Quo vadis? LLJ 2011

Praėjusį šeštadienį baigiau pirmininkės kadenciją Lietuvos liberaliame jaunime. Dvidešimtmetį atšventęs LLJ paliko laimingas, kupinas džiaugsmo ir naujų tikslų. Turintis naują manifestą, strategiją ir įstatus, pasveikintas prezidento Valdo Adamkaus, atšokęs gimimo dieną iki paryčių. Savo blog’e nutariau paviešinti savo sakytą tradicinę LLJ pirmininko metininę kalbą – quo vadis.

——-

Quo vadis?

Kartais jaunesni LLJ nariai nežino, ką reiškia šie žodžiai, kaip ir nežino, kokia yra šios kalbos prasmė.

Tiems, kurie yra naujokai ir visiems, kurie nežino, norėčiau pasakyti – quo vadis – lietuviškai yra „kur link“. Tai yra pirmininko kalba, sakoma kiekvienos Sueigos metu. Jūs žinote, tai yra man pirmas kartas, todėl būkite atlaidūs :).

Šiandien mums stovint ant dvidešimtmečio slenksčio norėčiau pakalbėti apie kelis svarbius dalykus: mus, mūsų organizaciją ir mūsų idėjas. Kaip ir liberalizme, taip ir organizacijoje, viskas prasideda nuo žmogaus, nuo narių, nuo mūsų.

Apie mus.

Tikriausiai pastebėjote, kad čia susirinkę yra ypatingi žmonės, kurie ne visada bus suprasti kitur, kurie mąsto galbūt kitaip negu kiti, kurie apskritai turi tokį polinkį – mąstyti. Mes nemėgstame tų, kurie kelia save aukščiau kitų, kurie jaučiasi galį nuspręsti už kitus.

Ir vis dėlto neretai mums iškyla  grėsmė – pavirsti tokiais, kurių patys nemėgstame. Jokiu būdu neturėtume pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos, nesvarbu, ar jo veiksmais mes esame patenkinti, ar jis mus nuvylė. Net ir šiame greito maisto ir greito laiko amžiuje neužverkime durų žmogiškumui, kaip jų neužvėrė LLJ nariai 1991-aisiais, ar 2001-aisais.

Apie mūsų organizaciją.

LLJ‘as jau kuris laikas pamiršo, kas yra nemalonumai ir vaidai. Tačiau dvidešimties metų patirtis parodė – nušvilpimas yra smagus momentas, bet toli gražu ne vaistai problemai spręsti. Dar bjauriau, kai tai pradeda lįsti į viešumą…

Mūsų pažiūros kalba apie pavojų, kai kažkas nutaria nuspręsti už kitus. Lietuvos liberaliam jaunimui linkiu kuo mažiau epizodų, kai kažkas pamiršęs pagarbą, pradeda žaisti ne tik draugyste, žmonių jausmais, bet ir organizacijos likimu. Prieš darydami – pagalvokime, prieš kalbėdami – paklausykime. Nes sugriaunama greitai, o statoma, patikėkite, ilgai ir sunkiai.

Apie mūsų idėjas.

Adamas Smitas apie teisę nurodinėti žmonėms kalbėjo: „šios teisės negalima saugiai patikėti jokiai tarybai ar senatui, nes ji pavojingiausia tampa rankose žmogaus, kuriam pakanka paikumo ir pasitikėjimo savimi, kad vaizduotųsi galįs tokią teisę naudoti“.

Mes matome, jog mus supa absoliuti dauguma žmonių, kurie taip mano, kurie mano galį priversti žmones gyventi taip, kaip to nori jie.

Pasaulis vėl gręžiasi ten, kur atsidūrė Didžiosios ekonominės depresijos laikais XX a. pradžioje. Tuometinei krizei atėjus vadovėliuose nugulė: kaltas kapitalizmas! Suvokdami tikrąsias šio amžiaus krizės priežastis, mes turime būti ryžtingi ir aiškiai veikti, reaguodami ne tik į kairiuosius, bet ir tvirtu žingsniu kairėn žengiančius dešiniuosius…

Lietuvoje mes matome daug noro priversti žmones gyventi pagal saujelės valdančiųjų pažiūras. Mes turime būti nuoseklūs, nes lietuviškoje dešinėje be gyvenimą kitiems diktuojančios tradicionalistinės minties menkai yra dešiniųjų vertybių, kurias mes giname.

Vietoje išvadų.

Grįžtant prie organizacijos. Reikia, ko gero, patirti visas organizacijos ciklų stadijas, kad suprastumei, kokia tai yra gera mokykla. LLJ’as jums nesuteiks kreditų stojant į universitetą, nesuteiks aukštojo mokslo diplomo, nes jis gali suteikti daug daugiau.

Jeigu paneri į šią organizaciją geriems trims-keturiems metams, turi noro ir užsidegimo, tai tampa tavo gyvenimu. Tai nėra lengva! Tu turi krūvą rūpesčių, išsprendus vienus klausimus, kyla dar penkiasdešimt naujų, turi nemalonumų, išgyveni nepatogių situacijų, bet niekur kitur tu neturėsi galimybės… imti ir suklysti. O suklydus pasitaisyti ir pasimokyti. Ir retai kur sutiksi tokių gerų, patikimų ir linksmų žmonių… Tikrai ypatingų žmonių.

Prieš akis matau beveik 150 LLJ Sueigos delegatų. Tai nėra tūkstantis, bet tai yra šis tas. Organizacijos kyla ir leidžiasi, kaip ir ekonomikoje vyksta ciklai. Ir vis dėlto matant tiek LLJ žmonių man yra ramu, nes, kaip yra pasakęs vienas buvęs LLJ pirmininkas, kuris sėdi čia, šioje salėje: „LLJ‘as bus gyvas tol, kol pasaulyje bus bent vienas žmogus, galvojantis apie šią organizaciją“. Aš norėčiau palinkėti visiems čia susirinkusiems galvoti apie LLJ‘ą ir viskas bus gerai.

2 komentarai “Quo vadis? LLJ 2011

  1. Aušrine, labai smagus tekstas, viskas jėga ir iš dūšios. Ypač patiko – “turime būti ryžtingi ir aiškiai veikti, reaguodami ne tik į kairiuosius, bet ir tvirtu žingsniu kairėn žengiančius dešiniuosius…“ Taip elegantiškai :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s