Kiekvienas jaunas žmogus gali padėti sergančiam kraujo vėžiu

Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių, šimtui iš jų prireikia kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais kovojant su šia nuožmia, bet įveikiama liga.

Pirma, vis dar su užsienio valstybėmis palyginti negausus negiminingų kaulų  čiulpų donorų registras, antra – sveikatos sistemos finansavimas, nekompensuojant inovatyviausių ir veiksmingiausių vaistų. Tačiau visa tai galima pakeisti.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. galimų donorų. Šie žmonės yra didvyriai, tačiau tai gerokai per mažai norint laiku surasti tinkamą donorą sergantiems pacientams.

Mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų (donoru tapti iki 56-erių). Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo ir bendruomeniškumo klausimas.

Pati į tai dėmesį atkreipiau tik šią vasarą, kai įsirašiau į registrą. Tai padaryti galima labai nesunkiai – šiais laikais nereikia net duoti kraujo, tiesiog atvykus į Santaros klinikas Vilniuje (ar kitas klinikas Lietuvoje) suteikti savo žando ląstelių mėginį. Iš 500 donorų, tinkamas pasitaiko 1, taigi tikimybė tapti donoru nėra labai didelė. Vis dėlto pasiryžus donorystei – laikini nepatogumai yra nesunkiai įveikiami, kai žinai, kad gali padėti kitam žmogui išgyventi.

Mūsų negiminingų kaulų čiulpų donorų registras yra kur kas mažesnis nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Ką jau kalbėti apie kai kurias nedideles, bet išties gausius registrus turinčias šalis – Kiprą, Portugaliją, Izraelį. Kipro 1,2 mln. gyventojų registre yra virš 166 tūkst. donorų, Portugalijos 10 mln. gyventojų – beveik 400 tūkst. donorų, Izraelio 8 mln. gyventojų – 1 milijono donorų.

Kol kas maždaug 80 proc. negiminingų donorų Lietuvos pacientams atsiranda užsienyje. Nacionalinio negiminingų kaulų  čiulpų donorų registro plėtra yra svarbi, nes greičiau radus donorą Lietuvoje, būtų taupomas svarbus laikas rengiantis transplantacijai, be to, tai leidžia  greičiau rasti genetiškai artimesnį donorą.

Medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams. Šiandien gydytojai negali paskirti veiksmingiausių vaistų, nes šie nėra kompensuojami valstybės. 

Tai susiję tiek su didesnio finansavimo poreikiu, tiek ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma vaistų kompensavimo politika bei prioritetais. Vadovaujantis pirmiausiai pacientų interesai, SAM turėtų išnaudoti visas derybų priemones siekiant mažesnės vaistų kainos, diegti inovatyvius vaistų kompensavimo metodus bei intensyviau skatinti mokslinius klinikinius tyrimus.

Aušrinė Armonaitė Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s