Knygos rekomendacija: Yascha Mounk ‘Democracy vs. People’.

2019-ieji bus skirti laisvės idėjoms, demokratijos sargybai ir tam skirtam ginklui – naujos liberalios politinės organizacijos statyboms. O šis straipsnis yra apie literatūrą, suteikiančią tam kontekstą.

Didžiausią įspūdį man palikusi 2018-ųjų knyga buvo Yascha Mounk ‘Democracy vs. People’.

Jaunas Harvardo profesorius praveria naujas duris, į tai, kaip galima tyrinėti demokratiją ir jos krizę. Jis skiria ne tik mums jau žinomus tipus, kaip, liberali demokratija (pvz. Kanada), ‘neliberali’ demokratija (pvz. Vengrija), diktatūra (pvz. Rusija), bet ir įveda naują tipą – nedemokratišką liberalizmą (pvz. Europos Sąjunga ar tarptautinės institucijos). Knygoje pateikiama susidariusios krizės kilmės analizė (ekonominis, socialinių tinklų, identiteto aspektai) ir galimi sprendimo būdai (ne su visais jais iki galo sutinku).

Čia ypatingai gerai atskleidžiama, kaip neliberalios demokratijos režimai Turkijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir kitur “pasitvarkė” su neprikausomomis institucijomis – rinkimų komisijomis, žiniasklaida, teismais, o kai kur ir privačia nuosavybe. Kažkur apie tai girdėjome 2018-aisiais, ar ne? 

Įdomiai aptariami duomenys iš JAV, kur mažėja jaunesnių kartų palaikymas demokratijai ir auga palaikymas alternatyvioms formoms – tvirtos rankos lyderiui ar kariuomenės (!) valdymui.

Puiki laiku parašyta ir išleista knyga. Ją rekomenduoju skaityti kontekste su Timothy Snyder (ką tik perskaičiau ‘On Tyrany’) ir Francis Fukuyama paskutinėmis knygomis, pavyzdžiui, ‘Identity’, kurią skaitau dabar ir galbūt radus laiko aptarsiu.

Pastarojo meto politikos mokslų literatūra labai daug aptarinėja demokratijos “recesiją” ir turi ne vieną receptą krizei įveikti. Vis dėlto vienas man pasirodė labai ryškus ir ypatingai aktualus, kuris daugiau ar mažiau atskleidžiamas visų šių autorių. Tai paprasta, bet neretai užmirštama, tai – pasipriešinimas.

Pasipriešinimas slenkančiam autoritarizmui. Dažnai sulaukiu žinučių su klausimu “tai ką darom”. O daryti reikia labai paprastus klasikinius dalykus, kurie vis dažniau vyksta ir Lietuvoje – savo poziciją reikšti protestais. Nesvarbu, ar tai mitingas, ar koks viral’as socialiniuose tinkluose – reikia aiškiai sakyti “mums tokia politika netinka”.

Ar prisimenate pagalbinį apvaisinimą? Sistema turi ydų, bet jeigu ne protestai ir žinisklaidos dėmesys ši paslauga Lietuvoje nebūtų galima. Ar prisimenate pirminį planą uždrausti alų festivaliuose? Taip, draudimų yra daug, bet festivaliai laisvi, o ir planuotų “gardų” neturime. Ar prisimenate Bastį? Jeigu ne protestas prie Seimo, niekas nebūtų kreipęs dėmesio. Siekis užvaldyti LRT yra naujausias ir ryškiausias pavyzdys. Užvaldymas kol kas neįvyko tik žmonių, žiniasklaidos, na ir opozicijos dėmesio dėka.

Lietuva nėra kažkuo išskirtinė, tiesiog gyvename tokiame laike, kai turime nuolatos kautis už laisvesnio oro gurkšnį. Kiekvienas kasdien renkamės, kurioje istorijos pusėje norime būti. O politikai sprendžia, koks jų asmeninis vaidmuo ir indėlis šalies istorinėje perspektyvoje.

2019-aisiais didžiausiu įvykiu mano politinėje veikloje bus naujos liberalios partijos kūrimas. Nes tai įrankis įgyvendinti laisvės idėjoms ir apginti Lietuvą nuo populizmo ir autoritarizmo. Prisijungti į vis augančią kol kas neformalią bendruomenę kaip tik geras laikas ir jums – www.armonaite.lt/prisijunk.

Toliau skaitom knygas ir dirbam. Ir einame pirmyn!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s