Dar kartą apie verslumą: ilsėkitės ramybėje, mažosios bendrijos

Lietuvoje tvyro verslumo dvasia – čia kas ketvirtas žmogus norėtų turėti savo verslą, mūsų šalis yra viena pirmųjų ES pagal naujai steigiamų verslų skaičių, Lietuvoje sparčiai plečiasi startuolių bendruomenės, daugybė ES lėšų investuojama į pradedančio verslo ir eksporto plėtros konsultacijas. Vis dėlto Sodros biudžetą priėmusiems valdantiesiems tai nė motais. Jie nenori pakelti akių aukščiau Excel programos lango ir vedini siauro mąstymo iš esmės palaidojo mažąsias bendrijas (MB).

Iki šiol mažosios bendrijos buvo lanksčios ir patrauklios nedideliam verslui, jų nariai socialinio draudimo įmokas mokėdavo tik tada, kai nuspręsdavo išsiimti iš įmonės lėšų asmeniniams poreikiams. Priėmus 2015 m. Sodros biudžetą, visi mažųjų bendrijų nariai bus priversti mokėti socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį, negana to, apmokestinamų pinigų suma negalės būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.

2012 m. atsiradusios MB sudarė paprastesnes sąlygas verslo plėtrai, nepatenkant iš karto į užburtą socialinio draudimo įmokų ratą. Tokie mikroversliukai dažniausiai negeneruoja didelių pinigų, tai yra, neturi iš ko sumokėti nei atlyginimų, nei mokesčių, o sutelktus pinigus mielai investuoja į įmonės veiklos plėtrą.

Pagrindinis argumentas už MB patraukimą į Sodrą – visi turi dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad MB nariams nemokant Sodros įmokų, valstybei didėja našta išmokant įvairias kitas išmokas. Vis dėlto aš šiuose argumentuose matau daug neteisybės.

Pirma, neefektyvi, atgyvenusi ir prastai veikianti Sodros sistema bei valdančiųjų socialinių pašalpų didinimo politika „įkinko“ veikti norinčius iniciatyvius žmones tempti deficitui pasmerkto braškančio Sodros vežimo.

Antra, valstybė įsikiša ne į dviejų asmenų santykius (pvz. darbuotojo ir darbdavio), bet priverstine tvarka reikalauja, kad MB savininkas kiekvieną mėnesį asmeniniams poreikiams išsiimtų bent minimalaus darbo užmokesčio dydžio sumą, kuri yra apmokestinama Sodrai. Taigi iš esmės pradeda aiškinti žmogui, kaip elgtis su pačiu savimi.

Trečia, lanksti MB tvarka ne tik padėjo Lietuvai pakilti Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinge, bet ir realiai sprendė užimtumo (ypač jaunimo) klausimus. Tai buvo puiki galimybė ant kojų savarankiškai siekiančiam atsistoti jaunuoliui pradėti verslą, tai taip pat buvo gera galimybė jau dirbantiems žmonėms legaliai užsiimti papildoma veikla.

Ketvirta, palaidojus MB idėją, anksčiau aktyviai veikę žmonės nutrauks savo veiklą, iškels ją į kitą valstybę arba atsistos į pašalpų gavėjų gretas. Ir tai įvyks dabar pat – nuo sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė iš tiesų turėjo kovoti dėl mažųjų bendrijų laisvės, nes tai realus įrankis užimtumui didinti. Deja, nugalėjo įvalstybinta, aklai „planinių pajamų“ besivaikanti mąstysena, o ne iniciatyvos ir kūrybiškumo idėjos.

Po šio sprendimo savo veiklą nutrauks daugelis mažųjų bendrijų (jų iki šiol buvo įsteigta 5500), Sodros biudžetas tikrai negaus planuotų pajamų, Lietuvoje taps sunkiau pradėti verslą, nukrisme „Doing Business“ reitinge, valdantieji tarptautinėse konferencijose nebegalės girtis, kad efektyviai skatina verslumą ir užimtumą. Žinoma, girtis galės, tačiau tai bus tušti žodžiai ir apskritai – melas.

Išeitis buvo viena – visam laikui pamiršti mintį apie MB „įsodrinimą“, palikti tokią tvarką, kokia buvo iki šiol, nenustatant jokio tokios tvarkos pasibaigimo termino.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s