Naktinės prekybos alkoholiu draudimas – visų pralaimėjimas

Kartais nutinka, jog valstybė įsivaizduoja esanti visa ko šeimininkė ir užsimoja reguliuoti tai, ko sureguliuoti yra neįgali. Vienas tokių pavyzdžių yra siekimas blaivinti tautą draudžiant naktinę prekybą alkoholiu. Bene metus galiojantis įstatymas draudžia prekiauti svagiaisiais gėrimais nuo 22h iki 8h ryto ir tai yra didžiulė mūsų Parlamento klaida.

Pradėti greičiausiai dėrėtų nuo to, jog jokia valdžios institucija neturi realaus pagrindo spręsti, kokiu paros metu piliečiui įsigyti vieną ar kitą prekę yra draudžiama, kada – leistina. Taigi nors ir minėto įstatymo misija greičiausiai buvo daugiau padėti, negu kenkti, vien dėl pačios fundamentaliausios jo prigimties – nepagrįsto reguliavimo, išėjo atvirkščiai. Vis dėlto draudimas atnešė ir aibę žemiškesnių pasekmių, kurias būtina išryškinti.

Aišku, kad įstatymas buvo priimtas siekiant Lietuvą padaryti blaivesne ir sveikesne – net ir prieš jos pačios valią! Tačiau ar iš tiesų taip įvyko? Įstatymo šalininkai žongliruoja argumentais: sumažėjo alkoholio vartotojų, todėl sumažėjo alkoholio sukeltų psichozių skaičius, sumažėjo alkoholio toksinių poveikių atvejų ir kt. Nejaugi alkoholio vartotojų skaičius sumažėjo dėl draudžiamos prekybos? Ne. Alkoholio, kaip ir kitų ne pirmo būtinumo prekių, vartojimas sumažėjo dėl ekonominės krizės. Natūralu, kad atėjus sunkmečiui, pakilus įvairiems mokesčiams, padidėjus nedarbui, automatiškai sumažėjus gyventojų pajamoms, žmonės savo piniginių turinį perskirstė. Reikia vaikams avalynės – atsisakysime cukraus vatos, reikia šeimai duonos – atsisakysime degtinės. Elementaru.

Kitą šio įstatymo principą tikriausiai būtų galima suformuluoti taip: “negalės įsigyti – nevartos“. Deja, įstatymas principo neišpildė. Nejaugi neįmanoma po 22h įsigyti alkoholio? Įmanoma. Po 22h valandos alkoholį galima įsigyti kavinėse, baruose – o tai visai nėra blogai! Blogiausia tai, kad įstatymas pasėjo ir subrandino daugybę “kavinių“ ir “barų“, kurie alkoholiu prekiauja visą parą ir atlieka paprasčiausios visą naktį dirbančios parduotuvės funkciją. Skirtumas tik tas, kad anksčiau tokios parduotuvės veikė legaliai, o šios “kavinės“ klesti šešėlyje. Legaliai parduodamo alkoholio sumažėjo, sumažėjo ir sumokamų valstybei mokesčių, mūsų iždas sunkmečiu nepasipildo, o nelegali alkoholio apyvarta per pirmą šių metų ketvirtį išaugo dvigubai.

Šešėlinėje ekonomikoje vis daugiau pasitaiko ir originalių veikėjų. Štai apsukrus jaunimas, savo ruožtu, pradėjo užsiiminėti tam tikra prasme spekuliacijomis: iš anksto nusiperka daugiau alkoholio, kad po 22h galėtų pardavinėti bendraamžiams didesne nei legali kaina, mažesne nei pardavinėja “taškas“. Argi neverslu?

Draudimas prekiauti alkoholiu praplėtė ir bedarbių gretas. Degalinės, mažesnės parduotuvės ir netgi didesni prekybos centrai priversti atleisti darbuotojus, trumpiau dirbti, nes tiesiog nebeliko vieno naktinės prekybos variklių. Daugybė žmonių krizės metu liko bedarbiais, o juk viso šito galėjo nebūti.

Ką gi, jeigu neišmokė saikingai gerti mama ir tėtis, tai pasiryžę yra padaryti Lietuvos parlamentarai. Tik nežinia, kas šioje vietoje yra nugalėtojas, nes įstatymas atnešė tik virtinę pralaimėjimų, o anksčiau legaliai vykę procesai dabar vyksta nusikaltimo pavidalu.

Vienas komentaras “Naktinės prekybos alkoholiu draudimas – visų pralaimėjimas

  1. Miela Aušrine,

    Apmaudu iš “kylančio“ jaunimo girdėti tuos pačius klebančius ekonomistinius argumentus, paremtus prielaida, jog vartojimas sukuria tinkamiausią socialinę aplinką. Alkoholio vartojimas papuola į psichinių ligų kalsifikacijos žinyną (DSM-IV), tad būtų kiek keistoka jei ligonių masė galėtų diktuoti politinius sprendimus, tiesa?
    Turbūt būtų neverta nė kalbėti apie alkoholio keliamą žalą. Manyčiau, kad šiandien tai jau nebediskutuotina. Norėjau tik pridurti, kad alkoholio prieinamumas yra laikomas vienu iš veiksnių, kurie ženkliai prisideda prie didesnio jo vartojimo.

    Žvelgiant iš tokios pozicijos, paskutinėje pastraipoje naudota ironija atrodo kiek makabriškai. Teigiamo efekto galime labai efektyviai siekti socialinio reguliavimo būdu, kas, mano manymu, turėtų būti akivaizdu su politika bent kiek susipažinusiam žmogui. Kiekviena sistema stengiasi save išlaikyti, tad natūralu, kad alkoholio pramonė ir ja suinteresuoti žmonės elgsis atitinkamai siekdami išsilaikyti, argumentuodami individualia žmogaus atsakomybe. Tačiau visiškai nesigilinama į tai, jog jau nuo vaikystės žmonės yra sistemingai skatinami vartoti alkoholį – tietsiogiai (perimdami aplinkinių elgesio modelius) arba virtualiai (pvz. atlikdami nekaltus gimtadienio ritualus iššaunant “vaikišką“ šampaną). Ar toks užaugėlis bus pajėgus priimti racionalų sprendimą ir atsispirti norma laikomam alkoholio vartojimui?

    Artėjant visiškam svaigalų uždraudimui (o jau girdisi rimtos diskusijos tarptautiniu lygmeniu) atsiras ženkliai daugiau bedarbių. Galime tik palinkėti jiems rasti būdų prasmingiau investuoti savo laiką bei jėgas. Nuostolis, kurį patirs žmonės, praradę darbą alkoholio pramonėje, tikrai bus menkesnis už tą, kurį mūsų valstybė patiria dabar. Na, nebent Išgelbėtą ir prablaivėjusią gyvybę laikysime mažesniu gėriu nei pilną alkoholio magnato pilvą. Siūlau pasidomėti naujausiais tyrimais, kuriuose aiškiai matoma neigiama koreliacija tarp gyvų lietuvių skaičiaus ir alkoholio pramonininkų piniginės pločio.

    Pagarbiai,

    Mantas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s