik liberalams aišku, kad tai nelogiška?

Išeitis buvo viena – apskritai pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia yra dabar, nenustatant jokio termino. Aklai laikytis pasiūlymo nebuvo jokio pagrindo, nes nėra aišku, kiek gi MB papildomų mokesčių atneštų „Sodrai“.

Na ir dar keletas naudingų nuorodų šia tema:

  • Mano bendražygis liberalas Markas Splinteris parašė puikų straipsnį apie mažąsias bendrijas, susipažinkite ir draugams parodykite.
  • Apie MB „įsodrinimą“ jau esu rašiusi 2013 m. spalį, kai jau buvo kilęs ,,Sodros“ įmokų šaršalas.
  • Galiausiai negaliu nepriminti mūsų Europos Parlamento rinkimams filmuoto klipo, kuris aiškiai parodo, kam iš tikrųjų rūpi norintys savarankiškai dirbti žmonės ir kas yra tikrasis smulkaus ir vidutinio verslo gynėjas.

P.S. Valdantieji teigia, kad ,,Sodros“ biudžetas bus subalansuotas 2017. Leiskit nusijuokti dar kartą.

Closed